Kaip praneša 15min.lt, G. Nausėda savanoriškai atskleisti savo pajamų ir turto nesirengia. Dabar lieka užpildyta tik 2017 metų jo turto deklaracija.
Ar derėtų G. Nausėdai būti atviresniam, ar jo turtinė padėtis šiuo atveju yra vien asmeninis reikalas? Kaip galimybė nutylėti praėjusių metų pajamas dera su naujojo šalies vadovo nuostata prezidentūrą kuo plačiau atverti visuomenei?
Tuo metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas sau leidžia išvis nerodyti finansinių deklaracijų – paskutinį kartą jis savo mokesčius deklaravo tik 2005 metais. Neatskleisdamas mokesčių, D. Trumpas sulaužė ilgametę prezidentinę tradiciją. O kokia deklaravimo tradicija yra nusistovėjusi Lietuvoje?
Apie tai „Žinių radijo eteryje“ diskutavo Mykolo Romerio universiteto kancleris, docentas Saulius Spurga, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė, valstiečių-žaliųjų frakcijos narė Guoda Burokienė, Seimo nariai Kęstutis Glaveckas ir Remigijus Žemaitaitis, „Transparency International“ projektų vadovė Rugilė Trumpytė.
Siūlo klausimą nagrinėti naujoje Seimo sesijoje
Neseniai įstatymo pataisas dėl viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje parengusi G. Burokienė, paklausta, ką mano apie likusią spragą – kaip kandidatas G. Nausėda turtą deklaravo, tačiau kaip šalies vadovas – neprivalo, pripažino, kad pokyčiai galbūt ir būtų reikalingi.
„Žiūrint į ateitį galbūt reikėtų atsižvelgti į šią atsiradusią spragą. Iki šiol tikrai nebuvo tokių situacijų – visuomet žmonės ateidavo iš politikos ir mes matydavome jų ankstesnes deklaracijas. Tai – nauja patirtis, kurią turėtume, manau, panagrinėti naujoje Seimo sesijoje“, – sakė parlamentarė.
Jos teigimu, kyla klausimas, kiek laiko iki tampant politiku tu turi atskleisti savo viešuosius ir privačiuosius interesus, nurodyti turtą ir pajamas.
Užsiminė apie visuotinio turto ir pajamų deklaravimo idėją
„Ką dabar matau, G. Nausėda, jo šeimos nariai viską tvarkingai ir gerai deklaravę, tačiau <...> mes negalime matyti, ką jis darė metai prieš tai – prieš tampant prezidentu, prieš tampant politiku“, – sakė ji.
Anot G. Burokienės, galbūt verta vėl pradėti diskusiją apie privalomą turto deklaraciją visiems – ar tai yra reikalinga?
„Aukso viduriuką surasti – gana sunku“, – pripažino parlamentarė.
Gali reikėti net apkaltos?
Dvi problemas šiuo atveju įžvelgia ir S. Spurga. Anot jo, viena – mes nematome prezidento, kuris eina pareigas, šeimos deklaracijos, antra – lieka rinkimų kampanijos skolų klausimas.
„Tai yra susiję su apribojimais ir ne bet kokie šaltiniai gali finansuoti. Jei tai yra „į skolą“ daroma, tuomet kontrolė – savotiška. Jei rinkimų kampanijos metu būtų pažeidimas, būtų sankcijos, tam tikra rinkėjų nuomonė, o dabar net nežinome, kaip bus padengta ta skola. Jei vykdančio pareigas prezidento pažeidimai būtų tokie patys, būtų didelė problema ir visuomenei, ir valstybei – reikėtų apkaltos“, – aiškino pašnekovas.
S. Spurga prisiminė, kad su skola po Prezidento rinkimų liko ir Valdas Adamkus, kuris tuomet pralaimėjo Rolandui Paksui. Kaip skola buvo likviduota, pripažino jis, mes tiksliai ir nežinome, nepaisant to, kad po apkaltos V. Adamkus prezidentu vis dėlto dar buvo išrinktas.
„Buvo daug kalbų, publikacijų, kurios buvo visiškai skandalingos. Nežinau, kiek tiksliai buvo pasakyta, bet man asmeniškai, manau, ir visuomenei liko neatsakytų klausimų. Ką buvo privalu padaryti, tai panaikinti prielaidas dar kartą susiklostyti tokiai situacijai, tačiau vis dėlto ji vėl klostosi“, – kalbėjo docentas.
Kelia klausimus
Anot jo, problema ir tai, kad jau dirbantis prezidentas kažkam vis dar yra skolingas. Beje, net tiksliai nežinoma, kam.
„Ar jis priimdamas tam tikrus sprendimus bus visiškai laisvas? Gal turės nusišalinti?“, – klausimus kėlė S. Spurga.
Docentas tikino tokiame G. Nausėdos elgesyje įžvelgiantis prieštaravimą nuostatai Prezidentūrą atverti visuomenei.
„Tai yra prieštaravimas. Ir sunkiai paaiškinamas. Jei mes žinome 2017 m. deklaraciją ir žinosime 2019 m., tai kas yra 2018 m., kad visuomenė neturi žinoti? Iš tikrųjų, keista“, – pripažino jis.
Pasak S. Spurgos, dabar valstiečiai-žalieji galbūt ir nejudins šio klausimo, nes yra patenkinti Vyriausybės formavimu, tačiau neaišku, kaip bus vėliau.
Mano, kad prezidentas dar persigalvos
K. Glaveckas patikino, kad, remiantis tradicijomis, aukščiausio lygio politiniai pareigūnai deklaruoja visišką atvirumą, nors D. Trumpas ir bando tai pakeisti. Nepaisant to, parlamentaras tikisi, kad G. Nausėda pakeis savo nuomonę.
„Aš nemanau, kad piktnaudžiautų paslėptu turtu. Manau, jis pats „apsižioplino“ arba jo padėjėjai nelabai supranta, kas vyksta. Linkčiau nurašyti tai tam, o ne sąmoningam turto „pakavojimui“, – įžvalgomis dalijosi jis.
Pasak K. Glavecko, turtingu būti nėra gėda, tai lietuviai turėtų išmokti toleruoti.
„Manau, deklaravimas yra neišvengiamas, su tuo atsiranda ir mokesčiai. Gali kontroliuoti, kas gali daugiau, kas mažiau pagelbėti“, – sakė jis.
Primena, kad reikia skirti moralinius ir teisinius dalykus
R. Žemaitaitis užtikrino, kad, visų pirma, reikia skirti moralinius ir teisinius dalykus.
„Jei gyvename teisinėje valstybėje, tai vadovaujamės teisinės valstybės principais ir teisės aktais, kurie galioja. Šiuo metu galiojantys teisės aktai, įstatymai to dalyko nenumato. Prezidentas G. Nausėda kitų metų gegužės 1 d. deklaruos turto ir pajamų deklaraciją visos šeimos, tikėkimės, būtent tą ir nurodys – nuo 2019 sausio 1 iki gruodžio 31 d. Kaip kandidatas jis lygiai taip pat deklaravo. Jei jis būtų nelaimėjęs rinkimų, nepatekęs į antrąjį rinkimų turą, ar visuomenė irgi reikalautų, kad jo turto deklaracija būtų vieša?“, – klausė politikas.
Pasak R. Žemaitaičio, pastaruoju metu Lietuvoje į vieną suplakame ir teisę, ir norą sužinoti daugiau apie asmeninį žmogaus gyvenimą.
„Tai yra paties žmogaus apsisprendimo teisė – ar jis nori viešinti, ar ne“, – priminė parlamentaras.
Jo teigimu, nesunku suprasti, kad G. Nausėda tikrai turi pinigų, po rinkimų likusią skolą galės grąžinti. Dėmesį jis siūlė verčiau atkreipti į tai, kad teisės aktai iki šiol nėra sureguliavę partijų ir privačių pavienių fizinių asmenų rėmimo.
Galėtų parodyti pavyzdį, bet nereikia gėdinti?
Tuo metu R. Trumpytė pripažino, kad skaidrumo poreikis visuomenėje vis didėja. Vis dėlto, jei kažkas yra negerai, Mokesčių inspekcija tikrai pamatys, tad kam mus tos deklaracijos reikia, klausė ji.
„Slėpti – tai nenurodyti, mes iš viso net nežinotume. Šiuo atveju taip nėra. Mokesčių inspekcija žino, tuos duomenis prezidentas yra pateikęs. Sakyčiau, nieko blogo jis ne padarė. Ko iš jo tikėjosi, kokį lūkestį valstybė kėlė, tą jis ir padarė. Nenorėčiau sureikšminti šios istorijos. Kita vertus, įdomus pavyzdys. Pradėjome klausti, ar mums nereikėtų šios deklaracijos? Gal poreikis vis dėlto yra?“, – klausimus kėlė ji.
Pasak pašnekovės, prezidentas galėtų parodyti pavyzdį paviešindamas deklaraciją ir taip rodydamas visišką atvirumą, tačiau, anot R. Trumpytės, nereikėtų G. Nausėdos gėdinti, jei tai nebuvo ir nebus padaryta.