Didžiausia tyrimo staigmena yra tai, kad antras labiausiai savo įvaizdį gyventojų akyse per rinkimų kampaniją pagerinęs politikas yra M. Puidokas.
„Reikia prisiminti, kad prezidento rinkimų kampanijoje M. Puidokas startavo praktiškai iš visiškos nežinios. Vienintelis dalykas – kad jis, gal jau galvodamas apie prezidentinę kampaniją, buvo pradėjęs reikštis kalbant apie vaikų paėmimo iš šeimų problemą. Be to, jis neblogai pasirodė gyventojams kaip kovotas su kitais kandidatais, nors ir jis nebuvo vertinamas kaip rimtas varžovas nugalėti“, – aiškino „Baltijos tyrimų“ sociologas Romas Mačiūnas.
Dalis dalyvavusių kandidatų pablogino savo reitingus. Šia prasme antirekordininkas buvo Valentinas Mazuronis. „Baltijos tyrimų“ sociologas atkreipė dėmesį, kad, jei ir buvo pastangų iš šio kandidato pusės, tai buvo jo asmeniniai veiksmai, be papildomų investicijų iš šalies.
„Be to, kalbant apie prezidento rinkimus, reikia atsižvelgti į nusistovėjusią taisyklę – Lietuvoje nei vienam kandidatui (su viena išimtimi) iš tų, kurie jau yra dalyvavę prezidento rinkimuose, antrą kartą, dar nepavyko pagerinti savo rezultato. Išskyrus vieną atvejį, kai Kazimiera Prunskienė buvo išėjusi į antrą turą. Bet ten yra atskiras atvejis, kai ją parėmė Rolandas Paksas“, – sakė R. Mačiūnas.
Tyrimuose – atsakymas į paradoksą dėl Šimonytės rezultato
Tyrimo rezultatai taip pat iš dalies paaiškina aplinkybę, kodėl I. Šimonytė antrame rinkimų ture gavo mažiau balsų nei pirmame.
Pasak sociologo, tam turėjo įtakos keli reikšmingi dalykai.
„I. Šimonytės aukščiausi vertinimai buvo tada, kai ji nugalėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirminiuose rinkimuose. Atrodė, kad I. Šimonytė jau tam tikra prasme yra nugalėtoja, ir buvo labai sunku vėl užvesti entuziazmą antrą kartą. Paskui jau jautėsi išsisėmimas, ir ji per visą rinkimų kampaniją nesusikrovė daugiau palankių vertinimų negu tada, kai nugalėjo pirminiuose partijos rinkimuose “, – į psichologinį rinkimų kampanijos momentą atkreipė dėmesį R. Mačiūnas.
Pasak sociologo, taip pat tokį rezultatą galėjo lemti tai, kad dalis aiškaus favorito neturinčių rinkėjų pirmame ture balsavo už I. Šimonytę, kad į antrą turą nepatektų S. Skvernelis.
„Pirmame ture tas rezultatas suteikė vilties I. Šimonytei, bet antrame ture nemaža dalis žmonių, už ją balsavusių pirmame ture, jau balsavo už jos priešininką“, – sakė R. Mačiūnas.
Nuo Sąjūdžio laikų nematytas entuziazmas
Pasak sociologo, šių apklausų rezultatai leidžia svarstyti apie tai, kokie rinkėjų įpročiai formuojasi renkantis prezidento rinkimuose.
„Matome tendencijų, kurios pasireiškė jau ne per pirmus prezidento rinkimus“, – sakė R. Mačiūnas.
Artėjant Seimo rinkimams, pasak sociologo, svarbus faktorius yra susijęs su rinkėjų nuotaikomis. Buvo pastebima, kad dar prieš rinkimus daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų norėjo atsinaujinimo. Tą patvirtino prezidento rinkimų rezultatai.
„Kol kas šita tendencija išlieka. Po to, kai buvo suformuota nauja valdančioji dauguma, bendras nepasitenkinimas šiek tiek išsisklaidė“, – sakė R. Mačiūnas.
Pasak sociologo, po šių rinkimų buvo matyti tam tikra gyventojų euforija.
„Pavyzdžiui, po šių rinkimų yra daugiau gyventojų patenkintų demokratijos veikimu Lietuvoje, nei nepatenkintų. To dalyko mes nefiksavome nuo Sąjūdžio laikų. Iš karto po rinkimų buvo daugiau manančių, kad reikalai Lietuvoje krypsta į gerą pusę, nei galvojančių atvirkščiai“, – sakė R. Mačiūnas.
Pasak sociologo, prezidento rinkimai nuėmė tam tikrą neigiamų emocijų krūvį, tačiau neaišku, ar tai išsilaikys iki Seimo rinkimų.
„Tai priklausys nuo to, kiek sklandžiai, nesiriedama tarpusavyje, valdančioji dauguma sugebės siekti tikslų, ir, ar tie tikslai, kuriuos išsikelia, yra pasiekiami. Nes, žiūrint į pasaulines tendencijas, neatrodo, kad ekonominės situacijos gerėjimas tęsis be perstojo“, – sakė R. Mačiūnas.
Po pasibaigusių rinkimų Nausėdos vertinimai – rekordinėse aukštumose
Komunikacijos agentūros „Maniac“ užsakymu gegužės 27-birželio 9 dienomis bendrovės „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad palankiausiai iš devynių kandidatų prezidento rinkimuose Lietuvos gyventojai vertina G. Nausėdą – aštuoni iš dešimties (79 proc.) jį vertina palankiai ir septintadalis (14 proc.) nepalankiai, o mažiau nei dešimtadalis (7 proc.) respondentų neturėjo nuomonės.
Nuo vasario, kai prasidėjo pretendentų į prezidentus gyventojų parašų rinkimas iki rinkimų pabaigos gegužės pabaigoje, palankiai vertinančių G. Nausėdą gyventojų dalis išaugo 13 proc. punktų (nuo 66 proc. iki 79 proc.)
Tarp apklausoje analizuojamų patikimiausių ir populiariausių šalies visuomenės veikėjų G. Nausėda pateko 2008 m. gegužę. Per visą šį laikotarpį jis buvo vertinamas labiau palankiai nei nepalankiai, o nuo 2016 m. balandžio jį palankiai vertina daugiau nei pusė suaugusių šalies gyventojų, teigiama tyrimo ataskaitoje.
Joje pažymima, kad po pasibaigusių rinkimų G. Nausėdos vertinimai yra rekordinėse aukštumose. Kiek palankiau jį vertina moterys (81 proc.) nei vyrai (75 proc.), jaunesni nei 30 metų žmonės (83 proc.), didmiesčių gyventojai (83 proc.), o santykinai daugiau nepalankiai jį įvertino rajonų centrų ir mažesnių miestų gyventojai (19 proc.).
Padaugėjo neigiamai vertinančių Šimonytę
Ingrida Šimonytė iš karto po rinkimų pagal palankius gyventojų vertinimus buvo aštuntoje vietoje. 49 proc. respondentų ją vertino palankiai, 44 proc. – nepalankiai, o 7 proc. apklaustųjų neturėjo nuomonės.
Per paskutinius tris mėnesius, pagal „Baltijos tyrimų“ duomenis, palankiai ją vertinančių dalis nepakito, o vertinančių ją nepalankiai padaugėjo 7 procentiniais punktais.
Šimonytė „Baltijos tyrimų“ kompanijos apklausose analizuojama nuo 2011 m. lapkričio mėnesio. 2011 – 2013 metais ji buvo vertinama daugiau nepalankiai, nei palankiai (prasčiausi vertinimai buvo 2011 m. gruodį – 28 proc. tada ją vertino palankiai ir 61 proc. nepalankiai). Palankiausiai ją gyventojai vertino 2018 m. lapkritį, kai ji laimėjo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų surengtus partijos kandidatų išankstinius rinkimus (tada 56 proc. ją vertino palankiai ir 34 proc. nepalankiai), teigiama apklausos ataskaitoje.
Palankiau ją vertina moterys (54 proc. ją vertino palankiai ir 39 proc. nepalankiai), jaunesni nei 50 metų, didmiesčių gyventojai, respondentai su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (virš 1200 eurų). Daugiau nepalankiai nei palankiai po rinkimų ją vertino vyrai (43 proc. palankiai ir 50 proc. nepalankiai), kaimo gyventojai bei respondentai su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 700 eurų).
Skvernelį mėgsta ir nemėgsta panaši dalis gyventojų
Premjerą Saulių Skvernelį, kaip parodė po rinkimų vykusi apklausa, beveik pusė (48 proc.) suaugusių šalies gyventojų šį politiką vertina nepalankiai, o kiek daugiau nei keturi iš dešimties (44 proc.) respondentų įvertino palankiai, 7 proc. neturėjo nuomonės.
Lyginant premjero vertinimus prasidėjus rinkimų kampanijai (vasarį) bei jai pasibaigus (gegužės pabaigoje), matyti, kad per 3 mėnesius palankiai jį vertinančių padaugėjo 3 procentiniais punktais. Palankiau už kitus jį vertina vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys mažesniuose miestuose, respondentai su vidutinėmis ir mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį.
Tarp patikimiausių šalies politikų S. Skvernelis pradėtas analizuoti nuo 2015 m. spalio mėnesio, palankiausi jo vertinimai buvo po to, kai jis 2016 m. lapkritį buvo paskirtas Lietuvos Ministru Pirmininku (74 proc. jį tada vertino palankiai ir 17 proc. nepalankiai), o prasčiausi vertinimai buvo tik prasidėjus Prezidento rinkimams (2019 m. vasarį), teigiama „Baltijos tyrimų“ apklausos ataskaitoje.
,
Andriukaičiui rinkimų kampanija nebuvo į naudą
Vytenį Povilą Andriukaitį gegužės pabaigoje – birželio pradžioje palankiai vertino keturi iš dešimties (41 proc.) suaugusių šalies gyventojų, kiek mažesnė dalis vertino nepalankiai (39 proc.), o penktadalis (20 proc.) apie jį neturėjo nuomonės.
Lyginant su vasario mėnesio apklausa, gegužės pabaigoje V. P. Andriukaitį 4 procentiniais punktais daugiau gyventojų įvertino nepalankiai. Kiek palankiau už kitus V. P. Andriukaitį vertina vyresni nei 50 metų žmonės, kaimo ir mažesnių miestų gyventojai, respondentai su vidutinėmis (701 – 1200 eurų) ir mažiausiomios (iki 700 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį.
Gyventojų apklausose šis politikas yra vertinamas nuo 1997 m. rugsėjo mėnesio (išskyrus kelis periodus, kai jis nebepatekdavo tarp patikimiausių šalies visuomenės veikėjų). Palankiausiai jis buvo vertinamas 1999 m. balandžio – birželio mėnesiais (šeši iš dešimties jį vertino palankiai ir penktadalis nepalankiai), o nepalankiausiai jį gyventojai vertino 2002 m. lapkritį (26 proc. tada įvertino palankiai ir 59 proc. nepalankiai).
Juozaičio simpatikai – vyresni regionų gyventojai
Arvydą Juozaitį prasidėjus rinkimų kampanijai (2019 m. vasarį) didesnė dalis gyventojų vertino palankiai, nei nepalankiai, o pasibaigus rinkimams kiek daugiau apklaustų gyventojų jį įvertino nepalankiai (37 proc.), nei palankiai (34 proc.). Ketvirtadalis (26 proc.) nežinojo, kaip jį vertinti ir vienas iš dvidešimties (5 proc.) nėra nieko apie jį girdėję. Per paskutinius 3 mėnesius žinančių jį padaugėjo 3 procentiniais punktais.
Kaip parodė apklausa, dalyvavimas prezidento rinkimų kampanijoje pablogino šio politiko vertinimus. Vertinančių jį nepalankiai per 3 mėnesius padaugėjo 6 procentiniais punktais. A. Juozaitį palankiau vertina vyresni nei 50 metų žmonės, rajonų centrų ir mažesnių miestų gyventojai, respondentai su vidutinėmis šeimos pajamomis (701 – 1200 eurų per mėnesį), o nepalankiausiai jį vertina 30 – 49 metų žmonės, didmiesčių gyventojai bei respondentai su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (virš 1200 eurų).
Puteikio reitingas smuko
Naglį Puteikį pasibaigus rinkimams palankiai vertino beveik trys iš dešimties (28 proc.) šalies gyventojų, o daugiau nei pusė (54 proc.) nepalankiai, dar beveik penktadalis (18 proc.) neturėjo apie jį nuomonės.
Per paskutinius 3 mėnesius, kai vyko prezidento rinkimų kampanija, vertinančių šį politiką nepalankiai padaugėjo 7 procentiniais punktais. Kiek palankiau už kitus N. Puteikį vertina jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai bei respondentai su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (virš 1200 eurų).
Tarp patikimiausių šalies visuomenės veikėjų N. Puteikis analizuojamas nuo 2014 metų balandžio. Palankiausi jo vertinimai buvo 2015 metų spalį (49 proc. jį tuo metu vertino palankiai ir 26 proc. nepalankiai), o daugiausiai nepalankių vertinimų šis politikas sulaukė pasibaigus prezidento rinkimams 2019 m. gegužės pabaigoje – birželio pradžioje.
Apie Puidoką išgirdo daugiau žmonių
Mindaugą Puidoką šių metų gegužės pabaigoje ketvirtadalis (24 proc.) apklaustų gyventojų vertino palankiai, kas antras (49 proc.) nepalankiai, ketvirtadalis (23 proc.), nors ir žino apie tokį politiką, tačiau neturi apie jį aiškios nuomonės ir 5 proc. nieko apie jį negirdėjo. Per paskutinius 3 mėnesius negirdėjusių tokio politiko pavardės sumažėjo dvigubai – nuo 10 iki 5 procentų.
Be prezidento rinkimus laimėjusio G. Nausėdos, M. Puidokas iš likusių 8 kandidatų į Prezidentus labiausiai pagerino savo įvaizdį gyventojų akyse – per 3 mėnesius palankiai jį vertinančių padaugėjo 7 procentiniais punktais. M. Puidoką palankiau už kitus vertina vyrai bei jaunimas iki 30 metų.
Mazuronis labiausiai pablogino savo įvaizdį
Valentiną Mazuronį po rinkimų kiek daugiau nei penktadalis (22 proc.) vertino palankiai, šeši iš dešimties (59 proc.) nepalankiai, o penktadalis (19 proc.) neturėjo nuomonės.
Iš 9 rinkimuose dalyvavusių kandidatų į Prezidentus, V. Mazuronis per 3 rinkimų mėnesius labiausiai pablogino savo įvaizdį – nepalankiai jį vertinančių padaugėjo 8 procentiniais punktais.
Kiek palankiau jį vertina vyrai, vyresni nei 50 metų žmonės, kaimo gyventojai. V. Mazuronis „Baltijos tyrimų“ apklausose analizuojamas nuo 2008 m. pradžios – palankiausiai jį gyventojai iki šiol vertino 2014 m. kovą (51 proc. tada įvertino palankiai ir 32 proc. nepalankiai), o daugiausiai nepalankių vertinimų jis turi šiuo metu (2019 m. birželį).
Tomaševskiui rinkimai buvo į naudą
Valdemarą Tomaševskį penktadalis (20 proc.) respondentų pasibaigus rinkimams vertino palankiai, daugiau nei pusė (56 proc.) įvertino nepalankiai, ketvirtadalis (24 proc.) neturėjo nuomonės.
Per paskutinius 3 mėnesius palankiai jį vertinančių gyventojų dalis padidėjo 6 procentiniais punktais. Šis politikas apklausose analizuojamas nuo 2009 m. birželio ir visą tą laiką jis gyventojų yra vertinamas daugiau nepalankiai, nei palankiai. Nepalankiausiai jis buvo įvertintas 2014 m. balandį (9 proc. vertino palankiai ir 78 proc. nepalankiai), o daugiausiai palankių ir mažiausiai nepalankių vertinimų V. Tomaševski turi šiuo metu, po 2019 m. Prezidento ir Europos Parlamento rinkimų.
Kaip persiskirstė rinkėjų balsai
Tyrimo metu taip pat buvo analizuojama, kaip persiskirstė rinkėjų balsai tarp dviejų turų.
Į Prezidento rinkimų antrą turą šių metų gegužės 26 d. atėjo beveik visi rinkėjai (96 proc.), kurie pirmame rinkimų ture gegužės 12 d. balsavo už I. Šimonytę.
Tyrimas parodė, kad į antrą rinkimų turą atėjo devyni iš dešimties G. Nausėdos ir N. Puteikio rinkėjų, aštuoni iš dešimties M. Puidoko, S. Skvernelio, A. Juozaičio bei V. Tomaševskio rinkėjų, o mažiau aktyvūs buvo tie rinkėjai, kurie pirmame ture balsavo už V. P. Andriukaitį. Į antrą turą atėjo tik septyni iš dešimties šio kandidato rinkėjų.
Panaši situacija – ir su V. Mazuronio rinkėjais. Į antrą turą atėjo šeši iš dešimties jo rinkėjų.Iš karto po pasibaigusių rinkimų vykusi apklausa parodė, kad į rinkimus gegužės 26 d. atėjo beveik dešimtadalis (8 proc.) suaugusių šalies gyventojų, kurie nedalyvavo prezidento rinkimų pirmame ture šių metų gegužės 12 dieną.
Iš karto po Prezidento rinkimų antro turo vykusi apklausa (2019 m. gegužės 27 – birželio 9 dienomis) parodė, į kitą rinkimų turą nepatekusių kandidatų rinkėjai antrame rinkimų ture beveik visi balsavo už G. Nausėdą, o taip pat už šių rinkimų nugalėtoją G. Nausėdą balsavo ir tie rinkėjai, kurie nedalyvavo pirmame rinkimų ture gegužės 12 d. Beveik devyni iš dešimties tokių rinkėjų balsavo už G. Nausėdą ir tik kiek daugiau nei dešimtadalis iš šių „naujų“ rinkėjų balsavo už I. Šimonytę.
„Kartu reikia atkreipti dėmesį į tai, kad kas dešimtas respondentas, pirmame ture balsavęs už I. Šimonytę, antrame rinkimų ture nurodė balsavę už jos priešininką G. Nausėdą. Šie tyrimo rezultatai iš dalies paaiškina galutinius rinkimų rezultatus, kodėl I. Šimonytė antrame rinkimų ture gavo mažiau rinkėjų balsų (kiek daugiau nei 443 tūkstančius), nei buvo gavusi pirmame rinkimų ture (beveik 447 tūkstančius), nors akivaizdu, kad bent dalis iš kitų 7 kandidatų į Prezidentus rinkėjų gegužės 26 d. balsavo už ją. Sunku patikėti, kad visų kitų kandidatų rinkėjai kitame ture palaikė tik jos priešininką G. Nausėdą, juolab dalis pačių kandidatų kvietė balsuoti už I. Šimonytę ar nebalsuoti nė už vieną“, – teigiama tyrimo ataskaitoje.
Margas Nausėdos rėmėjų paveikslas
Tyrimas rodo, kad už G. Nausėda pirmame rinkimų ture balsavę žmonės yra kiek daugiau kaimo ir mažesnių miestų gyventojai (30 proc.), respondentai su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu (33 proc.), vadovai (34 proc.) bei specialistai ir tarnautojai (34 proc.), dirbantys valstybiniame sektoriuje (35 proc.), kairiųjų (36 proc.) ir centro (30 proc.) pažiūrų rinkėjai.
Apklausa parodė, kad už G. Nausėdą daugiau balsavo šių partijų rinkėjai – Liberalų sąjūdžio (50 proc.), Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) (46 proc.), Darbo partijos (43 proc.), Lietuvos laisvės sąjungos /liberalų (39 proc.), Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (38 proc.) bei partijos Tvarka ir teisingumas (33 proc.) rinkėjai.
Tyrimas parodė, kad beveik pusė (46 proc.) LSDP remiančių respondentų I rinkimų ture balsavo už G. Nausėdą, o savo partijos iškeltą kandidatą V. P. Andriukaitį parėmė tik kas ketvirtas (26 proc.).
Demografinių ir socialinių grupių rinkėjai, kurie gegužės 26 d. (antrame rinkimų ture) daugiau balsavo už Gitaną Nausėdą: tai kiek daugiau vyrai (72 proc. tarp balsavusių vyrų), nei moterys (68 proc.), kaimo gyventojai (75 proc.), baigę kolegiją / technikumą (77 proc.), vadovai (71 proc.) bei darbininkai ir ūkininkai (78 proc.), kairiųjų pažiūrų rinkėjai (88 proc.), lenkai (92 proc.) ir rusai (91 proc.).
Šimonytę labiau vertino didmiesčių gyventojai
Prezidento rinkimų pirmame ture už I. Šimonytę daugiau balsavo moterys, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu, pensininkai, vadovai bei specialistai ir tarnautojai, dešiniųjų pažiūrų rinkėjai.
Šių metų gegužės 12 d. ją daugiau palaikė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) (77 proc.), Lietuvos laisvės sąjungos /liberalų (34 proc.) bei Liberalų sąjūdžio (28 proc.) rinkėjai.
Antrame rinkimų ture (gegužės 26 d.) I. Šimonytę kiek labiau už kitus parėmė moterys, jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu, besimokantis jaunimas bei specialistai ir tarnautojai, dešiniųjų pažiūrų rinkėjai.
Kaip parodė iš karto po rinkimų vykusi apklausa, daugiau už I. Šimonytę, nei už G. Nausėdą balsavo tik vienos partijos šalininkai – ją palaikė trys iš keturių Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų rėmėjų, bet kartu reikia pažymėti, kad apie penktadalį šios partijos šalininkų balsavo ir už jos oponentą G.Nausėdą.
Visų kitų partijų šalininkai daugiau palaikė rinkimus laimėjusį G. Nausėdą (ypač naujos valdančiosios daugumos 4 partijų bei LSDP ir Darbo partijos rėmėjai).
Santykinai kiek daugiau I. Šimonytę parėmė šių 3 partijų šalininkai – LR liberalų sąjūdžio, Lietuvos laisvės sąjungos / liberalų bei Lietuvos centro partijos rinkėjai (nuo ketvirtadalio iki trečdalio, bet daugiau nei pusė visgi balsavo už išrinktą Prezidentą G. Nausėdą). Trys ketvirtadaliai neapsisprendusių kurią partiją palaikyti gyventojų nurodė, kad per Prezidento antro turo rinkimus jie balsavo už G. Nausėdą, o apie penktadalį tokių rinkėjų balsavo už I. Šimonytę, teigiama tyrimo ataskaitoje.
Skvernelį labiausiai rėmė „centro pažiūrų“ žmonės
Premjerą S. Skvernelį pirmame rinkimų ture šių metų gegužės 12 d. daugiau parėmė vyresni nei 50 metų žmonės, kaimo ir mažesnių miestų gyventojai, respondentai su viduriniu ar profesiniu išsilavinimu arba baigę kolegiją / technikumą, pensininkai bei darbininkai ir ūkininkai, rinkėjai, kurie savo pažiūras apibūdino kaip centristines.
Tyrimo ataskaitoje pažymėta, kad premjerą S. Skvernelį daugiausia rėmė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkėjai (kiek daugiau nei pusė – 52 proc.), bet kas penktas (20 proc.) šios partijos rinkėjas I rinkimų ture nurodė balsavęs už Gitaną Nausėdą.
Visų kitų kitų partijų rėmėjai gegužės 12 d. rinkimuose daugiau balsavo už kitus du rinkimų favoritus – išskyrus Lietuvos lenkų rinkimų akcijos bei Lietuvos centro partijos rinkėjus, kurie pirmiausia palaikė savo partijos iškeltus kandidatus.
Du trečdaliai patenkinti prezidento rinkimų rezultatais
Birželio mėnesį vykusi apklausa apklausa parodė, kad dauguma suaugusių Lietuvos gyventojų (du trečdaliai – 65 proc.) yra patenkinti nesenai pasibaigusių prezidento rinkimų rezultatais (19 proc. labai patenkinti ir 46 proc. greičiau patenkinti), o ketvirtadalis (23 ptoc.) šių rinkimų rezultatais nepatenkinti (4 proc. labai nepatenkinti ir 19 proc. greičiau nepatenkinti). 12 proc. respondentų neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą.
Prezidento rinkimų rezultatais kiek daugiau už kitus patenkinti jaunesni nei 50 metų žmonės, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu, specialistai ir tarnautojai bei bedarbiai ir namų šeimininkės, dirbantys valstybiniame sektoriuje, kairiųjų pažiūrų respondentai.
Pasibaigusių rinkimų rezultatais santykinai daugiau nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės, respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 700 eurų), pensininkai, dešiniųjų pažiūrų respondentai.
Galutiniais Lietuvos Prezidento rinkimų rezultatais daugiau nepatenkinti nei patenkinti liko rinkėjai, kurie I rinkimų ture gegužės 12 d. balsavo už I. Šimonytę (44 proc. iš jų patenkinti ir 48 proc. nepatenkinti rinkimų rezultatais) bei už V. Andriukaitį (45 proc. patenkinti ir 47 proc. nepatenkinti), o visų kitų 7 rinkimuose dalyvavusių kandidatų rinkėjai galutiniais rinkimų rezultatais liko daugiau patenkinti, nei nepatenkinti.
Kaip parodė apklausa, Prezidento rinkimų rezultatais daugiau patenkinti, nei nepatenkinti ir gyventojai, kurie nedalyvavo rinkimų pirmame ture gegužės 12 d. (48 proc. iš jų patenkinti ir tik 16 proc. nepatenkinti, dar 36 proc. neturėjo nuomonės šiuo klausimu).
Natūralu, kad labiausiai rinkimų rezultatais yra patenkinti rinkėjai, balsavę už G. Nausėdą – net devyni iš dešimties (33 proc. iš jų labai patenkinti ir 57 proc. greičiau patenkinti, o kad nepatenkinti nurodė 9 proc.). Tuo tarpu daugiau nei pusė (54 proc.) balsavusių už I. Šimonytę nurodė, kad jie nepatenkinti rinkimų rezultatais (9 proc. iš jų labai nepatenkinti ir dar 45 proc. greičiau nepatenkinti, o 38 proc. liko patenkinti galutiniais šių rinkimų rezultatais).
Pasirinkimą lėmė asmeninės savybės
Kaip parodė po rinkimų vykusi apklausa (birželio 14 – 28 d.), pati svarbiausia rinkėjų pasirinkimą lėmusi priežastis buvo kandidato (-ės) asmeninės savybės – tarp 3 pasirinkimo motyvų tai nurodė trys iš keturių rinkėjų (75 proc.). Antroje vietoje pagal svarbą (43 proc.) yra kandidato (-ės) pateikta rinkimų programa (ką žadėjo rinkėjams), o toliau trečioje ir ketvirtoje rinkėjai išskyrė kandidatų debatus TV ir radijoje (27 proc.) bei tai, ar jis / ji buvo nepriklausomas kandidatas (24 proc.). Tarp 7 pateiktų pasirinkimo motyvų rinkėjams mažiausiai svarbi atrodė reklama žiniasklaidoje (tarp trijų svariausių motyvų reklamą nurodė mažiau nei dešimtadalis respondentų).
Kandidato asmeninės savybės labiau už kitus buvo svarbios G. Nausėdos ir V. P. Andriukaičio rinkėjams, rinkimų programa kiek daugiau svarbi buvo I. Šimonytės bei S. Skvernelio rinkėjams, o kandidatų debatus, kaip pasirinkimą lėmusį motyvą, daugiau už kitus išskyrė V. P. Andriukaičio ir I. Šimonytės rinkėjai. Kad tai nepriklausomas kandidatas labiausiai svarbu buvo rinkimus laimėjusio Gitano Nausėdos rinkėjams (nurodė antroje vietoje po asmeninių savybių) bei Arvydo Juozaičio rėmėjams, o remiamos partijos svarbą daugiausiai akcentavo LSDP kandidato V. P. Andriukaičio rinkėjai (kas antras) bei balsavę už I. Šimonytę bei S. Skvernelį (kad tai įtakojo pasirinkimą nurodė po ketvirtadalį). Šeimos narių, giminių ar daugų nuomonė apsispręsti už ką balsuoti santykinai kiek daugiau svarbi buvo premjero S. Skvernelio rinkėjams.
Karbauskio pareiškimai nuomonės nekeitė
Kaip parodė apklausa, pusė (48 – 49%) suaugusių Lietuvos gyventojų mano, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko R. Karbauskios pareiškimai prieš prezidento rinkimų I turą (apie pasitraukimą iš valdžios, jei nelaimės prezidento ir EP rinkimų) nedarė jokios įtakos šalies rinkėjams, trečdalis mano, kad šie politiko pareiškimai padarė įtaką rinkėjų balsavimui, o apie penktadalį apklausų gyventojų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Didesnė dalis (ketvirtadalis – 24%) apklaustų gyventojų mano, kad tokie R. Karbauskio pareiškimai apie pasitraukimą iš valdžios po nesėkmingų rinkimų paskatino rinkėjus balsuoti tiek prieš partijos iškeltą kandidatą į prezidentus S. Skvernelį gegužės 12 d., tiek ir prieš pačią partiją per Europos Parlamento rinkimus gegužės 26 d.
Kad šie pareiškimai, gyventojų nuomone, daugiau paskatino balsuoti prieš S. Skvernelį ir prieš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą dažniau nurodė kairiųjų pažiūrų respondentai bei tie, kurie per Prezidento rinkimus balsavo už G. Nausėdą ir I. Šimonytę bei tuos, kurie per Europos Parlamento rinkimus balsavo už Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus bei Lietuvos socialdemokratų partiją.
Kas dešimtas apklaustas gyventojas mano, kad šie R. Karbauskio pareiškimai rinkėjus galėjo paskatinti per Prezidento rinkimus balsuoti už Saulių Skvernelį (11 proc.) bei balsuoti už R. Karbauskio partiją per Europos Parlamento rinkimus (9 proc.).
Kaip parodė tyrimas, kad tokie partijos pirmininko pareiškimai paskatino rinkėjus balsuoti už partiją mano šeši iš dešimties (58 proc.) balsavusių už ją per EP rinkimus bei pusė (48 proc.) rinkėjų, kurie per Prezidento rinkimų pirmą turą balsavo už premjerą S. Skvernelį.
Favoritai į premjero postą – Skvernelis ir Šimonytė
Po rinkimų taip pat buvo aiškinasi, ką gyventojai labiausiai norėtų matyti Ministru Pirmininku. Apklausa vyko gegužės 27-birželio 9 dienomis.
Iš viso 2019 metų birželio mėnesį respondentai paminėjo 44 politikus, kuriuos jie norėtų matyti premjeru po liepos 12 d. Trečdalis (32 proc.) apklaustųjų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Kaip parodė iš karto po Prezidento rinkimų antro turo vykusi apklausa, ketvirtadalis apklaustų Lietuvos gyventojų, jei toks sprendimas priklausytų nuo jų, Lietuvos Ministru Pirmininku po naujo Prezidento inauguracijos labiausiai norėtų matyti dabartinį laikinai einantį premjero pareigas S. Skvernelį (jį paminėjo daugiau nei ketvirtadalis – 27 proc. respondentų).
Antroje vietoje pagal paminėjimą buvo į antrą prezidento rinkimų turą patekusi Seimo narė I. Šimonytė, kurią nurodė šeštadalis (16 proc.) apklaustų gyventojų.
Likus kiek daugiau nei metams iki naujų Seimo rinkimų, visų demografinių ir socialinių grupių gyventojai dažniau nurodė S. Skvernelį kaip politiką, kurį toliau norėtų matyti Lietuvos Ministru Pirmininku. Kiek dažniau už kitus jį minėjo vyresni nei 50 metų žmonės, respondentai su nebaigtu viduriniu, viduriniu ar profesiniu išsilavinimu bei gyventojai, kurių šeimos pajamos per mėnesį yra vidutinės (701 – 1200 eurų) ar mažiausios (iki 700 eurų), pensininkai, lenkų tautybės gyentojai, kariųjų ir centro pažiūrų respondentai. Daugiau už kitus S. Skvernelį nurodė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (65 proc. tarp šios partijos rinkėjų), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (36 proc.), Lietuvos centro partijos (33 proc.), Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (28 proc.) bei LSDP (27 proc.) rinkėjai.
I. Šimonytę premjero poste po pasibaigusių rinkimų kiek daugiau norėjo matyti moterys, 30 – 49 metų žmonės, miestų gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu, vadovai, dešiniųjų pažiūrų rinkėjai. Kad norėtų matyti premjero pareigose po naujo prezidento inauguracijos I. Šimonytę (o ne S. Skvernelį) nurodė dviejų partijų rinkėjai – ketinantys balsuoti už Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus (44 proc. tarp šios partijos rinkėjų) bei Lietuvos laisvės sąjungos / liberalų (38 ptroc.) rinkėjai. Tačiau tyrimo ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad Liberalų sąjūdžio rinkėjai vienodai rinkosi tiek I. Šimonytę (23 proc.), tiek ir S. Skvernelį (25 proc.).
Tyrimas susideda iš trijų skirtingų apklausų. Jas visas atliko Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos Tyrimai“.. Visų tyrimų metu apklausta 1000 arba daugiau Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 117 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.
Apklausos apie tai, kaip keitėsi rinkimų dalyvių vertinimai, ir ką gyventojai norėtų matyti Ministru Pirmininku po prezidento inauguracijos, vyko gegužės 27 – birželio 9 dienomis. Apklausos apie rinkėjų pasitenkinimą rinkimų rezultatais vyko birželio 14-28 dienomis.