Neeilinis komiteto posėdis buvo sušauktas dėl Seimo narės Irinos Rozovos dalyvavimo Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesijoje Tbilisyje, tačiau, komiteto pirmininko pavaduotojo teigimu, tai tik viena detalė.
„Tiesiog kyla klausimas, kad kai negauni leidimo dirbti su slapta informacija dėl vienokių ar kitokių priežasčių, vienam baigiasi vienaip, kitam – kitaip“, – svarstė L. Kasčiūnas.
I. Rozovos situaciją jis lygina su iš Seimo nario posto pasitraukusio Mindaugo Basčio. Tačiau I. Rozova toliau dirba Seime, o M. Bastys po nepavykusios apkaltos pasitraukė pats.
2017 m. pabaigoje Konstitucinis Teismas paskelbė, kad neskaidrius ir nacionaliniam saugumui kenkti galinčius ryšius nuslėpęs M. Bastys pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką.
Konstitucinis Teismas skelbė, kad vertino M. Basčio veiksmus esamojoje kadencijoje, kai šis elgėsi nesąžiningai nuslėpdamas ryšius su buvusiu KGB bendražygiu P. Vojeika pildydamas Valstybės saugumo departamento (VSD) anketą.
L. Kasčiūnas pridūrė, kad valdančiajai daugumai būtinas skaidrumas. I. Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijai, kuri sutarė su dar trimis partijomis dėl koalicijos ir prisijungė prie valdančiosios daugumos.
Su pačiu Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu DELFI trečiadienio popietę dar nepavyko susisiekti, tačiau jo poziciją šiuo klausimu pateikė komentarą raštu atsiuntęs patarėjas Paulius Žeimys.
Atsiųstame atsakyme teigiama, kad „Seimo Pirmininkas negali komentuoti Seimo narės Irinos Rozovos prašymo gauti leidimą dirbti su įslaptinta informacija netenkinimo aplinkybių, nes dalis informacijos yra įslaptinta“.
Atsakyme taip pat pažymima, kad dėl dalies informacijos įslaptinimo Seimo pirmininkas negali lyginti ir M. Basčio nei I. Rozovos situacijų.
„Išskyrus vieną aspektą, kuris jas skiria, tai kad dėl Mindaugo Basčio veiklos Seimo narių iniciatyva buvo pradėtas tyrimas ir sudaryta apkaltos komisija. Šis klausimas bus sprendžiamas toliau, jeigu Seimas, susipažinęs su atitinkama informacija, nuspręs inicijuoti analogišką procesą“, – teigiama Seimo pirmininko atsiųstame atsakyme.
Seimo narė I. Rozova paaiškinimą pateikė BNS. „Turėjau leidimą daug metų, atrodo, nuo 2005 metų, dabar nebeturiu. Kreipiausi prieš porą metų, negavau“, – BNS tvirtino I. Rozova.
Ji sakė neatsimenanti motyvų, kodėl jai leidimas neduotas bei žadėjo informuoti apie Seimo vadovybės nurodytus motyvus vėliau.
Politikė BNS teigė, kad tai, jog neturi leidimo, netrukdo jos darbui Seime, Sveikatos reikalų komitete.
„Man išvis tai netrukdo, kadangi aš ir nenorėjau gauti to leidimo dirbti, jis man nereikalingas ir niekada nebuvo reikalingas per tuos metus, kada turėjau leidimą dirbti su slapta informacija, nė karto neėmiau tos informacijos. Visada sakau: kuo mažiau tu žinai, tuo lengviau gyvensi“, – kalbėjo I. Rozova.
DELFI primena, kad prieš neeilinį posėdį buvo skelbiama, kad į posėdį atvyks Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis, kuris pateiks turimą informaciją apie Seimo narės Irinos Rozovos bei Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos veiklą.
Kaip skelbė BNS, NSGK nariai oficialiai prašė atsakyti, „ar VSD yra žinoma apie Lietuvos Respublikos Seimo narės Irinos Rozovos dalyvavimą Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesijoje Tbilisyje birželio 20-21 dienomis, kurios metu Rusijos Dūmos nario komunisto Sergejaus Gavrilovo provokacija sukėlė didžiulius neramumus ir protestus Sakartvele?“. „Ar nėra požymių, kad Kremlius šią organizaciją naudoja, siekiant sumažinti savo tarptautinę izoliaciją, švelninti tarptautines sankcijas ir kaip platformą „rusiškojo pasaulio“ plėtrai?“ , – klausė trys Seimo NSGK nariai.
M. Bastys 2016 metų rinkimuose į Seimą pateko kaip LSDP partijos narys, laimėjęs Zanavykų vienmandatėje apygardoje. Socialdemokratų frakcijai Seime skilus, M. Bastys liko LSDP pusėje, tačiau jo narystė partijoje buvo sustabdyta.