Į „Baltąją vilą“ ateiname pėsčiomis. Nors numeriai čia surašyti ne ant visų pastatų, šis iš karto išsiskiria savo dydžiu, forma, bokšteliu ant stogo ir arkomis prie įėjimo.

Mus, atvykusius apžiūrėti šio seno pastato, pasitinka Marija Gražina Robačevskienė. Ji kartu su seserimi Vita ir yra šio namo savininkės. Kaip pasakoja, leidžia čia visas savo vasaras, priiminėja poilsiautojus, pačios čia ir tvarkosi, jokių darbuotojų nesamdo.

Senelis dirbo kartu su Smetona

Netrukus Marija Gražina mus jau lydi į antrąjį pastato aukštą, lipame raudonu kilimu nuklotais laiptais. Pašnekovė pasakoja, kad ši laiptinė įrengta jau Lietuvai atgavus nepriklausomybę, namo išplanavimas Smetonos laikais esą buvo kiek kitoks.

„Namą statė grafaitė Marija Tiškevičiūtė 1923 m. Kai ji turėjo tą namą, iš jos jį nuomodavo Antanas Smetona. Tai buvo prezidento vasaros rezidencija. Čia jis visą vasarą atostogaudavo ir dirbdavo. Ministrai suvažiuodavo su dokumentais. Viršuje, antrame aukšte buvo jo miegamasis, o apačioje vykdavo ministrų kabineto pasitarimai“, – namo istoriją pasakoti pradeda moteris.

Vėliau, sako Marija Gražina, iš grafaitės šį namą perpirko jos senelis Vladas Stašinskas ir padovanojo savo dukrai.

„Mano mamytės tėvelis, mano senelis Vladas Stašinskas buvo pirmasis vidaus reikalų ministras, Kaune – Lietuvos banko valdytojas nuo 1930 m. iki 1938 m., kada buvo pats stipriausias litas. Jis buvo ir paskutinis teisingumo ministras, ir žymus advokatas. Mano mamytei nupirko tą namą ir pusę hektaro žemės 1938 m. iš grafaitės Marijos Tiškevičiūtės“, – kaip šis turtas pateko į šeimos rankas pasakoja pašnekovė.

Marija Gražina teigia, kad jos senelis V. Stašinskas su A. Smetona kartu ne tik dirbo ministrų kabinete, bet ir mokėsi mokykloje.

„Mano senelis mokėsi vienoje klasėje su Smetona Mintaujos gimnazijoje. Senelis tą gimnaziją baigė ir išvažiavo į Maskvą studijuoti teisę, o Smetona ten keldavo kažkokias riaušes, jis nebaigė Mintaujos gimnazijos, baigė ją Sankt Peterburge. Ten toliau studijavo ir teisę.“

Marija Gražina Robačevskienė

Buvo ir karo ligoninė ir vaikų namai

Marija Gražina netrukus atveria mums duris ir į A. Smetonos miegamąjį. Itin erdviame kambaryje žvilgsnis pirmiausiai nukrypsta į medines grindis. Langai čia papuošti raudonomis užuolaidomis, priešais langus pastatytas apvalus stalas su šešiomis kėdėmis.

Kambaryje stovi dvi dvigulės lovos ir viena sofa-lova, tad išsimiegoti čia drąsiai galėtų 4-6 žmonės. Būtent šeši vokiečių turistai, teigia Marija Gražina, neseniai čia ir svečiavosi. Kaip pasakoja namo šeimininkė, iki šių dienų neišliko nei Smetonos laikais šiame name buvę baldai, nei grindys, viską sunaikino karas.

Anot pašnekovės, kai jos kartu su seserimi atgavo šį namą 1992 m., viduje praktiškai viską reikėjo įrengti iš naujo – nebuvo dušų, tualetų, Smetonos miegamajame buvo įgriuvusios lubos, padaryta pertvara.

„Čia, kur dabar dušas ir tualetas, buvo kažkoks tamsus kambarys, sandėlis. Mes čia labai daug remontavome. Išorė irgi, be abejo, prašosi remonto, bet mes neuždirbame tiek pinigėlių, kad mes galėtume padaryti „Baltąją vilą“. Čia reikia daug pinigų ir praktiškai valdžia turėtų padėti, kadangi (pastatas – DELFI) jau yra įtrauktas į paveldą“, – mano Marija Gražina.

Pašnekovė pasakoja, kad 1940 m. vykstant Antrajam pasauliniam karui ir Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, šioje viloje buvo įkurta karo ligoninė, vėliau – vaikų namai.

„Po to buvo atiduota ministrų tarybai ir galiausiai sveikatos ministerijai. Tada čia buvo Jūratės sanatorijos poliklinika. Mes su vyru Juozu dirbom Trakuose, aš buvau Trakų rajono architektė-inspektorė. Turėjome visus dokumentų originalus ir 1992 m. atsiėmėme tuos namus ir pusė hektaro žemės“, – pasakoja pašnekovė ir priduria, kad, kai pastate buvo įsikūrusi poliklinika, visi kambariai buvo paversti kabinetais.

Anot Marijos Gražinos, poliklinikai bankrutuojant pastatas buvo visai apleistas.

Marija Gražina Robačevskienė

Už prezidentinį kambarį – 100 eurų

Dabar, tikina namo šeimininkė, Smetonos miegamasis vėl yra didžiausias poilsio namų kambarys. Iš viso name, skaičiuoja ji, yra 20 kambarių – dalis jų priklauso jai, dalis seseriai Vitai.

„Baltosios vilos“ internetinėje svetainėje rašoma, kad norintiems apsistoti šiame pastate naktis asmeniui kainuos nuo 15 iki 24 eurų. „O kiek kainuotų išsinuomoti prezidentinį kambarį?“ – klausiu verslininkės. „100 eurų para, prašom“, – svečius kviečia ji.

Paklausta, kiek kainuoja kiti kambariai, Marija Gražina patikina, kad jie kiek mažesni, tad ir kainos žemesnės – svyruoja nuo 50 iki 60 eurų parai.

Kaip matyti poilsio namų svetainėje, kambarys, kuriame buvo Smetonos miegamasis, priskirtas apartamentų tipui. Kambaryje yra ir privatus dušas bei tualetas. Anot Gražinos Marijos, taip yra ne visose šio namo erdvėse, kai kur vienu sanitariniu mazgu dalijasi du kambariai.

Paklausta, ar turi tokių svečių, kurie atvyksta būtent dėl to, jog čia poilsiaudavo A. Smetona ir nori būtent jo kambario, moteris patikina, kad pasitaiko pačių įvairiausių poilsiautojų. Kaip tikina, vos žmogui įžengus pro duris Gražina Marija jau žino, ar tai jos klientas, ar ne.

„Buvo, kad dviese įėjo ir sako – o kam mums tokio didelio kambario reikia. O kiti sako – o, kaip čia puiku. Tarp kitko, namas yra pastatytas ant teigiamų magnetinių linijų, kur anksčiau statydavo gerus namus, bažnyčias, rūmus. Ta vieta parinkta ir žmonės, kurie daug keliauja, tą vietą jaučia. Kai atsisėdi šitame kambaryje, iš jo nesinori išeiti“, – sako verslininkė. Kaip parašyta šioje viloje kabančioje informacinėje lentelėje, pasakojimais apie susikertančius magnetinius laukus su namo savininkėmis pasidalino vietiniai palangiškiai, esą pagal tai net buvo nutariama, kurioje namo vietoje turi būti miegamasis.

Kelionę apmokėdavo iš valstybės biudžeto

Kaip rašoma name pakabintame aprašyme, čia savo vasaras A. Smetona leisdavo iki 1934 m. Kultūrinis žurnalas „Žemaičių žemė“ iš įvairių knygų yra surinkęs ir daugiau detalių apie A. Smetonos vasaros atostogas Palangoje.

Kaip rašoma žurnale, būdamas šalies vadovu A. Smetona šiame kurorte kasmet praleisdavo po 4-6 savaites. Ilsėtis ir kartu dirbti jis čia atvykdavo su savo žmona Sofija, kartais kartu keliaudavo ir prezidento vaikai.

Kartu su A. Smetona, rašoma žurnale, atvykdavo ir dalis prezidentūros darbuotojų, dažniausiai du vairuotojai, keturi rūmų tarnybos karininkai, medicinos sesuo, virėja ir dvi tarnaitės.

„Iš Kauno į Palangą A. Smetona ir jo šeimos nariai bei aptarnaujantis personalas vykdavo specialiai užsakytu traukiniu. Čia būdavo miegamasis, svetainė, vagonas daiktams sudėti, dvi platformos, ant kurių gabendavo automobilius. Kelionės išlaidas apmokėdavo valstybė“, – rašoma žurnale.

Kaip pasakoja Marija Gražina, prie „Baltosios vilos“ būdavo įrengtas ir apsauginio bokštelis. Be to, pašnekovės teigimu, A. Smetona Palangoje ne tik poilsiaudavo, bet ir dirbdavo, kartais pas jį su svarbiais dokumentais atvykdavo visas ministrų kabinetas ir posėdžiaudavo vilos pirmame aukšte.

Kaip rašo „Žemaičių žemė“, A. Smetona iš Kauno buvo išlydimas kariniam orkestrui grojant maršus. Į išlydėjimą susirinkdavo prezidento giminės, draugai, artimieji, atvykdavo gyventojų net iš kitų miestų.

Ne ką mažiau iškilmingai A. Smetona buvo pasitinkamas ir pajūryje. „Apie šeštą valandą vakaro traukinys atvykdavo į Kretingą. Čia visada prezidentą sutikdavo iškilmingai. Žmonių būdavo gausybė, grodavo orkestras, prie stoties plevėsuodavo vėliavos, pastatas ir stoties vidus būdavo papuoštas žalumynais“, – rašoma žurnale.

Smetonienė bokštelyje lošdavo kortomis ir gerdavo arbatėlę

Dar vienas pasitikimas A. Smetonos laukdavo ir pačioje Palangoje. „Lietuvos aidas“ 1934 m. rašė: „Palangoje buvo taip pat pastatyti garbės vartai, prie kurių stovėjo šaulių garbės sargyba, stovyklaujančių moterų garbės sargyba, vietos savivaldybės atstovai su burmistru priešakyje. [...] Prie vartų Prezidento sutikti buvo susirinkę dideli Palangos vasarotojų ir vietos, ir apylinkės gyventojų būriai. […] Prie Respublikos Prezidento vasaros rezidencijos aukštųjų šeimininkų laukė kareivių garbės sargyba ir husarų pulko orkestras.“

„Žemaičių žemėje“ teigiama, kad svečius A. Smetona priimdavo pirmame namo aukšte. Šiame aukšte tuo metu esą buvo ir du miegamieji, kuriuose nakvodavo prezidento asmens sargybiniai.

„Palangoje A. Smetoną saugodavo civiliais drabužiais apsirengę karininkai. Du iš jų prezidentą lydėdavo ir į pajūrį, stengdamiesi neatkreipti kitų poilsiautojų dėmesio. Anksti atsikėlęs ir papusryčiavęs, jei tik oras geras, prezidentas patraukdavo į pajūrį, ten buvusį vyrų pliažą, ir kurį laiką praleisdavo kartu su kitais poilsiautojais.“

Yra išlikusios informacijos, kad prezidentui paplūdimyje buvo padaryta net atskira persirengimo būdelė, taip pat išskirtas specialus kopų plotas.

Tuo tarpu A. Smetonos žmona Sofija rūpindavosi tvarka šeimos vasaros rezidencijoje. Kaip teigia M. G. Robačevskienė, pirmoji ponia labai mėgdavo pakilti į vilos bokštelį ir ten lošti kortomis bei gerti arbatėlę. Namo šeimininkių teigimu, tuo metu medžiai buvo gerokai mažesni, tad pro bokštelio langus galėjo matytis ir jūra.

Netrukus Marija Gražina atveria duris ir į laiptinę, kuri veda į pirmosios ponios taip mėgtą poilsio vietą. Ratu kylant senais mediniai laiptais galiausiai atsiduriame pačiame vilos viršuje. Tiesa, nei kortų, nei arbatėlės, nei staliuko prisėsti čia dabar nėra. Savo vienišą gyvenimą gyvena keli kaktusai, o virš galvos ištiestos virvės skalbiniams džiauti.

Norinčių siausti nelaukia

Marija Gražina sako, kad į šiuos namus dabar atklysta įvairaus amžiaus poilsiautojai, tačiau jaunų, ūžauti ir siausti nusiteikusių žmonių ji čia nelaukia. „Negalime čia padaryti girdyklos“, – rimtai sako pašnekovė.

„O kaip sekasi ši vasara, daug poilsiautojų?“ – teiraujuosi. „Nuo liepos 20 iki rugpjūčio pradžios, atrodo, kad Palanga turi būti guminė. Ir jeigu mūsų namas būtų guminis, būtų galima išpūsti per visą sklypą, tai va toks būtų žmonių užvažiavimas. Tada būna didelė didelė paklausa“, – atsako pašnekovė.

Nauja poilsiautojų banga, anot jos, dabar laukia Žolinių savaitgalį. Seserys „Baltojoje viloje“ poilsiautojus priima iki rugpjūčio pabaigos. O rugsėjį, kaip sako pašnekovė, pačios pasilieka poilsiui.