Jie išplatino viešą raštą Lietuvos savivaldybių asociacijai, merams, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungai, Nacionalinei gydymo įstaigų asociacijai, sveikatos apsaugos ministrui bei premjerui Sauliui Skverneliui, kviesdami dėl to pradėti viešąją diskusiją.

„Nepaisant išplėtoto ligoninių tinklo, Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai vis dar atsilieka nuo daugelio Europos Sąjungos (ES) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių narių.

Analizuojant atskirų ligoninių veiklos duomenis pagal regionus, išryškėja žymūs veiklos skirtumai ir akivaizdi būtinybė bei galimybės optimizuoti ir restruktūrizuoti gydymo paslaugų teikimą“, – rašoma Lietuvos medikų sąjūdžio kvietime, kurį jie paviešino savo feisbuko paskyroje.

Kvietimo tekste rašoma, kad „šiandien tai atrodo paradoksalu, kai rajonų ligoninės yra priverstos uždaryti kai kuriuos stacionaro skyrius dėl specialistų trūkumo atostogų metu, nors Lietuva iš kitų bendrijų šalių išskiria dideliu bendru gydytojų skaičiumi.

„Net ir esant absoliučiam gydytojų pertekliui, Lietuvoje labai trūksta kai kurių specialybių gydytojų – kardiologų, neurologų, šeimos gydytojų. Nenuostabu, kad didžiausias trūkumas jaučiamas rajonuose. Tai lemia ilgą konsultacijų laukimo laiką, gyventojai yra priversti dėl banalių sveikatos sutrikimų važiuoti konsultuotis į didžiuosius miestus, dėl ko patiria laiko ir finansinių nuostolių.

Pavyzdžiai rodo, kad rajonų sveikatos priežiūros įstaigoms ne visada pavyksta pritraukti ir išlaikyti jaunus specialistus net ir tuo atveju, kai įstaiga investuoja į specialisto paruošimą ar sukuria pakankamai geras darbo sąlygas jam“, – rašoma kvietime.

Mato poreikį sutvarkyti tinklą

Lietuvos medikų sąjūdis teigia pastebįs, kad neefektyviai veikiančios sveikatos priežiūros sistemos įkaitais šiuo metu yra tapę ne tik pacientai ar sveikatos priežiūros specialistai, bet ir patys Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) įstaigų vadovai.

„Valstybės kontrolės ataskaitose keletą metų iš eilės akcentuojama, kad valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų turto valdymas, turimų žmogiškųjų, finansinių ir materialinių išteklių išnaudojimas yra neefektyvus ar net nuostolingas“, – rašoma tekste.

Jo autorių teigimu, įstaigų optimizavimo tikslas – sutvarkyti LNSS įstaigų tinklą taip, kad paslaugos įstaigose pacientams būtų pasiekiamos per trumpiausią laiką, planuoti atitinkamų profilių paslaugas įstaigose remiantis ekonominiais ir demografinių pokyčių statistiniais skaičiavimais, teikiant paslaugas racionaliai ir efektyviai panaudoti jau įstaigų turimą infrastruktūrą, pritraukti medicinos specialistus į tas įstaigas, kur tokių specialistų poreikis didžiausias arba medicinos specialistus pagal poreikį paskirstyti įstaigos viduje įtraukiant ir jų perkvalifikavimo procesus.

„LNSS įstaigų tinklo optimizavimo ir restruktūrizavimo teisinės galimybės ir teisiniai pagrindai yra paruošti, tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir jai pavaldžių LNSS įstaigų tinklas iki šiol nėra optimizuotas efektyviausiam jo veikimui“, – rašė Medikų sąjūdžio atstovai.

Jų teigimu, Vyriausybė kartais nepagrįstai kaltinama, kad reformos nevyksta arba vyksta netinkamai, o destruktyvūs ir vienpusiški sprendimai “nuleidžiami iš viršaus“.

„Pažymėtina, kad LNSS įstaigų tinklą sudaro ne tik valstybės, bet ir savivaldybės pavaldumo asmens sveikatos priežiūros įstaigos, todėl visais atvejais rajonų savivaldybių pavaldumo įstaigų optimizavimas ir restruktūrizavimas priklauso tik nuo pačių savivaldybių valios dalyvauti tokiame optimizavimo procese“, – rašoma tekste.

Pasak jo autorių, sveikatos apsaugos ministras yra pabrėžęs, kad LNSS tinklo reforma yra stabdoma savivaldos lygyje, vyriausybės nutarimus savivaldybėms traktuojant kaip neprivalomo pobūdžio.

„Politinės valios stoka, tylus, bet atkaklus pasipriešinimas reformoms sukuria erdvę įvairiausioms spekuliacijoms ir manipuliacijoms. Gyventojai gąsdinami ligoninių uždarinėjimu, praranda pasitikėjimą sveikatos priežiūros sistema, o savo nepasitenkinimą dažniausiai nukreipia į sveikatos priežiūros specialistus. Pastarieji, tuo tarpu, vis garsiau kalba apie streikus ar kitas protesto formas, arba emigruoja, nematydami ir jau nebesitikėdami jokio pagerėjimo sveikatos sistemoje“, – rašoma kvietime.

Kviečia pradėti diskusiją

Jo autoriai pabrėžė, kad dabartinė vykdoma mokesčių ir socialinė politika neleidžia tikėtis realių didesnio sveikatos sistemos finansavimo pokyčių ateityje, todėl esant dabartinei demografinei situacijai ir nesiryžtant atlikti svarbių pokyčių jau dabar, prieisime lūžio tašką, kai netolimoje ateityje nebegalėsime pateisinti Lietuvos visuomenės lūkesčių ir poreikių.

„Lietuvos Medikų Sąjūdis (LMS) kviečia naujai išrinktus savivaldybių vadovus, savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigų vadovus imtis lyderystės ir atsakomybės – garsiai ir viešai įvardijus savo rajono sveikatos priežiūros įstaigų veiklos problemas, ryžtingai planuoti ir priimti palankiausią ir efektyviausią rajono gyventojams sprendimą optimizuojant ir restruktūrizuojant savivaldybės pavaldume esančias LNSS įstaigas.

Laikas užtikrinti tinkamą valstybės ir savivaldybės funkcijų įgyvendinimą sveikatos apsaugos srityje.Todėl LMS kviečia Lietuvos savivaldybių asociaciją suburti visas 60 miestų ir rajonų savivaldybių ir inicijuoti viešas diskusijas bendram neatidėliotinam siekiui –optimizuojant LNSS tinklą išlaikyti prieinamas ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, atsižvelgiant į socialinius, ekonominius, demografinius pokyčius Lietuvos regionuose“, – teigiama tekste.

LMS nuomone, Lietuvos savivaldybių asociacija galėtų tapti diskusijos koordinatoriumi, skatinančiu skaidrų bendradarbiavimą tarp Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos, rajonų savivaldos, sveikatos priežiūros įstaigų vadovų, medikų, pacientų bendruomenių ir visuomeninių organizacijų.

Ministras nuleido rankas

DELFI primena, kad birželio pabaigoje ministro atstovai perdavė, kad A. Veryga nebeinicijuos ligoninių reformos, kol tam nebus valdančiųjų pritarimo.

Kaip ministro poziciją perdavė jo atstovė spaudai Lina Bušinskaitė-Šriubėnė, reformos ateitis priklausys nuo to, kaip sutars koalicija.

„Nes tai turės būti bendras sprendimas – pradėti ar ne sveikatos sistemos reformą, apie kurios būtinybę jau kalbama daugybę metų. Apie tai, kad ji reikalinga, būtina ir neatidėliotina ne kartą kalbėjo ir ministras A. Veryga. Tik, deja, visi jo bandymai ją inicijuoti baigdavosi nesėkmingai“, – teigė L. Bušinskaitė-Šriubėnė.

Ministrų atstovė pateikė pavyzdį – pirminis sveikatos sistemos reformos paketas buvo vetuotas Prezidentės, o po veto pataisytus šios reformos projektus vėliau nepavyko net pateikti Seime, nes neužtekdavo Seimo narių palaikymo.

„Tai tik rodo, kad iki šiol buvo dedamos didžiulės pastangos, jog ši reforma net neprasidėtų, nors ministras A. Veryga buvo pasiryžęs imtis lyderystės ją įgyvendinant. Nepasaint to, kad ši reforma – nepopuliari, nors ir labai reikalinga šaliai, nes kiekviena reforma ar pokytis sulaukia visuomenės nepasitenkinimo“, – teigė L. Bušinskaitė-Šriubėnė.

Pasak jos, „ministras A. Veryga pats nebeinicijuos šios reformos, bet jei valdančioji koalicija vieningai sutars, kad jos reikia ir bus sudarytos teisinės prielaidos pradėti ją, ministras mielai imsis lyderystės, ką ne kartą jau buvo viešai deklaravęs“.