Tyrimas kasmet vykdomas dviem kryptimis – apklausiama ne tik visuomenė, bet ir savo sričių ekspertai.

Septynių dalių ciklas atskleidžia, kas mūsų šalyje yra įtakingiausi politikai, verslininkai ir ekonomistai, tarnautojai ir pareigūnai, sportininkai, visuomenininkai, žiniasklaidos bei popkultūros atstovai.

Galutinis įtakingiausiųjų sąrašas bus paskelbtas rugsėjo 2-ąją.

R. Karbauskis aplenkė S. Skvernelį, G. Nausėda iš TOP 5 išstūmė V. Adamkų

2019-ieji Lietuvoje buvo itin gausūs politinių įvykių – vyko 3 rinkimai, 5 balsavimai ir 2 referendumai. Tai neabejotinai nulėmė rokiruotę įtakingiausių politikų sąraše.

Kalbant apie elito balsus, įtakingiausia politike vis dar išlieka Dalia Grybauskaitė, tačiau pokyčiai matyti jau tuoj po to. Antrąją vietą sąraše šiemet užima Ramūnas Karbauskis, kai pernai įtakingiausių balsavimas jam užtikrino trečiąją vietą, į antrąją iškeldamas Saulių Skvernelį. Premjeras šiemet sąraše – trečias.

Ketvirtoje vietoje šiemet atsidūrė prezidentas Gitanas Nausėda. Pernai elito apklausoje jis dalyvavo kaip ekonomistas, užėmė antrąją vietą. Iš įtakingiausiųjų penketuko G. Nausėda išstūmė Valdą Adamkų, kuris pernai užėmė penktąją vietą, o šiemet liko šeštoje.

Įtakingiausių politikų penketuką, remiantis elito balsu, šiemet užbaigia Vytautas Landsbergis. Pernai jis užėmė ketvirtąją vietą.

Gitanas Nausėda

G. Nausėda šovė į priekį, V. Landsbergis aplenkė G. Landsbergį

Vis dėlto visuomenė įtakingiausiu politiku laiko G. Nausėdą. Jis surinko 533 balsus arba 53 proc. nuo visų balsavusių.

Verta atkreipti dėmesį, kad elitas šiemet apklaustas birželio 20 – liepos 20 dienomis, o visuomenė – liepos 17 – liepos 26 d.

Pernai įtakingiausia politike visuomenė laikė tuometinę prezidentę D. Grybauskaitę, šiemet sąraše ji užima antrąją vietą. Trečioje vietoje – V. Adamkus, pernai jis buvo antrasis.

Visuomenė taip pat mano, kad R. Karbauskis yra įtakingesnis nei S. Skvernelis. Jų nuomonė nuo pernai šiuo klausimu nepasikeitė.

Įdomu ir tai, kad įtaka TS-LKD garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis šiemet aplenkė partijos pirmininką Gabrielių Landsbergį. V. Landsbergis sąraše užima 6 vietą, o G. Landsbergis – 7. Pernai G. Landsbergis buvo penktasis, V. Landsbergis – šeštasis.

Saulius Skvernelis, Ramūnas Karbauskis

Apklausta daugiau respondentų: kalbame ne tik apie įtaką, bet ir apie autoritetą

Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas, kuris atliko elito apklausą, pasidžiaugė, kad šiemet jam pavyko apklausti daugiau respondentų.

„Galima matyti, kad respondentai jau žino ir laukia šio tyrimo. Jie puikiai supranta, kad čia nėra jokių manipuliacijų, dėl ko dažnai mėgsta papriekaištauti lietuviai. Žino, kad kiekvienas balsas yra svarbus – nė vienas Seimo narys, ministras, meras ar departamento direktorius negali išstoti ir pasakyti, kad nesulaukė anketos. Daugelis savo nuomonę ir išsakė“, – nurodė G. Sarafinas.

Reikšminga dalis respondentų, anot pašnekovo, vis akcentuoja, kad aptariama įtaka yra ir teigiama, ir neigiama, siūloma tyrime atsispindėti ir tai. Tačiau G. Sarafinas pastebi, kad aptariamas tyrimas apžvelgia ne tik įtaką, bet ir autoritetą.

„Ši apklausa ir apklausiamieji aprėpia visą Lietuvą – tiek politikai, tiek verslininkai, tiek tarnautojai ir žiniasklaidos atstovai apklausti iš visų 60 savivaldybių“, – patikino G. Sarafinas.

Gintaras Sarafinas

Auga A. Širinskienės ir I. Šimonytės įtaka

Anot pašnekovo, rinkimų atgarsiai tyrime buvo labai ryškūs. Įdomu ir tai, kad abejojančių R. Karbauskio įtaka – vis mažiau, nors formaliai jis neužima labai aukšto posto, bet yra didžiausios valdančiosios partijos pirmininkas.

„Nei pernai, nei užpernai, nei prieš trejus metus nebuvo to, postai žmonių akyse suteikdavo didesnį svorį. Lygiai taip pat per metus, sakyčiau, galingai išaugo Agnės Širinskienės įtaka (pakilo iš 21 į 12 vietą). Už ją šiemet balsų atidavė net 2,5 karto daugiau respondentų nei pernai.

Lygiai taip pat du kartus padaugėjo tų, kurie savo balsą šiemet atidavė Ingridai Šimonytei (pernai surinko 103 balsus, kai šiemet – 203). Tai dvi labiausiai į viršų šovusios asmenybės“, – sakė G. Sarafinas.

Agnė Širinskienė

Labiausiai sumenko 4 politikų įtaka

Pasak jo, žvelgiant į penkerių metų tendencijas, matyti ir keli ženklūs nuosmukiai.

„Visus penkerius metus sąrašo viršuje mes rasime ir D. Grybauskaitę, ir V. Adamkų, ir abu Landsbergius. Vis dėlto labai daug kartų sumenko Algirdo Butkevičiaus, Viktoro Uspaskicho, Valentino Mazuronio ir Juozo Oleko įtaka“, – pastebėjo G. Sarafinas.

Pašnekovo teigimu, menksta ir Visvaldo Matijošaičio įtaka. Šiemet šis politikas užima 11 vietą, surinko 110 balsų, kai pernai buvo 7 vietoje ir surinko 190 balsų.

Prezidento postas garantuoja pirmąją vietą sąraše?

Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas atkreipė dėmesį, kad visuomenės sudaryto įtakingiausiųjų sąrašo viršuje – prezidentai ir aktyviausiai politikoje matomi žmonės.

Tiesa, pasak I. Zoko, aklai lyginti politikų užimtų ir užimamų pozicijų esą negalima – sąraše buvo pokyčių, tad tai nebūtų sociologiškai teisinga.

Vis dėlto galima įžvelgti, kad per pastaruosius metus itin sumenko ne tik G. Sarafino įvardytų politikų, bet ir Vilijos Blinkevičiūtės (iš 8 vietos į 16), Irenos Degutienės (iš 10 vietos į 40-ąją) ir, pavyzdžiui, Eugenijaus Gentvilo (iš 13 į 29-ąją) įtaka.

„Normalu, kad žmonės prezidentą mato kaip įtakingiausią politiką. Tai – pirmas žmogus valstybėje. Nors ir labai „šviežias“, šiandien jis – jau įtakingiausias. Galbūt kiek su kreditu, galbūt praeities nėra, bet, formaliai, jis turi visą valdžią, didelį pasitikėjimą. Prezidento postas įtakingiausių politikų sąraše praktiškai garantuoja pirmąją vietą“, – pripažino I. Zokas.

Pasak pašnekovo, R. Karbauskio ir S. Skvernelio rezultatai šiemet – praktiškai vienodi.

„Abu jie – lyderiai, abu – svarbūs, matyt, be vieno nebūtų kito“, – įžvelgė jis.

Ignas Zokas


Labiau populistas nei politikas? Lygina su R. Janutiene ir R. Paksu

Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius DELFI sakė, kad G. Nausėdos atvejis jam panašus į Rūtos Janutienės fenomeną. Kai balsuoja visuomenė, ji neretai atsiduria sąrašo viršūnėje, kai patys žurnalistai – toli gražu.

„Tai paaiškinama paprastai – bulvarinė žurnalistika yra populizmo atitikmuo politikoje. Lygiai taip pat G. Nausėda ir per rinkimų kampaniją ir po jos pasirodė kaip gana nuoseklus populistas. Kaip ir valstiečių-žaliųjų partija, jis visiems žadėjo viską, ko kas nori, visiškai nesuko galvos, kad tie pažadai gali prieštarauti vieni kitiems.

Kita, G. Nausėda didžiulį dėmesį skiria viešiesiems ryšiams. Jo komandoje yra dešimt komunikacijos specialistų ir tik vienas patarėjas vidaus politikos klausimais. Aišku, komandos formavimo pradžia, tačiau tai irgi atspindi prioritetus. Svarbiausia, kaip atrodyti, o, ką daryti, koks politikos turinys – ne taip svarbu“, – kalbėjo politologas.

Jo teigimu, akivaizdu, kad toks elgesys papirko visuomenę, bet ne elitą. Maža to, G. Nausėda, anot V. Valentinavičiaus, labiau primena Rolandą Paksą nei V. Adamkų, su kuriuo norėtų būti lyginamas.

„Manau, visiškai pagrįstas būtų sulyginimas su Rolandu Paksu. Jis buvo žmonių, bet ne elito prezidentas. G. Nausėda, iš esmės, kartoja R. Pakso kelią. Yra populistas daugiau nei politikas, viešiesiems ryšiams teikia pirmenybę ir atitinkamai rezultatas – labai panašus“, – pastebėjo pašnekovas.

dr. Virgis Valentinavičius


S. Skvernelį vadina priklausomu nuo R. Karbauskio

V. Valentinavičiaus nestebina kova dėl įtakos tarp R. Karbauskio ir S. Skvernelio.

„Man atrodo, per tuos dvejus su puse metų, ypač po paskutinių rinkimų ir ypač per Vyriausybės formavimą, galutinai paaiškėjo, kad visas žaidimo sąlygas diktuoja R. Karbauskis, nes jis valdo daugumą. S. Skvernelis, nepaisant papurkštavimų, gražių pakalbėjimų dėl pasigestos demokratijos, lieka R. Karbauskio patarnautojas. Jis nėra savarankiškas premjeras, yra visiškai priklausomas nuo valdančiosios daugumos“, – aiškino politologas.

Kalbėdamas apie pokyčius tarp Landsbergių, pašnekovas patikino, kad G. Landsbergis iš perspektyvaus politiko jau seniai turėjo tapti realiai stipriu politiku, tačiau šie pokyčiai neįvyko.

„G. Landsbergis trypčioja vietoje, jo partija įstrigusi reitinguose taip pat. Manau, pagrindinė priežastis yra jo pasyvumas, jei lyginsime su ankstesniais Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LDK) vadovais, idėjų stoka ir aiškios lyderystės nematyti“, – situaciją apžvelgė pašnekovas.

Palygino I. Šimonytę ir A. Širinskienę

V. Valentinavičiaus teigimu, klaida buvo nepasinaudoti ir tokiu brangakmeniu kaip I. Šimonytė.

„I. Šimonytės problema yra tai, kad ji tapatinama su TS-LKD, o TS-LKD, vadovaujama G. Landsbergio, neatrodo pati idealiausia partija. Tai savaime smukdo ją.

Kita, dabar I. Šimonytė yra eilinis Seimo narys, Audito komiteto pirmininkė. Jos simbolinis politinis kapitalas – aukštas dėl Prezidento rinkimų, tačiau reali galia nėra didelė“, – aiškino politologas.

Savo ruožtu A. Širinskienę jis laiko antruoju žmogumi Seime po R. Karbausko, jo dešiniąja ranka.

„Čia ne tik asmenybės patrauklumas, bet ir reali galia svarbi. A. Širinskienė čia turi aiškų pranašumą, pats Viktoras Pranckietis turi gerokai mažiau galios“, – pastebėjo V. Valentinavičius.

Ingrida Šimonytė


Už kiekvienos pavardės – atskira istorija: kas dar turi galimybių tapti įtakingu?

Paklaustas apie politikus, kurie per pastaruosius metus labiausiai prarado įtaką, politologas pastebėjo, kad už kiekvienos pavardės slypi atskira istorija.

„Amžinai populiari V. Blinkevičiūtė eilinį kartą nuvylė Lietuvos žmones, jie nesulaukė jos Lietuvos politikoje. Europarlamentaro atlyginimą ji labai aiškiai iškeitė į dalyvavimą Prezidento rinkimuose. Galėjo dalyvauti, ko gero, pasirodymas nebūtų toks blogas. Atitinkamai žmonių akyse ji krito – neištikima Lietuvai“, – sakė V. Valentinavičius.

Kalbėdamas apie A. Butkevičių jis pastebėjo, kad, kai žmonėms atsiveria akys, jos atsiveria ilgam.

„Įsivaizduoti, kad A. Butkevičius kažkaip grįžtų į politiką, būtų labai sunku. Tuo labiau, kad jo kaip ir nelabai nori ir Gintautas Paluckas, ir Gediminas Kirkilas. Tas nenoras reiškia, kad visuotinai tikima, kad A. Butkevičius kažkokio politinio pliuso duoti nebegali“, – sakė V. Valentinavičius.

Anot jo, vienintelė galimybė likti politikoje tokiems žmonėms kaip J. Olekas, yra jungtis prie partijos, kuri turi perspektyvą. Šiuo atveju šis politikas esą pasirinko teisingai – prisijungė prie reitingus keliančių socialdemokratų.

„Tam tikra išimtis – V. Uspaskichas, kurio paties ir jo partijos reitingai pastaruoju metu kyla. Tačiau šiuos reitingus kelia nusivylę valstiečių-žaliųjų rinkėjai. Jie laimėjo 2016 m. rinkimus didele dalimi balsus atimdami iš Darbo partijos, dabar tie balsai, bent iš dalies, grįžta ten, iš kur atėję. Nemenka dalis rinkėjų visuomet ieško greitų išeičių ir populistinių pažadų, tad populistai visuomet turi galimybių grįžti“, – sakė V. Valentinavičius.

Mano, kad klausimai – ne viešųjų ryšių srities, susiję su konkrečiu postu

Savo ruožtu komunikacijos ekspertas, „Novamedia“ vadovas Arijus Katauskas DELFI sakė, kad gauti rezultatai koreliuoja su praėjusiais rinkimais, naujausiais reitingais.

„Paprasti žmonės, kurie nelabai domisi politika, prezidento postą vis dėlto laiko aukščiausiu postu. Prezidento postą užimantis žmogus jiems yra išskirtinai įtakingas ir svarbus. Tą patį matėme ir D. Grybauskaitės atveju – tai rodė pastarieji keli tyrimai“, – situaciją analizavo specialistas.

Vis dėlto ekspertai, pastebėjo jis, neretai žino daugiau detalių, supranta, kaip priimami politiniai sprendimai, tad sąrašo viršūnėje ir atsiduria tokie asmenys kaip valdančiosios partijos pirmininkas, premjeras.

„Be to, G. Nausėda, faktiškai, dar nieko neįrodė, praėjo tik pirmasis jo darbo mėnuo. Pasitikėjimo kreditų ekspertai dar nelinkę suteikti, kai visuomenė jį vertina vienareikšmiškai. Manau, tai nėra vien viešųjų ryšių klausimai, daugiau susiję su konkrečios pozicijos vertinimu“, – sakė A. Katauskas.

Jis taip pat nelinkęs lyginti G. Nausėdos su R. Paksu. Šių asmenybių retorika esą yra visiškai kitokia, kitaip konstruota rinkimų kampanija.

Arijus Katauskas


Atkreipė dėmesį į sprendimą likti premjeru

Komunikacijos eksperto teigimu, jei žiūrėtume teoriškai, pirmajame įtakingiausių politikų trejetuke turėtume matyti prezidentą, premjerą ir Seimo (o ne Seimo kultūros komiteto) pirmininką.

„R. Karbauskis, turint omenyje, kiek jis reiškiasi, kokią įtaką mes galime matyti stebint į viešąją erdvę, kokį svorį jam suteikiame patys, kalbėdami, kad Seime niekas nevyksta be jo, kontroliuoja situaciją iki šiol. Seimas yra pati įtakingiausia institucija, ko gero, be kurios negali tinkamai veikti nei Vyriausybė, nei Prezidentūra gali labai stipriai kažką padaryti. Aš manau, kad R. Karbauskio pozicija, nepaisant to, kaip jis vertinamas kaip žmogus, Seime yra aukščiausia. Nėra nė vieno žmogaus, kuris jam galėtų mesti net rimtesnį iššūkį.

S. Skvernelis, kuris kaip kandidatas į prezidentus pasirodė pakankamai gerai, bet ne taip gerai, kaip tikėjosi dažnas valdantysis, lyg ir šiek tiek nublėso. Taip, jis premjeras, įtakingas ir gerai vertinamas visuomenėje, tačiau savo veiklos ir savo aktyviai vertinamos veiklos be R. Karbauskio jis nelabai gali vykdyti. Galima sakyti, kad likdamas premjeru jis dar kartą parodė – premjeru lieka „nuo“ R. Karbauskio, o ne kaip nepriklausomas politikas“, – pabrėžė pašnekovas.

Iš I. Šimonytės dar galime sulaukti naujienų

Pasak A. Katausko, G. Landsbergis per pastaruosius pusę metų kiek priblėso ir niekuo neišsiskyrė, investicijos buvo nukreiptos į I. Šimonytę. Savo ruožtu V. Ladsbergis „sugrįžo su visu dėmesiu jam“.

„Nemanau, kad būtų galima sakyti, kad G. Landsbergis kažką daro blogai. Jis tiesiog sustojo, susidūrė su tam tikra kritika tiek partijoje, tiek viešojoje erdvėje. Be to, nepadarė nieko tokio, dėl ko jo svoris ir įtaka visuomenėje galėjo tikrai radikaliai pasikeisti.

Tuo metu V. Landsbergis Lietuvoje visuomet turės vieno įtakingiausių politikų titulą tiek dėl savo praeities nuopelnų, tiek dėl to, kad jo bet koks išėjimas į viešą erdvę sulaukia daug dėmesio ir didelio rezonanso“, – sakė komunikacijos ekspertas.

Gabrielius Landsbergis, Vytautas Landsbergis


Kalbėdamas apie I. Šimonytę jis patikino, kad jos politiniam svoriui neabejotinai didelę įtaką padarė Prezidento rinkimai ir pergalė prieš S. Skvernelį. Jai esą pavyko susikurti ir modernios, šiuolaikiškos politikės įvaizdį.

„Jei I. Šimonytė norės, ko gero, jai pavyks konsoliduoti tą palaikymą, kurį ji dabar turi“, – mano A. Katauskas.

A. Širinskienė sako, ką galvoja R. Karbauskis?

Savo ruožtu A. Širinskienė esą maždaug metus yra arba labai radikalių, arba labai aštrių idėjų lyderė, jų veidas, įžvelgė pašnekovas.

„Prisiminkime įvairius tyrimus, kontroversiškai vertinamus Seimo sprendimus, iniciatyvas. Ko gero, tai yra ir artimiausias žmogus, visiškai ištikimas R. Karbauskiui, dešinioji ranka. Tai ją išmetė į politinės padangės stratosferą, tad ekspertų akyse augimas – visiškai logiškas. Dabar atrodo, kad tai, ką sako A. Širinskienė, yra tai, ką galvoja R. Karbauskis“, – sakė komunikacijos ekspertas.

Paklaustas apie politikus, kurie šiemet gali stebėti sumenkusią savo įtaką, A. Katauskas patikino, kad su tuo tiesiogiai susijęs ir matomumas viešojoje erdvėje.

„Norint grįžti į sąrašo viršūnę, pirma, ką reikia užsitikrinti, tai matomumą. Taip pat – kad žmonės turėtų, ką kalbėti, kai kalba apie tave, arba, kalbėdami kažkokius jiems rūpimus, kalbėtų apie tave. Deja, nė vienas iš minėtų politikų to kol kas neturi“, – pastebėjo jis.