Sausuma pasislinko į ežerą

Lampėdžio ežeras – kauniečių mėgstama ir vasarą pastoviai lankoma vieta. Kai geras oras, kasdien čia susirenka daugybė žmonių, kurie pramogauja ir mėgaujasi vandens malonumais. Dėl šios vietos unikalaus kraštovaizdžio ir išskirtinių gamtinių vertybių 2002 metais Kauno miesto savivaldybė įkūrė Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinį.

Tačiau dabar, kai Kauno miesto meras V. Matijošaitis prie Lampėdžio ežero turi verslo interesų, savivaldybei jos pačios įkurtas draustinis, regis, ėmė nemenkai trukdyti. Šių metų vasario mėnesį LRT Tyrimų skyrius rašė, kad šiame draustinyje V. Matijošaičio valdoma įmonės užregistravo 15 sklypų.

DELFI žurnalistai, atvykę prie Lampėdžio ežero, Ežero gatvėje aptiko išdarkytą vandens telkinio, kuris patenka į draustinio teritoriją, pakrantę. Ji gerokai praplėsta į ežerą. Kranto linija pastumta į vandenį: sausuma praplėsta ežero sąskaita sustūmus didžiules grunto krūvas.

Sausuma privežant ir pripilant grunto suformuota toje vietoje, kur dar visai neseniai tyvuliavo ežeras. Atlikus šiuos darbus kai kuriose vietose užpilta juodžemio ir jau užsėta žolė, kuri dar visai neseniai sudygo. Kad nenuslinktų krantai, jie sutvirtinti specialiu tinklu.

Žurnalistai išsiaiškino, kad gruntas supiltas kaip tik toje vietoje, kur šių metų pradžioje „VICI Investments” buvo užregistruota 15 sklypų, kuriuose planuojamos gyvenamųjų namų statybos. Tokiu būdu prie jau esamų sklypų padidėjo teritorija, kuri galės būti panaudota gyvenamųjų namų infrastruktūrai kurti.

Registrų centro duomenimis, „VICI Investments” akcininkas yra V. Matijošaitis, o įmonės vadovas - jo sūnus Šarūnas Matijošaitis.

Štai Ežero g. 13 esantis sklypas, priklausantis „VICI Investments” Nekilnojamojo turto registre įregistruotas šių metų sausio 18 dieną. Pagrindinė naudojimo paskirtis - kita. Nurodytas žemės sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

O dabar tęskite apie ežero pakrantėje prasidėjusius pokyčius. Pasikeitimai ties Ežero gatve labai gerai matomi palyginant dabartines nuotraukas su istorinėmis ortofoto nuotraukomis, kurias galima rasti Geoportal.lt.

Įstatymas draudžia keisti ežero pakrantės liniją

Kaip bebūtų, ežero pavertimas sausuma griežtai draudžiamas. Taip pat Saugomų teritorijų įstatyme įtvirtintos nuostatos draudžia keisti ir performuoti pakrantes.

Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnis numato, kad „Draustiniuose neleidžiama veikla, galinti pakenkti kraštovaizdžiui. (…) Siekiant išsaugoti kraštovaizdį, gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama: 1) naikinti ar žaloti reljefo formas; (…) 6) tvenkti ir reguliuoti upes, keisti, gilinti jų vagas, keisti upių ir ežerų krantų liniją, natūralų upių nuotėkį ir natūralų ežerų vandens lygį.”

Visvaldas Matijošaitis

Tas pats įstatymas draudžia kasinėti vandens telkinio pakrantės juostą. Ši nuostata įtvirtinta Saugomų teritorijų 20 straipsnyje: „Pakrantės apsaugos juostoje draudžiama: vykdyti žemės darbus, keisti kranto liniją, reljefą ir žemės paviršių.”

Kauno miesto savivaldybės Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio specialiajame plane nurodyta, kad „Lampėdžių tvenkiniui, atsižvelgiant į pakrantės nuolydį, nustatoma 10 m ir 20 m pločio apsaugos juosta (Aprašo II skyriaus 5.1.1 ir 6.1. punktai). Apsaugos zonos plotis lygus pakrantės apsaugos juostai (Aprašo III sk.11 punktas).”

Taigi sausumą praplėtus į ežerą apsaugos juosta ir zona jau nepatenka į užregistruotų sklypų teritorijas. O tai labai naudinga būsimiems gyvenamųjų namų statytojams. Pagal Saugomų teritorijų įstatymą „kad į vandens telkinius nepatektų pavojingų medžiagų, vandens telkinių krantai būtų apsaugoti nuo erozijos, būtų užtikrintas vandens telkinių pakrančių ekosistemų stabilumas, išsaugota migracinių koridorių funkcija, saugomas vandens telkinių pakrančių gamtinis kraštovaizdis ir jo estetinės vertybės, sudarytos palankios sąlygos rekreacijai, užtikrinta visuomenės teisė naudotis vandens telkiniais ir eiti jų pakrantėmis, išskiriamos paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos”.

Tai reiškia, kad joje negalima statyti statinių ir šioje zonoje turi būti sudarytos galimybės lankytis žmonėms. Kai zona nepatenka į sklypo ribas, dėl draudimų sukti galvos jau nebereikia.

Draustinis darkytas savivaldybės lėšomis

Kaip nurodo Kauno miesto savivaldybė, šis draustinis įsteigtas tam, kad būtų apsaugotas unikalus teritorijos kraštovaizdis. „Kraštovaizdžio draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti natūralų, minimaliai urbanizuotą Nemuno ir Nevėžio santakos slėnio kraštovaizdį, kaip vientisą gamtinį ir kultūrinį teritorinį kompleksą”, - būtent toks nurodomas draustinio steigimo tikslas.

V. Matijošaičio įmonės valdomi sklypai

Tačiau DELFI užfiksavo, kad pagrindinė draustinio vertybė – kraštovaizdis ir ežero pakrantė – ir buvo suniokota prie Kauno mero įmonei priklausančių sklypų.

DELFI išsiaiškino, kad „VICI Investments” sklypai Ežero gatvėje buvo registruoti šių metų sausį. O jau kovo 13 dieną portalas „Kas vyksta Kaune” pranešė apie prasidėjusius kraštovaizdžio keitimo darbus prie mero įmonei priklausančių sklypų.

Ir kaip paaiškėjo, už pakrantės apsaugos juostos darkymą ir privačios įmonės sklypų „praplėtimą" sumokėjo ne kas kitas o savivaldybė.

DELFI išsiaiškino, kad darbai susiję su irklavimo bazės atnaujinimo darbais. Atnaujinant šalia ežero esančią bazę gilintas ežeras ir nukasta sala.

Tai portalui „Kas vyksta Kaune” patvirtino ir savivaldybės atstovas Mindaugas Šivickas. Anot jo, tvarkymo darbus atliekanti technika nusamdyta savivaldybės lėšomis.

Naujoji moderni irklavimo bazė statoma Gervių g. 5 – toje pačioje vietoje, kur ir buvo senoji, t.y. išilgai magistralės „Via Baltica“ besidriekiančiame krante.

Kad šalia „VICI Investments“ priklausančių sklypų ežero krantą tvarkanti technika nėra nusamdyta privačios įmonės, portalui „Kas vyksta Kaune” patvirtino ir šios įmonės vadovas Š. Matijošaitis.

„Greta teritorijos vykstantys darbai ir ten naudojama technika nesusiję su mūsų įmonei priklausančiais sklypais – ten vyksta Lampėdžio ežere esančio iškyšulio nukasimo ir gilinimo darbai. Konkrečiai mūsų įmonei priklausančios teritorijos vakarinėje dalyje tėra baiginėjamas įrenginėti vienas maždaug 100 m. ilgio keliukas, kurį įrenginėja mūsų nusamdytas rangovas“, – portalui kovo mėnesį komentavo Š. Matijošaitis.

Remiantis Š. Matijošaičio teiginiais, galima daryti išvadą, kad draustinį ir pakrantės apsaugos juostą suniokojo Kauno miesto savivaldybės samdyta įmonė. „Privačių namų kvartalą ant Lampėdžio kranto planuojančios vystyti bendrovės vadovas (Š. Matijošaitis – red. pastaba) pabrėžė, kad jų valdomi sklypai yra visai ne draustinyje, o jo buferinėje apsaugos zonoje, į kurią patenka ir visa likusi Lampėdžių gyvenvietė”, - kovo mėnesį rašė portalas „Kas vyksta Kaune”.

Toliau portalui verslininkas ir dabartinės Kauno miesto tarybos narys, priklausantis valdančiajai daugumai, Š. Matijošaitis dėstė savo planus.

„Iki 2001 m. čia (aut. past. – „Vici Investments“ valdomoje teritorijoje) veikė Valstybinė nerūdinių statybinių medžiagų įmonė „Skalda“, – teigė įmonės atstovas, užtikrinęs, kad šioje teritorijoje juos ir toliau tedomina nedidelių gyvenamosios paskirties sklypų kvartalo vystymas. „Pirmąjį NT objektą šioje teritorijoje įsigijome prieš 13 metų, o likusius sklypus – 2016–2017 metais. Tad nuo 2016 m. vykdėme visus įprastus sklypų formavimo, komunikacijų diegimo, registracijos žingsnius. Mus visiškai tenkino pradinė įsigytų sklypų paskirtis – kitos paskirties, vienbučių, dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos būdo sklypai“, – komentavo Š. Matijošaitis. Jo teigimu, čia neplanuojama jokių daugiaaukščių ar daugiabučių statyba, o suformuotus sklypus įsigyti galės visi norintys. „Vici Investments“ atstovų teigimu, užsiimti statybomis valdomoje teritorijoje bendrovė neketina, jos verslo modelis – parduoti suformuotus sklypus”, - kovo mėnesį rašė portalas „Kas vyksta Kaune”.

Šarūnas Matijošaitis

Valdininkė nematė reikalo atlikti poveikio aplinkai vertinimo

Grįžkime prie irklavimo trasos įrengimo darbų. DELFI gavo 2017 metais Aplinkos apsaugos agentūros Poveikio aplinkai vertinimo departamento direktorės Justinos Černienės pasirašytą atrankos išvadą „Dėl tarptautinės reikalavimus atitinkančios irklavimo trasos Lampėdžio karjere, Kaune, įrengimo poveikio aplinkai vertinimo”.

Joje J. Černienė priėmė sprendimą, kad irklavimo bazei įrengti poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Ir tame pačiame rašte ji išdėstė pagrindinius motyvus, kodėl poveikio aplinkai vertinimo atlikti nereikia. „PŪV nepakeis bendro gamtinio komplekso pobūdžio, neįtakos vandenų biotos nykimo, vandens lygio kaitos ar kranto linijų pertvarkymo, todėl PŪV atitiks Kauno miesto savivaldybės įsteigto Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio reglamentus”.

Dokumente nurodoma, kad planuojami darbai neturės poveikio kraštovaizdžiui ir pakrantėms. Tačiau DELFI išsiaiškino, kad nutiko priešingai. Pakrantės apsaugos juostoje ir draustinio teritorijoje galbūt yra rimtų pažeidimų. Žurnalistai kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą ir klausė, ar iš tiesų šiuo atveju buvo priimtas teisingas sprendimas nereikalauti poveikio aplinkai vertinimo. Tačiau atsakymo gauti nepavyko.

Visuomenės susidomėjimas prie Lampėdžio ežero vykdomais projektais kilo po to, kai vasario pradžioje miesto taryboje skubos tvarka nuspręsta koreguoti Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio specialųjį planą. Žiniasklaida skelbė, kad bandyta jį šiek tiek sumažinti. Iš to išloštų Ežero gatvėje statyti gyvenamuosius namus nusprendę verslininkai, kuriems atsivertų naujos galimybės vystyti naują kvartalą.

DELFI pateikė klausimus Kauno miesto savivaldybei, miesto merui ir įmonės akcininkui V. Matijošaičiui, įmonės vadovui Š. Matijošaičiui, tačiau iš jų atsakymų nesulaukta.

Aplinkosaugininkai ėmėsi veiksmų

Paprašyta pateikti savo vertinimą, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė sakė, kad po kilusio visuomenės susidomėjimo savivaldybė kol kas sprendimų priimti neskuba.

„Šiuo metu planavimo procesas sustabdytas dėl kilusio visuomenės susirūpinimo. Savivaldybė nepatvirtinusi planavimo programos. Sutarėme, kad kai tik turės programą, atsiųs mums (VSTT – DELFI pastaba)”, - aiškino R. Baškytė.

Taip pat ji patvirtino, kad kasinėti pakrantės apsaugos juostą draudžia įstatymas.

Atliekant žurnalistinį tyrimą DELFI nepavyko gauti duomenų, kad pakrantės apsaugos juostos kasinėjimui būtų išduotas koks nors leidimas. Kita vertus, toks leidimas prieštarautų Saugomų teritorijų įstatymui.

Žurnalistai informaciją apie šį atvejį perdavė Aplinkos apsaugos departamentui. Jo atstovė Ieva Krikštopaitytė informavo, kad pareigūnams šis atvejis nebuvo žinomas. Tačiau gautos informacijos pagrindu bus pradėtas tyrimas. „Atsižvelgdami į Jūsų pateiktą informaciją, šiandien (penktadienį – DELFI pastaba) pareigūnai planuoja nuvykti ir atlikti vietos apžiūrą. Informuosime, kai turėsime daugiau informacijos”, - aiškino I. Krikštopaitytė.

Taip pat DELFI kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją su paklausimu, ar Ežero gatvėje, Kaune, yra išduotas bent vienas statybos leidimas. VTPSI atstovas Ričardas Indrašius teigė, kad kol kas Kauno miesto savivaldybė leidimų statyti nėra išdavusi.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija prie AM

„Informuojame, kad šiai dienai (2019-08-09), statybų leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ duomenų apie paklausime nurodytiems objektams (Kaune, Ežero g. 13C, 15, 15A, 15B, 19A, 19B, 19, 17B, 17A, 21, 21A, 21B, 13, 11, 11A, 11B) išduotus statybą leidžiančius dokumentus ar nagrinėjamus prašymus išduoti statybą leidžiantį dokumentą paskelbtų nėra”, - informavo R. Indrašius.

DELFI klausimų turėjo ir Nacionalinei žemės tarnybai, kuri dalyvavo formuojant sklypus Ežero gatvėje. NŽT atstovė Aušrinė Lisauskienė teigė, kad „VICI Investments” parduota buvo ne valsybinė žemė, o savininkai pardavė savo privačią nuosavybę.

Ir čia pat ji plačiau paaiškino, kaip viskas vyko: „Pagal pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus ir įsiteisėjusią 2004 metų teismo nutartį pretendentams buvo atkurtos nuosavybės teisės į iki 1940 metų nacionalizacijos šioje teritorijoje valdytą žemę Žemutinių Kaniūkų kaime, Kauno apskrityje. Atkūrimai buvo 2004-2017 metų laikotarpiu. Atkūrimas ilgai tęsėsi, nes vyko teisminiai ginčai dėl ploto ir tarp pačių giminaičių. Atkurtos žemės paskirtis buvo žemės ūkio paskirtis, dalis buvo kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – pagal savivaldybės bendrąjį planą. Atkūrus nuosavybės teisę pretendentai įsiregistravo Registrų centre nuosavybės teisę. Tolimesniuose veiksmuose, t.y. privačios žemės pardavimas UAB „VICI investments“, žemės paskirties keitimas, sklypų pertvarkymas sujungiant (padalijant) sklypus jau nėra Nacionalinės žemės tarnybos kompetencija. Minėti privačios žemės sklypų pertvarkymai buvo pagal Kauno miesto savivaldybės direktoriaus įsakymu patvirtintą Sklypų formavimo pertvarkymo projektą.”

Skvernelis mano, kad turi būti atliktas tyrimas

DELFI paprašius paaiškinti, kokių veiksmų bus imtasi siekiant išaiškinti galimą pažeidimą, aplinkos viceministrė Rasa Vaitkevičiūtė nedaugžodžiavo. Ji raštu pateikė štai tokį atsakymą: „Mūsų žiniomis, šiandien (penktadienį) Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai atlieka vietos apžiūrą. Paaiškėjus pažeidimams, nedelsiant imsimės visų reikiamų priemonių.”

Taip pat žurnalistai paprašė situaciją įvertinti Premjero Sauliaus Skvernelio. Jo atstovas Tomas Beržinskas perdavė premjero poziciją, kad Aplinkos ministerijai pavaldžios institucijos turi gerai ištirti šį atvejį.

„Premjerui situacija nėra žinoma, tačiau jei išties yra vykdomi aplinkosauginiai pažeidimai, Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios institucijos privalo reaguoti – ir tai padarys. Visiškai nesvarbu, kas yra galimas pažeidėjas – fizinis ar juridinis asmuo. Pažeidimai, ypatingai grubūs, nėra ir nebus toleruojami, aplinkosaugininkai privalo padaryti viską, kad jie būtų pašalinti, o kaltieji asmenys sulauktų atsakomybės. Jei pažeidimų šalinimas dėl objektyvių priežasčių nėra įmanomas, kaltieji turi atlyginti gamtai padarytą žalą”, - premjero poziciją perdavė T. Beržinskas.