Praėjusiais metais įtakingiausių tarnautojų sąrašo viršūnėje buvo galima išvysti būtent D. Jauniškio pavardę. V. Vasiliauskas buvo antrasis pagal įtaką, D. Žalimas – trečiasis.

Aptariamą apklausą naujienų portalo DELFI užsakymu atliko žurnalas „Reitingai“ birželio 20 – liepos 20 d. Rezultatas gautas išklausius 1013 asmenų, kurie yra savo sričių specialistai – politikai, verslininkai, ekonomistai, tarnautojai, pareigūnai, visuomenininkai, žiniasklaidos priemonių vadovai ir atstovai, sporto ar popkultūros veikėjai.

Septynių dalių ciklas atskleidžia, kas mūsų šalyje yra įtakingiausi.

Įtaką sustiprino net 80 proc.

V. Vasiliauskas šiemet surinko 346 balsus (pernai – 307). Jį labiausiai palaikė verslininkai ir sportininkai. Įdomu, kad politikai, vertindami įtaką, V. Vasiliauskui skyrė tik 7 vietą, popkultūros atstovai – 5 vietą, patys tarnautojai ir visuomenininkai – 3 vietą, žurnalistai – 2 vietą.

D. Žalimas sulaukė 327 elito atstovų balsų (pernai – 288), D. Jauniškis – 325 (pernai – 413).

Nedaug nuo jų atsiliko ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Žydrūnas Bartkus. Jis surinko 303 balsus ir savo įtaką sustiprino 80 proc. Pernai Ž. Bartkus surinko 168 balsus ir sąraše užėmė 9 vietą.

TOP 5 įtakingiausių tarnautojų ir pareigūnų sąrašą baigia Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Diana Vilytė, surinkusi 261 balsą. Pernai sąraše ji užėmė ketvirtąją vietą.

Politikų patarėjai liko už pirmojo dešimtuko

Pirmajame dešimtuke taip pat matyti ir Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas Egidijus Kūris, Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys, Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas, Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis.

Kalbant apie prezidento Gitano Nausėdos komandos narius, aukščiausioje vietoje – 11-oje – atsidūrė Vytautas Jonas Žukas – tiesa, dar kaip Lietuvos kariuomenės vadas, o ne kaip prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais. 21-oje vietoje įrašyta patarėjo Povilo Mačiulio pavardė, 27-oje – Aisčio Zabarausko.

13 vietą tarp įtakingiausių tarnautojų šiemet užėmė premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Skirmantas Malinauskas. Iš viso jis surinko 151 balsą, kai pernai – 83 balsus (17 vieta).

Vadino ne asmeniniu pasiekimu, o Lietuvos banko įvertinimu

Paklaustas, kaip vertina įtakingiausiųjų sąrašo pokyčius ir savo poziciją jame, V. Vasiliauskas DELFI tikino, kad yra dėkingas ir aiškino tai priimantis ne kaip asmeninį pasiekimą, bet kaip viso Lietuvos banko įvertinimą.

„Džiaugiuosi, kad, nepaisant kai kurių savo tikslų siekusių politikų bandymų sukompromituoti mūsų instituciją, reitingavusieji atskyrė pelus nuo grūdų ir išreiškė pasitikėjimą bei pozityviai įvertino Lietuvos banką.

Esminis veiksnys, šiame DELFI reitinge lėmęs aukštą balą, matyt, yra stiprėjantis mūsų kaip Lietuvos ekonomikos ir finansų kompetencijos centro vaidmuo, ekspertų ir visos visuomenės pastebėti ir pripažinti Lietuvos banko pastarųjų metų siūlymai ir vertinimai dėl svarbių šalies ekonomikos klausimų, taip pat tai, kad savo pozicijas, siūlymus, vertinimus grindžiame visų pirma tyrimais, argumentais ir nuosekliai jų laikomės“, – svarstė jis.

Pasak V. Vasiliausko, ne paskutinėje vietoje yra ir tai, kad jie dirba turėdami aiškias strategines kryptis, kur Lietuvos banką norėtų matyti vidutiniu laikotarpiu, vadovaujasi konkrečiomis vertybėmis — atsakomybe, atvirumu, aktyvumu.

„Taip pat nuolat palaikome dialogą su visuomene. Jau keletą metų mūsų ekspertai ir vadovai važinėja po regionus, kur ekonominės plėtros klausimai diskutuojami tų regionų kontekstuose“, – nurodė jis.

Vitas Vasiliauskas

Stebisi kanclerio pozicija

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) Viešojo administravimo ir politikos analizės centro profesorius Vitalis Nakrošis DELFI sakė, kad šiuo tyrimu greičiausiai stebėtas respondentų suvokimas, kas yra įtakingiausi asmenys, o ne faktinė jų įtaka, kuri pasireiškia priimant sprendimus.

„Manau, tai priklauso ir nuo matomumo – V. Vasiliauskas, D. Žalimas pareigas eina pakankamai ilgai, visuomenėje tai žinomi žmonės. Kartu – ir aktyvūs veikėjai. Gal kiek stebina, kad tie valstybės tarnautojai, su kuriais kiti valstybės tarnautojai turi daug reikalų, šiame sąraše yra nepakankamai aukštai“, – įžvalgomis dalijosi jis.

Stebina V. Nakrošių ir tai, kad šiemet tik dešimtoje vietoje, vertinant įtaką, atsidūrė Vyriausybės kancleris A. Stončaitis. Prieš dvejus metus tuometinė Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė buvo pirmoji sąraše.

„Matote, kokie skirtingi vertinimai. Vyriausybės kancleris – aukščiausias valstybės tarnautojas, jis turi daug galimybių, bet ne visuomet imasi aktyvios lyderystės. Galbūt A. Stončaitis daugiau orientuojasi į vidinę lyderystę, o ne išorinę. Gal dėl to M. Dargužaitė buvo daugiau matoma ir elito atstovai palankiau į ją žiūrėjo“, – svarstė profesorius.

Algirdas Stončaitis
Foto: Organizatorių archyvas

Stebime monokratinį valdymą

Anot jo, įdomu ir tai, kad politinio-asmeninio pasitikėjimo tarnautojai nėra šio sąrašo viršuje.

„Dažniausiai mes matome institucijų vadovus – tai rodo, kad įtakingais lyderiais labiau pripažįstami būtent institucijų vadovai, o ne pavaduotojai ar patarėjai. Galbūt elitas būtent taip įsivaizduoja lyderystę, arba gal mes mažai galios priimant sprendimus deleguojame kitiems komandos nariams. Tai matyti Lietuvos viešojo administravimo srityje, kur atsakingais už sprendimų priėmimą yra aukščiausi, o ne aukštesni vadovai. Jie neturi galimybės pasireikšti, lyderystė yra monokratinė“, – įžvalgomis dalijosi pašnekovas.

Jei kalbėsime ne apie vadovus, pirmininkus ir teisėjus, aukščiausiai iš tarnautojų šiame sąraše atsiduria S. Malinauskas. V. Nakrošio teigimu, tai greičiausiai susiję su faktu, kad premjero patarėjas nebijo reikšti politinės pozicijos.

„Dauguma patarėjų, viceministrų ar pavaduotojų nėra linkę reikšti savo pozicijos. Valstybės tarnyboje vyrauja bendra tendencija nekišti galvos, kur nereikia, nes tą galvą paskui gali nukirsti“, – šmaikštavo profesorius.

Vitalis Nakrošis
Foto: Asmeninis archyvas

Tendenciją vadina įdomia

Bene ryškiausias pokytis sąraše – STT vadovo šuolis aukštyn. V. Nakrošio teigimu, Ž. Bartkus tik pernai buvo išrinktas vadovu, tad 2018 m. vykdant elito apklausą dar nebuvo spėjęs įrodyti, ką geba. Po metų jau galime matyti realius jo ir STT institucijos darbus.

„Ž. Bartkaus pakilimas galbūt yra susijęs su faktu, kad jo kadencija prasidėjo tik 2018 m. Tų metų viduryje pernai ir matuota įtaka. Per šiuos metus STT pasižymėjo ir dėl teisėjų, advokatų sulaikymo, tapo įtakingesne institucija, jos vadovas atitinkamai pakilo reitinguose“, – įžvelgė jis.

Žydrūnas Bartkus

Paklaustas, ar nėra keista, kad įtakingiausių tarnautojų ir pareigūnų sąrašo viršūnėje atsiduria tokių institucijų, kurios greičiausiai norėtų būti nematomos, vadovai, V. Nakrošis pastebėjo, kad tai – nepriklausomos, depolitizuotos įstaigos.

„Tai yra tokia įdomi tendencija – rodo, kad tos institucijos atlieka reikšmingą vaidmenį, jų vadovai yra svarbūs lyderiai.

Vadovaujančias pareigas einantys valstybės tarnautojai, mano nuomone, turėtų balansuoti tarp profesionalumo ir politinio jautrumo. Lietuvos valstybės tarnyboje politinio jautrumo labai trūksta, tarnautojai yra linkę laukti tam tikrų instrukcijų – „pasakykite, padarysime“, tačiau nėra linkę aktyviai įsitraukti į politinius santykius, teikti patarimus. Tai yra reikalinga, siekiant įgyvendinti politinę programą“, – kas turėtų keistis, patarė pašnekovas.