„Jeigu mes norime giliau pažvelgti į teismų sistemos ydas, atsakyti į klausimus, kodėl susiklostė dabartinė situacija teismuose, išsiaiškinti, ar buvo padaryti Konstitucijos pažeidimai, galimų pažeidimų genezę, atrasti priemones, kurios padėtų teismams įgyti visuomenės pasitikėjimą, būtinas apkaltos procesas Seime.
Jei bus apsiribota tik teisėjų atleidimu pažeminus teisėjo vardą, jei bus priešinamasi konstitucinės atsakomybės procesui Seime, mes ir toliau plauksime paviršiumi“, – feisbuko paskyroje teigė Vytautas Bakas.
Pasak jo, pagal Konstitucijos 116 straipsnį apkaltą Lietuvos apeliacinio ir Aukščiausiojo Teismo teisėjams gali inicijuoti tik Seimas, tokios apkaltos pasekmė - pašalinimas iš einamų pareigų.
„Apkalta niekaip nepaneigia kitų atsakomybės rūšių – baudžiamosios, civilinės ir pan.
Apkaltos metu vyksta skaidrus civilizuotas teisinis-konstitucinis procesas – renkami įrodymai, apklausiami žmonės, užtikrinama teisė į gynybą ir kitos teisės. Galutinį sprendimą dėl to, ar pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika, priima Konstitucinis Teismas“, – primena V. Bakas.
ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda dar šią savaitę, vadovaudamasis Konstitucija, pasirašė dekretus, kuriais kreipėsi į Teisėjų tarybą su prašymu patarti dėl teisėjų atleidimo iš einamų pareigų.
Šie teisėjai yra įtariamieji korupcijos byloje. Teisėsauga įtaria, kad už įvairius palankius teisėjų sprendimus galimai mokėti ir žadėti kyšiai, kurių sumos svyruoja nuo 1000 iki 100 tūkst. eurų. Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, sutartų kyšių suma gali siekti 400 tūkst. eurų.