Tikina, kad tvyro įtampa
Laidoje „DELFI diena“ F.Kukliansky tikino, kad po šių dienų viešų pasisakymų ir nukabintų atminimo lentų tvyro įtampa.
„Man atrodo, kad ta įtampa, kuri tvyro visur, net ir pastatuose, yra jaučiama. Mes, Lietuvos žydų bendruomenės vadovybė, jaučiame atsakomybę už savo narius. Įtampa jaučiama ir dėl Noreikos atminimo lentos, ir dėl Škirpos pervadinimo, tai yra tos problemos, apie kurias buvo kalbama daug metų, tačiau dabar turime rezultatą. Reakcija yra įvairi, komentarai – taip pat. Mes pradėjome gauti laiškelius, kurių pobūdis yra grasinantis. Apie tuos laiškelius aš net negaliu pasakoti tiems žmonėms, kurių pavardės yra ten minimos. Aš visai nenorių jų nervinti, juos dirginti, todėl mes nesikreipiame į policiją. Aš manau, kad tokius laiškelius gavome ne tik mes, bet ir kitos institucijos“, – DELFI sakė bendruomenės pirmininkė.
Pasiteiravus, kas, anot jos, siunčia tuos laiškelius, ji tikino, kad dar nežino.
„Kas siunčia, tikrai negaliu pasakyti. Žmonės, kuriuos aš mačiau savivaldybėje tarybos posėdžio metu ir kuriems buvo ne kartą kviečiama apsauga ir net policija, didelio pasitikėjimo man nekelia. Tokių žmonių yra ne vienas ir ne du. Tuos laiškelius gali rašyti tas, kas nori. Dėl savo padėties aš esu mažiausiai sunerimusi, bet dėl bendruomenės narių saugumo aš esu sunerimusi, galvoju, kad kelios dienos, kol vyksta mitingas, kol žmonės yra tokie įsitempę, galima padaryti pertrauką darbe“, – kalbėjo F.Kukliansky.
Ragina išsiaiškinti, kas rašo laiškus
Seimo Tėvynės-sąjungos-krikščionių demokratų frakcijos narys, istorikas Arvydas Anušauskas tikino, jog viešojo saugumo klausimas iš tiesų yra labai svarbus ir reikėtų išsiaiškinti, kas siunčia grasinančio pobūdžio laiškus.
„Aš manau, kad politikai turi atsižvelgti į tai, jeigu nerimą ar įtampą jaučia bent mažesnė visuomenės dalis. Žmonės, jeigu yra jautresni, jeigu juos jaudina, jie gali reaguoti savaip, o dėl reagavimo būdo, tai galėčiau pasakyti, kad esu ne kartą buvęs ekspertu dėl neapykantos kurstymo baudžiamosiose bylose žydų atžvilgiu, pats tris kartus kreipiausi į policiją, tačiau šiuo atveju siekiant visuomenei naudingų tikslų pati policija turi tirti tokius atvejus, jeigu yra bent maža dalis žmonių, kurie yra sunerimę. Tai yra viešojo saugumo klausimas, manau, reikia išsiaiškinti, kas siunčia tuos gąsdinančio pobūdžio laiškus“, – DELFI sakė istorikas.
Sureagavo į Vytauto Landsbergio žodžius
Tiesa, F.Kukliansky nemano, kad tuos grasinančius laiškus kas nors siunčia jai asmeniškai. Taip pat bendruomenės pirmininkė sureagavo į trečiadienį ryte pasakytus profesoriaus Vytauto Landsbergio žodžius bei jo paskelbtą eilėraštį feisbuke.
„Aš negalvoju, kad tai yra taikyta man asmeniškai – jokiais būdais ne. Beje, aš turėčiau visus pataisyti, nes aš niekur nesakiau, kad šį eilėraštį parašė profesorius. Mane asmeniškai, manau, kad ir ne tik vien tik mane asmeniškai, šis žodis „žydelka“ žeidžia, aš perskaičiau atsiliepimą pono Landsbergio prieš laidą. Galbūt mane būtų galima pavadinti „mažarašte žydelka“, „mažai išsilavinusia žydelka“, bet perskaičius šias eiles mano dėmesys buvo nukreiptas ne į „šventąją“, o žodį žydelką. Šis žodis visą gyvenimą žeidė ne tik mane, bet ir mano vaikus. Pagaliau mes atsikratėme tos aplinkos, kuri įžeidinėjo žydus dėl to, kad jie žydai“, – kalbėjo F. Kukliansky.
F.Kukliansky teigimu, žodžio „žydelka“ naudojimas parodo nedidelį raštingumą.
„Ten yra taip pat parašyta, kad tai yra dovana Kremliui. Apie tai, kad aš esu Kremliaus šnipas, aš jau skaičiau daugelyje komentarų. Klausimas, ar aš esu šventoji, tikrai sau nepriskiriu, nežinau, ar kas save gali taip pavadinti, bet nenorėčiau, kad mane vadintų žydelka, mane tai žeidžia. Manau, kad žmogus, kuris naudoja tokį žodį, nežinau, ar tai rodo didelį raštingumą ar erudiciją. Tai tiesiog nepagarba kitam žmogui. Beje, aš niekur nesakiau, kad profesorius Vytautas Landsbergis kursto tautinę nesantaiką, to aš nesakiau, sakiau, kad mane žeidžia“, – sureagavo F.Kukliansky.
A. Anušauskas pabrėžė, kad eilėraštis nebuvo taikytas asmeniškai, tačiau prieš DELFI laidą jis net pasikonsultavo su lituanistais.
„Žinoma, eilėraštis ir nebuvo taikytas jums asmeniškai. Aš nesuprantu, kaip galima nematyti pirmų žodžių tame eilėraštyje: „Labiausiai, ko nenorėčiau, tai, kad mano tautiečiai nusiteiktų prieš žydus“. Prieš laidą pasikonsultavau su lituanistais, kurie atsakė paprastai: šis žodis yra vartotinas, bet kiekvienas jį gali suprasti savaip. Tai priklauso nuo konteksto. Yra poetų, kurie šį žodį vartoja ne mažiau gražiame kontekste“, – tikino istorikas.
Į tokius žodžius sureagavo ir F.Kukliansky.
„Aš manau, kad mes nesame lituanistinio tyrimo dalyviai. Aš nenoriu ginčytis, tik sakau, kad mane žeidžia toks žodis, o kad Marija buvo žydė, mes jau seniai visi žinome. Tai niekam nėra naujiena“, – sakė ji. „Profesorius Landsbergis tikrai susigaudo, ką daro. Aš džiaugiuosi, kad profesorius yra ir raštingas, ir žino, kokius žodžius panaudoti bei kaip elgtis“, – taip pat pridūrė.
Anušauskas: negalime dalyvauti tame erzelyje, kurį sukėlė Šimašiaus sprendimas
A.Anušausko teigimu, šiuo metu dalyvaujame „erzelyje“, kurį tarsi sukūrė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
„Aš manau, kad profesorius viską ir paaiškino, ką jis ir turėjo omenyje, tačiau vis tik bendras kontekstas, ką ir akcentavo Tėvynės sąjunga, kad Šimašiaus sprendimas sukėlė audringas diskusijas ir sukėlė politinėje bendruomenėje nesutarimą. (…) Mes tiesiog negalime dalyvauti tame erzelyje, kurį sukėlė Šimašiaus sprendimas“, – sakė A.Anušauskas.
„Jau diskutuojama yra tiek metų, nežinau, kas dar liko neišdiskutuota šioje temoje. Apie naujos komisijos sudarymą ir naujas diskusijas truputį juokinga net klausytis“, – sakė F.Kukliansky.
Moters teigimu, Šimašiaus sprendimas nukabinti lentą – adekvatus.
„Kas liečia Noreikos atminimo lentą, kodėl jūs sakote, kad tai yra vienasmenis mero sprendimas? Mes jau ne vieną kartą esame užklausę įvairias institucijas ir negavome nei vieno dokumento, kurio pagrindu ši lenta būtų užkabinta. Jūs paimkite ir sugalvokite pakabinti kokią nors atminimo lentą, puikiai žinoma, kokia yra procedūra. Kol praeinamos visos instancijos, tai savivaldybei gali užtrukti vienerius ar dvejus metus. Aš manau, kad pono Šimašiaus veiksmai nukabinti neteisėtai užkabintą atminimo lentą, yra visiškai adekvatūs ir teisėti“, – kalbėjo F.Kukliansky.
Ragina ne kaltinti, o ieškoti sutarimo
DELFI primena, kad trečiadienį tautininkai rengia mitingą prie karaliaus Mindaugo paminklo.
„Žmonės turi teisę rinktis į mitingus, žmonės turi teisę kalbėti, bet apie ką kalbėti? Apie Škirpos vardu pavadintą gatvę ar apie Noreikos atminimo lentos nuėmimą. Aš jau matau, kad galima padaryti išvadą, kad tas mitingas nėra toks jau nekaltas“, – sakė F.Kukliansky.
„Jūs kalbate apie atsakomybę žmonėms, kurie visą laiką nuosekliai gynė žydų bendruomenės teises ir interesus Lietuvoje. Tai politinei jėgai, jos lyderiams jūs sakote priekaištus lyg jie būtų kitoje pozicijoje“, – piktinosi A.Anušauskas.
Pasiteiravus, kas F.Kukliansky nuomone, stovi už viso mitingo, bendruomenės pirmininkė teigė, kad žmonių, kurie renkasi į mitingą, tikrai negalima kaltinti.
„Aš tikrai nepasakysiu, kad tai yra Kremliaus šnipai, nes neturiu tokios teisės kaltinti žmonių, bet, matyt, yra tam tikrų klausimų, dėl kurių mūsų Lietuvos žydų bendruomenės ir kai kurių asmenų ar partijų nuomonės išsiskiria. Galbūt tai būtų normalu, jeigu jie būtų sprendžiami civilizuotu būdu, o ne kaltinant vienas kitą, rašant paskvilius ir panašiai“, – sakė F.Kukliansky.
Mano, kad daugelį dalykų teks vertinti iš naujo
Pasiteiravus apie tai, ar tokiais jautriais klausimais kaip lentelių nuėmimas ar kitos diskutuotinos istorinės tiesos, galima rasti sutarimą ar vieningą nuomonę, A.Anušauskas pabrėžė, kad svarbi diskusija.
„Žinoma, kad bus skirtingos nuomonės, bet dialoge labai svarbu surasti sutarimą, kompromisinį požiūrį. Manau, diskusija tikrai yra galima. Ar bus viena istorinė tiesa, tai būtų galima pajuokauti, kad jau yra buvę taip – komunistų partijoje, kai buvo kalbama, kad kitų tiesų būti negali. Šiuo atveju, manau, kad gali būti skirtingi požiūriai, bet konsensusas, sutartis dėl atminimo ženklų gali būti“, – sakė A.Anušauskas.
F.Kukliansky teigimu, bendrą nuomonę surasti būtų labai sunku, o gal net neįmanoma.
„Aš norėčiau, kad mes surastume tą konsensusą, kad galėtume polemizuoti, bet reikia rezultato. Dabar man užduoda klausimus žurnalistai, iš kurių suprantu kad plačioji visuomenė visiškai kitaip vertina Noreikos ar Škirpos poveikį žydų bendruomenės išnaikinimui Lietuvoje. Čia labai sunku surasti bendrą nuomonę. Galbūt net neįmanoma“, – kalbėjo bendruomenės pirmininkė.
„Kodėl mes turime kabinti lentą, dėl kurio apskritai kyla kažkokie klausimai? Ar nėra Lietuvoje nusipelnusių žmonių“, – apie lentelių nuėmimo klausimą svarstė F.Kukliansky.
„Aš manau, kad jeigu mes siekiame sutarimo, kai kuriuos dalykus reikėtų vertinti iš naujo“, – į tai atsakė A.Anušauskas.
Nesupranta, kodėl pareiškimas buvo taip priimtas
F.Kukliansky tikino, jog nesupranta, kodėl šie klausimai ir žydų bendruomenės pareiškimas buvo priimtas taip jautriai.
„Mes kalbame apie elementarias saugumo priemones. Nežinau, kodėl buvo sureaguota taip aštriai ir kodėl šiandien yra tokia neproduktyvi mūsų diskusija. (…) Galbūt ir mūsų pareiškimas buvo ne visai suprastas taip, kaip mes norėjome jį išdėstyti. Mes turėjome labai gerus santykius su lietuviais, gaila, kad dabar tie santykiai yra griaunami. Sinagogos uždarymas kažkuriam laikui nereiškia, kad mes pranešame apie genocidą ar žydų persekiojimą“, – tikino moteris.
„Jūs žinote, kaip jūsų pareiškimą įvertins už Lietuvos ribų, žinote pasekmes, reakciją ir visgi tai darote“, – į tai atsakė istorikas.
Tuo tarpu F.Kukliansky pabrėžė, kad žydų bendruomenės ir vadovybės reakcija buvo visiškai adekvati.
„Nereikalaukime iš žydų, jei jie jaučiasi skriaudžiami sėdėti tyliai kaip pelytėms ir laukti to, kas atsitiko 1941 metais. Žmonės nuėjo miegoti, o ryte jau jiems užkabino geltoną žvaigždę, nereikia to laukti, o mūsų reakcija yra adekvati, o tai, kad pasaulis reaguoja, kad Noreikos lenta kabo ir Škirpos gatvė egzistuoja, tai natūralus dalykas“, – laidoje sakė bendruomenės pirmininkė.
Kukliansky: žodis „žydelka“ mane žeidžia
Žydų bendruomenė Vilniaus sinagogą uždarė, nes turi užtikrinti savo žmonių saugumą, sako Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininkė Faina Kukliansky.
F. Kukliansky teigimu, kai kurie žmonės kursto nesantaiką, kilus įtampai po sostinės valdžios sprendimų atsisakyti atminties ženklų prieštaringai vertinamoms Antrojo pasaulinio karo asmenybėms.
„Mes turime nemažai socialinio centro klientų, tarp jų yra nemažai žmonių, kurie pergyveno Holokaustą, mes nenorime vėl juos emociškai ir galbūt ir fiziškai nervuoti, jie neturi antrą kartą pergyventi to, ką pergyveno. Užteko to, kad spaudoje pasirodo tokios eilės, kuriose minima „žydelka šventa Marija“. Kažkokiu būdu žydų bendruomenės vadovybė turi apsaugoti savo narius nuo bereikalingo nervavimosi“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė F. Kukliansky.
Ji teigė, kad pavartotas žodis „žydelka“ žeidžia ją asmeniškai, kaip ir kitus bendruomenės narius, kaip jis bebūtų pavartotas.
Vytautas Landsbergis kilus įtampai visuomenėje feisbuke paskelbė eilėraštį, kuriame teigiama: „Labiausiai nenorėčiau, kad mano tautiečiai nusiteiktų prieš žydus po ir dėl Šimašiaus užtemimo“, taip pat reiškiamas lūkestis, kad „atsirastų vienas kitas žydasprotingas ir drąsus nepritariąs Šimašiui“.
„Ir visiems broliams lietuviams sakau ir sakau iš tikrųjų jau ketvirtį amžiaus: niekada nepamirškite, kad Dievo Motina, kuriai meldžiamės, kurios užtarimo prašome, buvo šventa žydelka“, – eilėraštį baigia V. Landsbergis.
„Mane tikrai asmeniškai žodis „žydelka“ žeidžia, aš šito prisiklausiau mokykloje, mano vaikai to prisiklausė mokykloje, ir galų gale atėjo laikai, kai jaunimas padėjo toleruoti vienas kitą, kai situacija Lietuvoje tapo kosmopolitinė, žydų atžvilgiu mes tikrai neturėjome išpuolių ir problemų. Tas nesantaikos kurstymas atsirado ne dėl jaunimo, ne dėl bendros situacijos o dėl kai kurių žmonių, mano supratimu“, – sakė F. Kukliansky.
„Taip, mane žeidžia, aš esu ne „žydelka“, aš esu Lietuvos pilietė, lietuvė žydų kilmės. Ir aš galvoju, kad ne tik mane šitas žodis žeidžia. Aš nežinau, kas parašė tą eilėraštį, bet jei tai parašė profesorius, jis puikiai žino, kad iki karo tas žodis buvo ne komplimentas, o turintis tam tikrą atspalvį, kuris įžeidžia kitą tautybę, kitą žmogų“, – kalbėjo bendruomenės vadovė.
Piktinasi mitingu
Lietuvos žydų bendruomenė piktinasi trečiadienį tautininkų mitingu prie paminklo Karaliui Mindaugui Vilniuje. Mitingo organizatoriai teigia reaguojantys į sostinėje nuimtą Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą ir pervadintą Kazio Škirpos alėją.
Liepos pabaigoje nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos sostinės senamiestyje nuimta anksčiau diskusijų sulaukusi atminimo lenta J. Noreikai-Generolui Vėtrai.
Sostinės meras Remigijus Šimašius teigė, kad tai padaryta įvertinus, jog J. Noreika tvirtino nacių administracijos sprendimus steigti žydų getą ir konfiskuoti jų turtą.
Taip pat sostinės savivaldybės taryba pervadino ir diplomato bei karininko K. Škirpos vardo alėją, kaip skelbiama, dėl jo viešai deklaruotų antisemitinių pažiūrų.
Abu sprendimai sulaukė ir palaikymo, ir aštrių protestų.
Kritikai ragino atsisakyti garbingo ženklo J. Noreikai įvertinus tai, kad jis, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo.
Gynėjai pabrėžė J. Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, akcentuoja, kad vėliau karo metais jis buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro išvadose dėl K. Škirpos įvertinamas svarbus jo indėlis priešinantis sovietų okupaciniam režimui, tačiau pabrėžiama, jog 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.