Pastarosiomis savaitėmis kaistanti įtampa dėl Jono Noreikos-generolo Vėtros atminimo lentos ir Kazio Škirpos alėjos, kaip ir baimintasi užkabino jautriausias ir skaudžiausias Lietuvos istorijos temas bei potemes. Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB) jau paskelbė uždaranti Vilniaus sinagogą – esą sulaukta grasinamo pobūdžio laiškų ir skambučių, tad Lietuvos žydai nebesijaučia saugūs.

Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis kilus įtampai visuomenėje feisbuke paskelbė eilėraštį, kuriame teigia norėjęs atkreipti dėmesį į eskaluojamą nesantaiką ir ją sustabdyti.

„Labiausiai nenorėčiau, kad mano tautiečiai nusiteiktų prieš žydus po ir dėl Šimašiaus užtemimo“. Taip pat profesorius vylėsi, kad „atsirastų vienas kitas žydasprotingas ir drąsus nepritariąs Šimašiui“.

„Ir visiems broliams lietuviams sakau ir sakau iš tikrųjų jau ketvirtį amžiaus: niekada nepamirškite kad Dievo Motina kuriai meldžiamės kurios užtarimo prašome buvo šventa žydelka“, – pabrėžė V. Landsbergis. Būtent pastarasis žodis – žydelka ir užkliuvo F. Kukliansky.

„Mes turime nemažai socialinio centro klientų, tarp jų yra nemažai žmonių, kurie pergyveno Holokaustą, mes nenorime vėl juos emociškai ir galbūt ir fiziškai nervuoti, jie neturi antrą kartą pergyventi to, ką pergyveno. Užteko to, kad spaudoje pasirodo tokios eilės, kuriose minima „žydelka šventa Marija“. Kažkokiu būdu žydų bendruomenės vadovybė turi apsaugoti savo narius nuo bereikalingo nervavimosi“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė F. Kukliansky.

„Mane tikrai asmeniškai žodis „žydelka“ žeidžia, aš šito prisiklausiau mokykloje, mano vaikai to prisiklausė mokykloje, ir galų gale atėjo laikai, kai jaunimas padėjo toleruoti vienas kitą, kai situacija Lietuvoje tapo kosmopolitinė, žydų atžvilgiu mes tikrai neturėjome išpuolių ir problemų. Tas nesantaikos kurstymas atsirado ne dėl jaunimo, ne dėl bendros situacijos o dėl kai kurių žmonių, mano supratimu“, – pridūrė ji. Tačiau netiesiogiai nesantaikos kurstymu apkaltintas V. Landsbergis išreiškė nuostabą.

„Man įdomu, ar jos neįžeidė žodis „šventoji“ ir kurį sau ji priskiria? Aš nemanau, kad kurstau nesantaiką, siūlyčiau perskaityti visą tekstą, kurio paskirtis yra atkreipti dėmesį, išreikšti susirūpinimą, sustabdyti eskaluojamą nesantaiką, nes tai, kas padaryta, naudojama kurstymui.

Tie, kurie nori kažką neigiamo pasakyti apie žydus, tegu prisimena paprastus dalykus, kad ir Dievo motina buvo žydė, jei tai reikia broliams lietuviams tai priminti“, – DELFI komentavo V. Landsbergis. Jis taip pat pabrėžė, kad bet kokie bandymai primesti jam nesantaikos kurstymą yra nesugebėjimas perskaityti profesoriaus eilių. O galbūt ir kai kas daugiau.

„Esu nustebęs mažoku raštingumu. Ar nemano, kad ji pati eskaluoja įtampą? Kaip ir sinagogos uždarymas – taip specialiai keliama įtampa. Dabar turi nuskambėti per visą pasaulį, kad žydai Lietuvoje taip siaubingai persekiojami, kad jie net uždarė sinagogą“, – F. Kukliansky atsakė V. Landsbergis. Jo manymu, tokia įtampa gali būti naudinga tik vienai pusei.

„Suprantama, kad tai gali būti naudinga – geresnės dovanėlės Kremliui nė nereikia“, – pareiškė V. Landsbergis.

V. Landsbergis naujienų agentūrai BNS taip pat sakė, kad į žodį „žydelka“ sureagavusi bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky „nesusigaudo, ką daro“.

„Mano tikslas buvo perspėti lietuviškus kvailius, jei juos išprovokuoja dabar pasisakymams prieš žydus, kad jie neužmirštų paprasto dalyko: pati Dievo motina buvo žydė. Ir viskas. Bet kai žmonės nemoka perskaityti dviejų žodžių, o perskaito tik vieną, stebina neraštingumas“, – BNS sakė V. Landsbergis.

Jis teigė nenorintis vertinti bendruomenės vadovybės veiksmų ir „kokie tų veiksmų tikslai“.

„Bet jų rezultatas tikrai yra įtampos didinimas. Kodėl? Nemanau, kad tai bendruomenė, matau vieno asmens nesusigaudymą. Kaip Šimašius nesusigaudė, ką daro, dabar, turbūt, ponia Kukliansky nesusigaudo, ką daro“, – pridūrė jis.

V. Landsbergis taip pat sako manantis, kad antisemitines nuotaikas ir susipriešinimą visuomenėje pakurstė Vilniaus savivaldybės ir asmeniniai mero Remigijaus Šimašiaus sprendimai panaikinti pagarbos ženklus antisemitizmu kaltinamiems, bet prie Lietuvos nepriklausomybės kovų prisidėjusiems Stasiui Škirpai bei Jonui Noreikai - generolui Vėtrai.

„Be abejo. Jis turėjo galvoti, kas iš to gali būti“, – sakė jis.

LŽB be kita ko piktinasi trečiadienį tautininkų organizuojamu mitingu prie paminklo Karaliui Mindaugui Vilniuje. Mitingo organizatoriai teigia reaguojantys į sostinėje nuimtą Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą ir pervadintą Kazio Škirpos alėją.

Įtampa kilo liepos pabaigoje, kai nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos sostinės senamiestyje nuimta anksčiau diskusijų sulaukusi atminimo lenta J. Noreikai-Generolui Vėtrai. Sostinės meras Remigijus Šimašius teigė, kad tai padaryta įvertinus, jog J. Noreika tvirtino nacių administracijos sprendimus steigti žydų getą ir konfiskuoti jų turtą.

Taip pat sostinės savivaldybės taryba pervadino ir diplomato bei karininko Kazio Škirpos vardo alėją, kaip skelbiama, dėl jo viešai deklaruotų antisemitinių pažiūrų. Abu sprendimai sulaukė ir palaikymo, ir aštrių protestų. Kritikai ragino atsisakyti garbingo ženklo J. Noreikai įvertinus tai, kad jis, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Gynėjai pabrėžė J. Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, akcentuoja, kad vėliau karo metais jis buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro išvadose dėl K. Škirpos įvertinamas svarbus jo indėlis priešinantis sovietų okupaciniam režimui, tačiau pabrėžiama, jog 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.