Iš 10 tik 2 agentūra patvirtina kaip galimas kandidates dirbti auklėmis

Agentūros „Auklė ir mama“ vadovė Ieva Augustinienė laidoje DELFI 11 teigė, kad toli gražu ne kiekvienas norintis gali dirbti aukle. Tik viena ar dvi iš dešimties besikreipusių į agentūrą toliau tęsia bendradarbiavimą.

„Darome psichologinius testus, žiūrime supratimą apie vaikus, saugumą ir kitus dalykus. Tikrai nėra taip, kad „atėjau, pabandžiau, nepatiko ir išėjau“. Tai labai svarbu vaiko prieraišumui. Jei jis prisiriša prie vieno žmogaus – negalima kaitalioti“, – teigė agentūros vadovė I. Augustinienė.

Agentūros vadovė įvardijo, kad nieko keisto, kad tiek daug kandidačių atkrenta ir nepatenka į agentūros sąrašus, esą anketose į klausimą „ką darytų, jei vaikui pakiltų temperatūra“ yra tekę rasti tokį atsakymą: „Daryčiau dirbtinį kvėpavimą“.

Ieva Augustinienė, Dovilė Šakalienė

Auklės – privataus verslo sritis, į kurią valstybė kišasi labai menkai, teigė kita laidos viešnia, Seimo narė Dovilė Šakalienė. „Iš esmės, jei paslaugos tiekėjas ir paslaugos gavėjas tarpusavyje susitaria, tai perteklinis valstybės reguliavimas turi būti pagrįstas, turi būti proporcingas“, – kalbėjo Seimo narė ir nurodė, kad vaiko teisių apsaugos įstatyme yra numatyti keli aspektai, kurie turi būti taikomi ir auklėms: mažametį vaiką galima palikti tik su vyresniu nei 14-os metų paaugliu bei vaiko negali prižiūrėti asmuo, teistas už nusikaltimus prieš vaikus, net jei teistumas yra išnykęs.

Auklė Šarūnė: turi keistis auklių sistema ir požiūris

Iš auklių tėvai gali reikalauti ir sveikatos patikrinimo pažymos, tačiau aukle dirbanti 22-ejų Šarūnė Jovaišaitė DELFI teigė, kad nė viena šeima niekada jokių pažymų nei dėl sveikatos, nei dėl teistumo iš jos neprašė.

O kiek uždirba auklės darbą sostinėje dirbanti jauna moteris? 5 eurai už valandą užsiimant su vienu vaiku, 7 – su dviem. Jei vaikų daugiau – kaina sutartinė.

Dovilė Šakalienė

Valandine aukle dirbanti studentė pasakojo, kad užsakymų jai pakanka, tačiau nuolatine aukle vienoje šeimoje dirbti ji nenorėtų. „Nuolatine aukle nenorėčiau dirbti, nes tada eini kaip į darbą, o aš einu kaip į šventę. Vis pas kitą šeimą, nėra rutinos“, – kalbėjo aukle dirbanti Š. Jovaišaitė.

Ir nors pati Š. Jovaišaitė tvirtina, kad jai neteko susidurti nei su nepatekintais klientais, nei su rimtais rūpesčiais darbe, yra atvira – norėtų, kad valstybėje būtų didesnis šios veiklos reguliavimas. „Turi keistis auklių sistema ir požiūris. Dabar visiškai nėra jokios sistemos. Auklės paliktos likimo valiai: kas kaip nori, – tvirtino auklė. – Nesvarbu, kad aš studijuoju ikimokyklinį ugdymą, pati mielu noru praeičiau kokius nors kursus.“

Auklė Šarūnė Jovaišaitė
Turi keistis auklių sistema ir požiūris. Dabar visiškai nėra jokios sistemos. Auklės paliktos likimo valiai: kas kaip nori. (...) Nesvarbu, kad aš studijuoju ikimokyklinį ugdymą, pati mielu noru praeičiau kokius nors kursus.

Auklė Š. Jovaišaitė įvardijo iš vienos mamos išgirstą klausimą: ar ji žinotų, kaip elgtis, jei vaikas užspringtų? „Pagalvojau, kad tiksliai ir nežinočiau“, – tvirtino aukle dirbanti studentė.

Auklės neslepia – dirba nelegaliai ir įvardija, kodėl

I. Augustinienė, įvardydama, kad agentūra patvirtina tik vienos ar dviejų kandidatūras dirbti auklėmis iš dešimties besikreipusių, atviravo, kad visos kitos, kurių kandidatūros būna atmetamos, tikrai nelieka be darbo – greičiausiai savo paslaugas toliau siūlo skelbimų portaluose.

DELFI pabandė susisiekti su auklėmis, kurios ieško darbo internete, ir išgirdo kone tuos pačius atsakymus: visos atsiliepusios auklės teigė, kad dirba neoficialiai ir nė neprašomos įvardijo priežastis.

Pirmoji auklė, skelbime tvirtinanti ilgametę patirtį, teigė, kad dirba neoficialiai, tačiau kainos nenurodė teigdama, kad net nėra ko tęsti pokalbio, nes rajonas, kuriame galimai siūlomas darbas, per toli nuo jos gyvenamosios vietos.

Kitos auklės buvo atviresnės – kaina svyravo nuo trijų iki penkių eurų už valandą. Viena moteris, dirbanti aukle, įvardijo, kad pati augina du vaikus. Vienas jų dažnai sirgo, tad nusprendė atsiimti iš darželio, o norėdama prisidurti, namuose prižiūri ir kitus vaikus.

Kristina Pocytė, Ieva Augustinienė, Dovilė Šakalienė

„Valandai apie trys eurai, tai kažkur 450-500 eurų per mėnesį, – teigė auklė ir įvardijo, kad dirba neoficialiai. – Jei oficialiai dirbčiau, atlyginimas būtų aukštesnis. Aš galiu dirbti oficialiai, čia jokių problemų dėl to, tiesiog tada, kadangi reikia mokėti mokesčius, automatiškai ir atlyginimo iš šeimos prašyčiau didesnio, kad man pasidengtų visi mokesčiai.“

Kita auklė nė neprašyta įvardijo, kad dirba neoficialiai, nes jau yra užsidirbusi visas garantijas. „Esu policijos pareigūnė, išėjusį į užtarnautą poilsį, turiu visas socialines garantijas ir man nieko nereikia. Nei draudimų už mane mokėti, nei mokesčių“, – teigė moteris, kuri už valandą darbo prašė penkių eurų. Moteris tvirtino, kad vaikus prižiūri jau ketverius metus.

Auklė
Esu policijos pareigūnė, išėjusį į užtarnautą poilsį, turiu visas socialines garantijas ir man nieko nereikia. Nei draudimų už mane mokėti, nei mokesčių.

Agentūros įvardijo, kas turėtų prisiimti atsakomybę už veiklos skaidrumą

„Mokesčių slėpimas – nusikaltimas“, – laidoje tvirtino Seimo narė D. Šakalienė. Laidoje dalyvavusi agentūros vadovė teigė, kad agentūros darbas – šeimai padėti rasti auklę, o auklėms – šeimas, o visi kiti sutarties dalykai lieka tik jų pačių susitarimo reikalas. Reiškia, kad jei ieškosite auklės per agentūrą, dar nereikš, kad auklė moka mokesčius, tai turėsite išsiaiškinti patys.

„Prieš daugelį metų, kai man pačiai reikėjo auklės savo mažyliui, tai buvo labai paplitę, bet aš maniau, kad per dvidešimt metų pasikeitimai yra pakankamai žymūs“, – auklių atvirumu apie neoficialų darbą stebėjosi Seimo narė.

„Ši atsakomybė dažniausiai tenka tėvams. Tėvai, rinkdamiesi auklę ar iš agentūros, ar iš kitur, turi pasirūpinti, kad auklė dirbtų legaliai, – teigė agentūros „Auklė ir mama“ vadovė. – Kaip ir kitos agentūros pasaulyje, mes uždedame šitą atsakomybę tėvams.“

Ieva Augustinienė

Seimo narė laikėsi pozicijos, kad kiekvienas paslaugos tiekėjas privalo mokėti mokesčius, tačiau agentūros vadovė stojo į auklių pusę teigdama, kad jos – ne verslininkės. „Jeigu mes galvotume, kad auklė yra maža verslininkė, tada aš visiškai pritarčiau. Tačiau joms iš tikrųjų yra labai sunku tą suprasti, – teigė agentūros vadovė I. Augustinienė. – Jos nemano, kad jos yra žmonės, kurie daro savo verslą. (...) Auklės yra ne verslininkės. Niekaip mes auklių nepaversime verslininkėmis. Jeigu reikia legalumo, jeigu reikia tokių dalykų, kur reikalingas aukštesnis intelektas, vis dėl to turėtų prisiimti atsakomybę tėvai.“

Juodieji sąrašai ir didžiausios tėvų klaidos

Socialiniuose tinkluose galima rasti ir auklių sudarinėjamus juoduosius tėvų sąrašus, ir tėvų sudarinėjamus juoduosius auklių sąrašus. Vis dėlto, agentūros „Auklė ir mama“ vadovė tvirtino, kad kur kas baisesnis dalykas – tėvų neatsakingumas ieškant auklių.

Dovilė Šakalienė

„Man pats baisiausias dalykas – tėvų naivumas, kurį pamatau feisbuke. Tarkime, mama parašo: „kas galėtų šį vakarą pažiūrėti mano vaiką“ ir atsiliepia žmonės, kuriems, aš tikrai žinau, nereikėtų dirbti auklėmis. Aš nieko negaliu padaryti, nes tai tėvų atsakomybė, netgi mano komentaras sukeltų audrą, kad kur aš čia lendu ir ką darau“, – laidoje DELFI 11 kalbėjo I. Augustinienė.

„Tai gali būti traktuojama kaip nepriežiūra ir piktnaudžiavimas tėvų teisėmis ir pareigomis neužtikrinant savo vaiko saugumo“, – pridūrė Seimo narė D. Šakalienė.

Laidą DELFI 11 kviečiame žiūrėti kiekvieną pirmadienį ir antradienį DELFI eteryje.