Klaipėdos apskrities VPK Komunikacijos poskyrio vedėja Andromeda Grauslienė DELFI teigė, kad šiuo metu aiškinamasi, kokia tikroji mirties priežastis, o ją atvežęs vyras buvo patikrintas pareigūnų. A. Grauslienės teigimu, vyras buvo iškviestas aplinkybių patikslinimui, po kurios buvo atlikta dalinė apžiūra.
Vyro kišenėje buvo rasta neaiškios kilmės tabletė. Tai – galimai narkotinė medžiaga, todėl pradėtas neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis tyrimas.
Remiantis Baudžiamojo kodekso 259 str., už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Toksikologė išskyrė dvi didžiausias problemas
Gydytoja toksikologė Gabija Laubner DELFI teigė, kad didžiausią pavojų kelia ne viena kažkuri narkotinė medžiaga, o jų vartojimo įpročiai: maišymas su alkoholiu arba net nežinojimas, ką vartoja.
„Išskirčiau kelias problemas: viena – kai psichoaktyvios medžiagos maišomos kartu su alkoholiu, turime tokią taisyklę, kad šių medžiagų, narkotikų ir alkoholio, niekada negalima maišyti, – kalbėjo G. Laubner ir pridūrė, kad alkoholis sustiprina narkotinių medžiagų poveikį. – Jos priešingo veikimo, bet sustiprina. O dar viena problema – didėjantis sintetinių medžiagų pateikimas į rinką. Vartotojai, kurie galvoja, kad jie įsigijo ir vartoja vieną medžiagą, nebūtinai gauna tą, ką įsivaizduoja.“
„Abi medžiagos veikia centrinę nervų sistemą ir psichiką. Veikimo tikslas tas pats – smegenys. Kai smegenys gauna alkoholio, kai yra slopinamos, dar gauna psichoaktyvių medžiagų, – teigė toksikologė. – Dvi medžiagos vienu metu kartais padaro ne 1 + 1 = 2, o 1 + 1 = 5.“
O ar įmanoma apsinuodyti narkotikais net suvartojus labai nedidelį jų kiekį. „Jei kalbame apie naujas psichoaktyvias medžiagas, kurios pastaruoju metu labiausiai populiarėja, tai jų kiekis yra toks, kad po nagu užtenka pasidėti. To kiekio kartais užtenka ir dešimčiai žmonių, – tvirtino G. Laubner. – Nereikia turėti maišo psichoaktyvios medžiagos, kad įvyktų perdozavimas.“
Toksikologė tvirtino, kad apsinuodijimų atvejų dažnai pasitaiko ne tik vasarą, tačiau tris dienas trunkantys vakarėliai, tiksliau – festivaliai – kelia riziką. „Jei tai tam tikros pakraipos muzika, o festivalis neriboja alkoholio ir psichoaktyvių medžiagų vartojimo – rizika išauga“, – teigė G. Laubner.
Į klausimą, ar dažniau apsinuodijama nuo sintetinių narkotinių medžiagų, ar nuo seniai žinomų, toksikologė atsakė teigdama, kad vartojantys žmonės nė nežino, kad vartoja sintetinius. „Paprastai atrodo: senos ir naujos medžiagos. Tie, kurie vartoja, ne visą laiką žino, ką perka. Jiems gali atrodyti, kad jie perka amfetaminą, kuris yra sena narkotinė medžiaga, bet lygiai taip pat ten gali būti pridėta naujos psichoaktyvios medžiagos priemaišų. Lygiai taip pat su marihuana ar kanapėmis. Vartotojui atrodys, kad rūko žolę, kuri jam atrodo nepavojinga, bet ten gali būti pridėta sintetinių priemaišų“.
Ar vartotojai gali atskirti, ką vartoja? „Neįmanoma, – tvirtino toksikologė. – Tai blogiausia.“
Šešios sesės ir nauji pavojai
„Šešios sesės“, kurios buvo žinomos dar prieš dešimtmetį, jau seniai yra tik labai maža dalis narkotinių medžiagų, kurios paplitusios juodojoje rinkoje. Klinikinės toksikologijos gydytojas Robertas Badaras DELFI anksčiau yra įvardijęs, kad „šešios sesės“ – tai seniai žinomi narkotikai: kokainas, heroinas, amfetaminas, metamfetaminas, LSD ir DMA.
Kai kurių iš šių medžiagų nebeieško ir jas vartojantys. Pavyzdžiui, R. Badaro teigimu, heroino Lietuvoje jau būtų sunku rasti, nes rinką užvaldė kur kas stipresnė sintetinė jo atmaina. Būtent dėl sintetinių priemonių įsigalėjimo narkotikus vartojantys asmenys dažnai nežino, ką vartoja. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekursorių kontrolės ir rizikos vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Povilanskienė įvardijo, kad net marihuanos įsigiję asmenys gali galvoti, kad jos ir įsigijo, tačiau tai gali būti tik šienas, supurkštas sintetiniais priedais.
„Gaminimo procesas turi nusistovėti. Kas tiekia – neaišku, todėl dabar galima rasti medžiagų ir su žiurkių nuodais, – kalbėjo R. Badaras ir pridūrė, kad seniai narkotines medžiagas vartojantys asmenys dažniausiai žino patikimesnius jų gavimo kelius, o naujokai dažnai net nežino, ką vartoja. – „Savaitgalio vartotojai“ yra didesnėje rizikoje, nes nei jie nežino, ką vartoja, nei tas, kuris parduoda, žino, ką parduoda. Produkto kokybės garantijos nėra.“
Jo teigimu, yra daugybė atvejų, kai buvo nustatyta, kad narkotinių medžiagų sudėtyje yra ir žiurkių nuodų. Tiesa, iki šiol tokių atvejų pasitaikė tik JAV. „Bet niekada negali būti tikras“, – įspėjo R. Badaras.
Toksikologas pastebėjo, kad dažnai viešojoje erdvėje vartojamas terminas „perdozavimas“ – nėra teisingas. Jo teigimu, teisingiau tokius atvejus vadinti apsinuodijimais. „Perdozavimas yra tuomet, kai vartojantis žmogus vartoja ir žino savo dozę, – kalbėjo specialistas. – Naujoms medžiagoms šis terminas neturėtų būti taikomas, turėtų būti apsinuodijimas.“
R. Badaras taip pat pažymėjo, kad anksčiau daugiau nei pusė rinkoje buvusių narkotinių medžiagų slopino, dabar didžioji dauguma stimuliuoja.