Vienas klausimų, kuris buvo aptartas G. Nausėdos vadovaujamos Lietuvos delegacijos oficialaus susipažinimo vizito Berlyne metu neišvengiamai buvo gynybos klausimai. Kartu su prezidentu vykęs buvęs kariuomenės vadas, o dabar G. Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Vytautas Žukas neslėpė, kad bendradarbiavimas gynybos srityje su Vokietija yra glaudus ir sklandus.

Pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“, savaeigių haubicų PzH2000 įsigijimas ir pristatymas į Lietuvos dalinius pagaliau vyksta sklandžiai ir per artimiausius metus turėtų pasiekti numatytus dalinius. Tolimesni variantai perginkluoti dar du batalionus ne ratinėmis PKM „Vilkas“, o vikšrinėmis PKM taip pat gali būti svarstomi. Tačiau viskas priklauso nuo gynybos finansavimo.

Šis klausimas ir pačiame Berlyne yra ypač jautrus, mat pastaruoju metu Vokietija sulaukia vis daugiau nesiliaujančios JAV kritikos dėl nepakankamo gynybos finansavimo. JAV ambasadorius Vokietijoje neseniai netgi pagrasino išvesti dalį amerikiečių karių iš Vokietijos į Lenkiją, mat vokiečiai esą nesilaiko savo įsipareigojimų, kaip kiti sąjungininkai.

Paradoksalu, kad tokiu teigiamu pavyzdžiu vadinama Lietuva, kuri gynybai įsipareigojo skirti 2 proc. BVP. Nors pats G. Nausėda pripažino, jog didesnį dėmesį gynybos finansavimui Lietuva ėmė skirti neseniai – po Rusijos įvykdytos Krymo okupacijos. Tiesa, dėl ekonomikos augimo Lietuva antrus metus vėluoja vykdyti tokius įsipareigojimus. Lietuva šiemet gynybai skiria 1,98 proc. BVP. Panaši situacija buvo susidariusi ir pernai. Tam, kad gynybos biudžetas siektų 2 proc. BVP, Vyriausybė metų pabaigoje krašto apsaugai papildomai paskyrė daugiau nei 21,5 mln. eurų.

Tačiau neužteko net ir šios papildomos sumos – asignavimai krašto apsaugai 2018 metais siekė 1,98 proc. BVP. Apie būtinybę nesustoti ties 2 proc. riba savo nuomonę yra išsakęs ir Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, o naujasis kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys jau pabrėžė sieksiantis, kad kariuomenei būtini įsigijimai galėtų būti vykdomi sparčiau, jei tai leistų biudžetas.

Be to, visų svarbiausių politinių partijų pernai pasirašytas susitarimas dėl tolesnio gynybos finansavimo nors ir numato procento augimą nuo 2 proc. iki 2,5 proc. 2030 metais, jau pasirodė abejonių, kad ir tokio skaičiaus siekti esą neverta. Viską gali pakeisti lėtėjanti ekonomika bei 2020 metų rinkiminė kampanija.

„Šiandien patys turime sau atsakyti ar jaučiamės politiškai tvirti norėdami įgyvendinti šį tikslą ar vis dėlto darome kompromisus ir mėginame taupyti savo saugumo sąskaita“, – griežtą signalą politinėms partijoms pasiuntė prezidentas. Jo manymu, politinis rinkimų ciklas neturėtų vaidinti esminio vaidmens, mat toks ir buvo nacionalinio susitarimo dėl gynybos finansavimo tikslas – padaryti procesą nepriklausomu „nuo rinkimų karuselės“.

„O jei ši karuselė pradeda keisti nacionalinį susitarimą, jis netenka prasmės ir kam tokius susitarimus pasirašinėti, jei mes jų nevykdome“, – sakė G. Nausėda.