Ir nors tai būtų jau trečias A. Smetonai skirtas paminklas Lietuvoje, pirmasis – sostinėje. Būtent tuo, anot kai kurių istorikų, Vilnius išsiskiria iš kitų Europos sostinių.
Savaitgalį prezidentas G. Nausėda iškilmingai atidengė paminklą A. Smetonai Užulėnyje, Ukmergės rajone. Tai pirmojo prezidento gimtinė, tačiau joje – vos apie septyniasdešimt gyventojų.
Atidengdamas paminklą G. Nausėda pasisakė, kad A. Smetonos atminimas turėtų būti įamžintas ir sostinėje. „Manau, kad taip. Vilniuje daug kas turėtų būti įamžinta. Kaip žinote, neatsirado vietos Vyčiui, neatsiranda vietos Antanui Smetonai. Bet negaliu pasakyti, kad viskas yra taip blogai, nes atsirado puikus paminklas Jonui Basanavičiui“, – teigė G. Nausėda.
Prezidento minčiai pritaria ir istorikas Algimantas Kasparavičius. A. Smetona Kaune kovojo dėl Vilniaus, jis vienintelis iš trijų tarpukario prezidentų, kuris nuosekliai laikėsi strategijos, kad Vilnius – tai Lietuvos sostinė ir turi priklausyti Lietuvai.
„Faktas lieka faktu, kad šiandieną Lietuva turi savo pietrytines teritorijas ir gyvena savo istorinėje sostinėje. Tai yra iš esmės prezidento Antano Smetonos, sakyčiau, jo politinės strategijos nuopelnas“, – LNK žinioms teigė A. Kasparavičius.
Istorikas svarsto, kad Lietuva – vienintelė Europos valstybė, kuri sostinėje neturi paminklo pirmajam oficialiam demokratiškam prezidentui.
Dar vienas paminklas A. Smetonai stovi istorinės prezidentūros Kaune kiemelyje. „Vilnius tarpukariu Lietuvai priklausė labai trumpą laikotarpį, todėl daug kam Antanas Smetona asocijuojasi su Kaunu, – LNK žinioms kalbėjo Kauno miesto muziejaus istorijas Simonas Jazavita. – Tačiau jo svajonė buvo susigrąžinti Vilnių.“
Statyti paminklą sostinėje ar ne – savivaldybės sprendimas. Pernai į savivaldybę dėl A. Smetonos paminklo sostinėje kreipėsi mokslo, meno, kultūros ir politikos atstovus vienijanti asociacija „Mūsų tautos atmintis“. Tačiau Vilniaus savivaldybė paminklo klausimo nekomentuoja, nes joje jis šiuo metu nėra svarstomas.
„Savo nuomonę galiu pasakyti. Taip, man tikrai netrukdytų toks paminklas Vilniuje“, – LNK kalbėjo Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Kai kurie A. Smetonos veiksmai vertinami nevienareikšmiškai. Antras atėjimas į valdžią perversmo būdu ir pasitraukimas iš Lietuvos sovietų okupacijos akivaizdoje, nors istorikas A. Kasparavičius teigia, kad apie A. Smetoną dažnai kartojama sovietų propaganda.
O diskusijos dėl A. Smetonos paminklo Vilniuje tęsiasi mažiausiai ketverius metus. Į merą R. Šimašių yra kreipusis dabar jau kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, bet ji, skirtingai nuo G. Nausėdos, statyti paminklo savivaldybei nesiūlė. Anot savivaldybės, D. Grybauskaitė teiravosi mero nuomonės.