Konstitucinės teisės ekspertas, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius sakė, kad toks kelias nėra legalus.
„Mes turėtume remtis Konstitucija, o Konstitucijoje yra įtvirtintos dvi pagrindinės nuostatos, kad Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas pritaria programai. Antra nuostata – kad, kai pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, Vyriausybė turi gauti iš naujo Seimo įgaliojimus.
Gauti iš naujo įgaliojimus galima tik tokiu pačiu būdu, kaip jie buvo gauti pirmą kartą. Seimas turi balsuoti, ar pritarti Vyriausybės programai“, – sakė V. Sinkevičius.
Pasak konstitucinės teisės specialisto, Seimo statute yra nustatyta kitokia tvarka, tačiau ji prieštarauja Konstitucijai.
„Ten yra kalbama, kad, jeigu pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, tai yra pristatomi pasikeitę ministrai, ir tada Seimas balsuoja, ar suteikti Vyriausybei įgaliojimus veikti iš naujo. Mano galva, Statute nustatytas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijai, nes Konstitucija numato vienintelį būdą iš naujo gauti įgaliojimus, Seimas turi pritarti Vyriausybės programai. Kitų būdų Konstitucijoje nėra. Tai kiekvienas teisininkas Jums pasakys, kad joks kitas teisės aktas negali prieštarauti Konstitucijai“, – sakė V. Sinkevičius.
Pasak specialisto, jei būtų priimtas koks nors protokolinis nutarimas, o ne būtų priimtas nutarimas pritarti Vyriausybės programai, tai galėtų kilti klausimas, ar Vyriausybė iš tiesų gavo iš naujo įgaliojimus.
„Pirmas Vyriausybės nutarimas galėtų būti ginčijamas Konstituciniame Teisme, ar Vyriausybė turėjo įgaliojimus priimti tą nutarimą. Kitą vertus, pats protokolinis nutarimas (dėl įgaliojimų suteikimo), jis irgi galės būti ginčijamas Konstituciniame Teisme, siekiant išsiaiškinti, ar Vyriausybė gavo įgaliojimus pagal Konstituciją, ar ji jų negavo“, – sakė V. Sinkevičius.
Nėra kitų būdų viską padaryti legaliai
Konstitucinės teisės specialistas nemato kokių nors kitų būdų išspręsti šitą situaciją, nei Seimui normaliai spręsti klausimą dėl pritarimo Vyriausybės programai.
„Konstitucijoje parašyta, kad Seimas sprendžia, ar pritarti Vyriausybės programai. Tai yra valstybės valdymo klausimas. Seimas šitą klausimą sprendžia priimdamas normalų nutarimą. Tai yra ne kokį nors protokolinį nutarimą, įrašą į protokolą“, – sakė V. Sinkevičius.
Specialistas dėstė, kad reikia tiesiog skaityti, kas yra parašyta Konstitucijoje.
„Jeigu yra parašyta, kad Vyriausybė turi iš naujo gauti įgaliojimus, tai pirmiausia žiūrima, kaip ji juos gauna. Jeigu yra parašyta, kad ji juos gauna, kai Seimas pritaria Vyriausybės programai, tai Seimas tai padaro ne kažkokiais protokoliniais nutarimais, jis priima normalų nutarimą pritarti Vyriausybės programai“, – sakė V. Sinkevičius.
Pasak specialisto, iki šiol visą laiką taip buvo elgiamasi.
„Nesuprantu, kodėl vengiama laikytis Konstitucijos? Kodėl vengiama balsuoti dėl pritarimo programai? Juk tai yra paprasta balsų dauguma, gi surinks tuos balsus. Kam sudaryti prielaidas abejoti, ar Vyriausybė turi įgaliojimus, ar ji vis tik jų nėra gavusi? Ar ji yra gavusi juos antikonstituciniu būdu? Manyčiau, kad to nereikia daryti. Reikia laikytis Konstitucijos“, – sakė V. Sinkevičius.
Kaip anksčiau yra teigęs profesorius, klausimas dėl Vyriausybės programos turi būti sprendžiamas tokiu atveju, jei pasikeičia daugiau nei pusė Ministrų Kabineto narių. Kad to nereikėtų Vyriausybė turėjo vieno ministro pakeitimo rezervą, bet keičiasi trys ministrai.
Vidaus reikalų ministro postas atiteko Lietuvos lenkų rinkimų akcijos deleguotai Ritai Tamašunienei, susisiekimo ministro postas – taip pat šios partijos deleguotui Jaroslavui Narkevičiui. Žemės ūkio ministro postas atiteko socialdarbiečių deleguotam Andriui Palioniui. Tai reiškia, kad, pasak V. Sinkevičius, turi būti svarstoma Vyriausybės programa.
Konstitucinės teisės specialistas taip pat yra sakęs, kad tam turi būti normaliai praeita visa procedūra, ir normaliomis sąlygomis (išskyrus karo atvejį) negali būti taikoma skuba.
Pritarimui Vyriausybės programai užtenka paprastos balsų daugumos Seime.