Konservatorius Jurgis Razma klausė Seimo Pirmininko, kas prisiims atsakomybę už Seime priimtų sprendimų pasekmes. Pasak jo, teisės ekspertai (turimas mintyje konstitucinės teisės specialistas, prof. Vytautas Sinkevičius – DELFI) pabrėžia, kad reikia svarstyti Vyriausybės programą.
„Teisės ekspertų nuomonių yra įvairių. Iš teisės ekspertų nuomonių yra suformuluotas ir dabartinis nutarimas, aš jam irgi pritariu. O dėl atsakomybės, visas Seimas prisiims atsakomybę dėl Vyriausybės legitimazavimo“, – sakė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Konservatorius J. Razma prieštaravo tokios Seimo sesijos darbų programos patvirtinimui.
„Esame turėję precendentų, kai neeilinės Seimo sesijos darbų programa nepatvirtinama, ir tai būdavo padaroma be ypatingų argumentų. Šiuo atveju aš manau, kad argumentų taip pasielgti yra labai daug, nes aš neprisimenu nei vienos kitos eilinės arba neeilinės sesijos, į kurią būtų įrašyta toks procentas projektų, kurie keltų konstitucinių abejonių.
Pirmiausiai, daug konstitucinių abejonių kelia siūlymas Vyriausybei įgaliojimus suteikti Seimo protokoliniu nutarimu. (…) Taip pat abejonių kelia pasiūlytas vienintelis kelias spręsti dėl teisėjų atsakomybių. Manau, kad būtų naudinga ir demokratiška, jeigu į darbų programą būtų įtraukta ir apkaltos iniciatyva dėl teisėjų, ir mes turėtume galimybę išsaiškinti, kuris kelias konstituciškai yra teisingas“, – sakė J. Razma.
Opozicijos lyderė, liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad pasirinktas kelias yra visiškai nepriimtinas.
„Po to, kai pastaruosius mėnesius buvo nuolat kalbama apie tai, kad ši valdančioji koalicija turi dvi alternatyvas – kad keisis tik vienas ministras, ir tuomet nereikės vėl svarstyti Vyriausybės programą, ir kad keisis daugiau nei vienas ministras, ir tuomet bus einama ilguoju keliu. Šiandieną atsirado trečias kelias, tai keičiasi daugiau nei vienas ministras, tčaiau vis tiek pasirenkamas trumpasis kelias“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Ji teigė nerandanti racionalaus paaiškinimo tokiam sprendimui.
„ Kodėl valdantieji, kurie šiandieną turi subūrę daugumą, rizikuoja , kad ši Vyriausybė bus neligitymi? Ar vienintelė priežastis yra ta, kad norima grįžti prie svarstymo apie Vyriausybės 2016 m. programą, kurioje buvo labai daug pažadų, kurie ir nepamatuoti, ir neracionalūs, ir svarbiausia neįvykdyti? Galbūt todėl, kad Vyriausybės veiksmų programos daugelis darbų atidėti?(…) Tai yra vienintelis paaiškinimas, kurį randu šiandienos veiksmams“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Ji teigia neabejojanti, kad klausimas dėl Vyriausybės įgaliojimų tvirtinimo tokiu keliu nukeliaus į Konstitucinį Teismą.
„Jei valdančioji dauguma nesikreips dėl išaiškinimo, manau, kad tą darys opozicija. Nes mes tikrai negalime rizikuoti dirbdami su Vyriausybe, kuri galimai yra nelegitymi“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Tikina, kad pasirinktas kelias teisėtas
Socialdarbietis Juozas Bernatonis aiškino, kad pasirinktas kelia yra teisėtas.
„Matau, kad, kadangi kolega Gabrielius nespėjo sugrįžti iš nenumatytų atostogų, tai yra tam tikras pasimetimas dešiniajame sparne. Vyriausybė bus legitymi. Programos svarstyti nereikia ne todėl, kad ji gera ar bloga, bet dėl to, kad (…) ta programa galioja. Seimas ją patvirtino. Vyriausybė nepateikė jokių pataisų. Statutas nenumato svarstyti jau priimtą programą. Bet remiantis šia programa, mes galime iš naujo suteikti įgaliojimus Vyriausybei. Ir patikėkite, ji tikrai bus legitymi“, – kalbėjo J. Bernatonis.
Tiesiogiai neįvardindamas prof. V. Sinkevičiaus, jis sakė, kad vieno eksperto nuomonė tai yra nuomonė.
„Kiti ekspertai turės kitas nuomones. Apie tai bus galima diskutuoti, kai grįš Gabrielius“, – sakė J. Bernatonis.
Degutienė: reikėtų iškart kreiptis į KT
Konservatorė Irena Degutienė kreipėsi į Seimo vicepirmininkę, ir pabrėžė, kad Seimo vadovybė neturi bendros nuomonės.
„Noriu kreiptis į Seimo vicepirmininkę, Jūs vis sakėte tokį sakinį, kad Seimo vadovybė neabejoja Vyriausybės formavimo konstitucingumu.
Pagal Seimo statuto 24 straipsnį Seimo vadovybė yra Seimo pirmininkas ir pavaduotojai. Aš, kaip Seimo pirmininko pavaduotoja, kategoriškai su tuo nesutinku, ir nežinau, kodėl Jūs taip interpretuojate. Galbūt buvo Valdybos posėdis, apie kurį aš nežinojau, bet tikrai taip negalima kalbėti“, – sakė I. Degutienė.
Reaguodama į J. Bernatonio pasisakymą ji pažymėjo, kad tokioje situacijoje, kokia yra dabar, Seimas dar nėra buvęs.
„Tokioje situacijoje mes nesame buvę, ir nepastebėjome, kad yra neatitikimas Statuto su šiandien galiojančia Konstitucija. Dėl ramybės, ir kad iš tikrųjų būtų teisėtai dirbanti Vyriausybė, gal geriau ilgiau padirbkime, pratęskime tą neeilinę sesiją, kad tikrai viskas būtų tvarkinga, ir Vyriausybė būtų teisėta“, – sakė I. Degutienė.
Ji pritarė, kad vieno eksperto nuomonė negali būti kvestionuojama, tačiau, pasak jos, tokiu atveju reikėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad būtų išsaiškinta, ar priimti sprendimai yra teisingi, ir ar Seimo statutas atitinka Konstituciją.
R. Baškienė paaiškino, kad kalbėdama apie Seimo vadovybę, turėjo mintyje posėdyje dalyvavusius Seniūnų sueigos narius.
Premjeras – apie iššūkius naujiems ministrams
Premjeras S. Skvernelis, kalbėdamas iš Seimo tribūnos pabrėžė, kad XVII Vyriausybės įgaliojimai nesibaigė. Jie gali baigtis tik Vyriausybei atsistatydinus arba ją atstatydinus.
„Dėl to mes nekalbame apie naujos Vyriausybės formavimą. Mes kalbame apie XVII Vyriausybės įgaliojimų suteikimą iš naujo. Čia yra esminis dalykas. Vadovaudamasis LR Konstitucijos 101 straipsnio II dalimi, Vyriausybės įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi ir Seimo statuto 198 straipsniu (…), taip pat pažymėdamas Konstitucijoje įtvirtintą valdžių padalijimo ir jų pusiausvyros principo svarbą, pasikeitus daugiau kaip pusei dabartinės XVII Vyriausybės ministrų, noriu Jums pristatyti naujus Vyriausybės narius, ir paprašyti šiai Vyriausybei įgaliojimus dirbti toliau“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Pasak premjero, naujieji Vyriausybės nariai yra didelę patirtį sukaupę politikai.
„Aš kalbu apie tris mūsų naujus kolegas. Neturiu nė mažiausios abejonės, kad jie savo žinias galės pritaikyti valstybės labui. Visi trys naujieji ministrai ne pirmą kadenciją dirba Seime, du iš jų tyra frakcijų seniūnai, vienas iš jų turi Seimo pirmininko pavaduotojo darbo patirties. Dirbdami Seime jie susidūrė plačiu klausimų spektru, žino, kaip funkcionuoja valstybė, kaip veikia administracinis aparatas. Esu tikras, kad visa tai padės jiems tinkamai vykdyti ministrų pareigas“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Pasak premjero, labai svarbus bendradarbiavimas tarp Seimo ir Vyriausybės. Jo teigimu, ministrai turi jų teikiamų partijų paramą, o tai, pasak premjero, leidžia tikėtis paramos sprendimams.
Vyriausybės vadovas pasidžiaugė, kad Ministrų kabinete yra moteris, sveikindamas R. Tamašunienę tapusia pirmąja vidaus reikalų ministre moterimi.
„Tai yra labai atsakinga ir svarbi sritis. Neabejoju, kad darbo patirtis ir savivaldoje, ir Seime leis sėkmingai vykdyti Vyriausybės programą.
Dar viena labai svarbi sritis yra Susisiekimo ministerija ir jai pavaldžios valstybės įmonės. Tikiu, kad Jaroslavui Narkevičiui nepritrūks ryžto ir valios tęsti pradėtus darbus, o kai kuriose srityse padaryti proveržį ir gerokai juos paspartinti.
Nemaži iššūkiai laukia ir kolegos Andriaus Palionio, kuris turėtų tapti naujuoju žemės ūkio ministru. Tai – ir ministerijos perkėlimo procesas, ir efektyvus bendradarbiavimas su žemdirbiais, jiems opiausių problemų sprendimas“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje daug kalbama apie mokytojo darbo prestižą, ir pasidžiaugė, kad net du iš trijų ministrų yra buvę mokytojai.
Domino ir nauji mokesčiai, ir ministro biografija
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Mykolas Majauskas klausė, ar neplanuojama sulyginti apmokestinimo iš skirtingų pajamų.
Premjeras pakartojo anksčiau išsakytą, kad turint iššūkį spręsti socialinės reikšmės klausimus, reikės peržiūrėti mokestinę sistemą, vyksta diskusijos dėl taršos mokesčių. Tačiau jis nekonkretizavo, kokie pakeitimai bus teikiami su naujuoju biudžetu.
TS-LKD frakcijos narė Aistė Gedvilienė atkreipė dėmesį, kad tokios strateginės sritys, kaip susisiekimo ir vidaus reikalų ministerijos, yra atiduodamos partijai, kurios „vadovas nedažnai dabinasi Georgijaus juostele, kažkada yra pasisakęs nevienareikšmiškai apie Ukrainos Maidaną, vasaros nauja istorija – ponios Rozovos atvejis, kuris gali baigtis M. Basčio likimu“. Parlamentarė klausė, ar rinkdamasis kandidatus premjeras nepamąstė, kad rizikuoja Lietuvos nacionaliniu saugumu.
„Nenorėčiau vertinti atskirų politikų ankstesnio poelgio. Šiandien kalbu ir pristatau jums ministrus, paskirtus prezidento dekretu, vadinasi, praėjusius visą reikalingą procedūrą. Tai yra turintys mano, prezidento pasitikėjimą, ir atitinkantys nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, nes yra patikrinti, ir atitinkantys reikalavimus nacionalinio saugumo požiūriu“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Kęstutis Glaveckas domėjosi, ką premjeras darys su ministrais, jei jie jo neklausys, ir darys taip, kaip jų partijos lyderiai sako.
„Vyriausybės nariai pagal Konstituciją ir Vyriausybės yra tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui. Tuo yra viskas ir pasakyta. Tai yra kolegiali institucija, veikianti tokiu principu, kokį numato teisės aktai. Tokio principo laikysiuosi, niekada man nereikėjo, ir tikiuosi, kad nereikės, nei ant vieno ministro bartis. Mes visą laiką randame sprendimus diskusijose, kompromisuose. Visi ministrai žino konstitucinę hierarchiją“, – sakė S. Skvernelis.
Socialdemokratai realių pokyčių nesitiki
Seime prasidėjo diskusija dėl Vyriausybės sudėties tvirtinimo.
Opozicinės socialdemokratų frakcijos vardu pasisakęs Julius Sabatauskas atkreipė dėmesį į per pastaruosius metus vykusius politinius procesus.
Pasak jo, nors tris mėnesius valdančioji dauguma derėjosi, naujų partnerių realiai neatsirado. Socialdemokratas atkreipė dėmesį, kad, nors Lietuvos lenkų rinkimų akcija formaliai koalicijai nepriklausė, bet realiai dalyvavo jos veikloje.
„Vien tas tąsymasis dėl naujos Vyriausybės sudėties formavimo atrodė iš dalies komiškai“, – sakė J. Sabatauskas.
Pasak jo, stebint tuos procesus kažkokių realių pokyčių „nelabai gali tikėtis“. Todėl, J. Sabatausko teigimu, jo frakcija šios Vyriausybės nepalaikys.
Konservatoriai nepalaikys
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vardu kalbėjęs Jurgis Razma informavo, kad jo frakcijos Seime nariai nepalaikys Vyriausybės įgaliojimų tvirtinimo.
Jis savo pasisakyme užsiminė apie abejones dėl pasirinkto kelio konstitucingumo.
„Nesuprantama, kodėl Premjeras taip bijo kalbėti apie Vyriausybės programą, gal jam nepatogu kai kuriuos dalykus aiškintis, kas ten parašyta? Bet reikėtų tai padaryti Nematau problemų, turint kiekybinę daugumą, tą Vyriausybės programą patvirtinti“, – sakė J. Razma.
Jo vertinimu, kad keičiant sudėtį pasyvus buvo S. Skvernelis.
„Sudėties pakeitimas buvo daugiausiai R. Karbauskio produktas, kuris vedė koalicines derybas, parinkinėjo kandidatūras“, – sakė J. Razma.
Jis taip pat nusistebėjo, kad nepopuliariausias sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, turintis politinį užnugarį, paliekamas pareigose, o populiariausias susisiekimo ministras Rokas Masiulis išmetamas iš Vyriausybės esą neturi Seimo palaikymo.
J. Razma nusistebėjo, kad valstiečiai-žalieji atiduoda kitai partijai žemės ūkio sritį. Jo vertinimu, tai yra ženklas, kad jie neturi ką pasiūlyti šioje srityje.
Jis teigė galįs pasakyti daug gerų žodžių apie Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovus, kurie ateina į vidaus reikalų ir susisiekimo sritis, tačiau atkreipė dėmesį į rizikas, susijusias su griežtu vienasmeniu šios partijos valdymu.
Seimas nusprendė nedeleguoti protokolinio nutarimo svarstyti Seimo komitetams. Už tai pasisakė 68 parlamentarai. Kitaip manė 26 Seimo nariai. Parlamentas sprendimą dėl įgaliojimų suteikimo priims šiandien.
Netrukus Seimas apsisprendė protokoliniu nutarimu suteikti Vyriausybei įgaliojimus veikti. Už balsavo 75, prieš- 27, susilaikė - 9 parlamentarai.