„Mūsų partija pasisakė už kandidatą – V. Sinkevičių. Jis turi absoliučiai išreikštą Žaliųjų frakcijos paramą. Nežinau, ar ji jau yra išreikšta raštu, bet ji bus išreikšta ir EK vadovei, ir mūsų Lietuvos vadovams. Jie visi gaus raštus iš Žaliųjų frakcijos, kad tai yra šitos frakcijos kandidatas į komisarus“, – sakė R. Karbauskis.
Politiko nuomone, būtent politinė parama yra svarbesnis faktorius nei lyties aspektas, siekiant reikšmingo portfelio Europos Komisijoje.
„Jeigu šnekėtume apie tai, ką sakė prezidentas, kad galbūt moteris gautų geresnį portfelį, tai šitoje situacijoje, manau, kad geresnį portfelį gaus tas, kuris turės Žaliųjų frakcijos pagalbą“, – sakė R. Karbauskis.
Europos Parlamente Žalieji/Europos laisvasis aljansas turi 74 vietas. Tai yra ketvirta pagal dydį frakcija.
LVŽS lyderio teigimu, žalieji europiniu lygmeniu tapo įtakingi po šių Europos Parlamento rinkimų, jie prisidėjo prie to, kad Europos Komisijos pirmininke būtų patvirtinta U. von der Leyen.
„Komisijos pirmininkė nebūtų išrinkta, jei nebūtų buvę žaliųjų balsų. Du mūsų kolegos irgi balsavo už ją. Visos kalbos, kad mes negausime tinkamo portfelio arba nebus paramos, jos yra tuščios, nes niekas neįsigilina į tai, kad mes priklausome Žaliųjų frakcijai Europos Parlamente. Ten jau penkerius metus dirba Bronis Ropė, ir jie mus labai remia. Jie mano, kad mūsų atstovas bus jų atstovas. Šitoje situacijoje Lietuvos šansai yra labai geri“, – kalbėjo R. Karbauskis.
Galbūt ieškos ir moters
Pasak LVŽS lyderio, jeigu taip nutiktų, kad vis dėlto netiktų V. Sinkevičius, tada būtų galima ieškoti moters.
„Bet vėlgi nėra net mažiausios vilties, kad mes balsuosime už kokią nors moterį, kuri nebūtų susijusi su LVŽS, nes jai reikės gauti Žaliųjų paramą“ – sakė R. Karbauskis.
Pasak jo, LVŽS, balsuojant Seime neremtų jokio konservatorių arba liberalų kandidato. Jiems netiktų ir koks nors neutralus kandidatas, kurį palaikytų ir dešinieji.
„Jei jis sulauks dešiniųjų paramos, tai jis dešinysis“, – svarstė R. Karbauskis.
Jis nevardijo galimų pavardžių, kas iš moterų galėtų būti siūlomi į tokią poziciją.
„Nevardinsiu, nes visi pavardžių pavardinimai baigiasi to žmogaus taršymu, todėl ir kandidatų į ministrus negirdite anksčiau negu jie suderinami. Tai yra paprasčiausiai pagarba žmogui“, – sakė R. Karbauskis.
Mano, kad turėtų prisidėti ir prie nacionalinių klausimų sprendimo
Aiškindamas savo poziciją, kodėl netiktų koks nors neutralus arba žmogus iš opozicijos, LVŽS lyderis dėstė, kad Europos komisaras „turi dirbti ne sau, ir ne tik tarnauti tinkamai Komisijoje, jis turi prisiminti, kad jis yra šitos valstybės pasiųstas į Komisiją, ir ją atstovauja“.
„Mes turėjome per mažai dėmesio ir pagalbos iš mūsų buvusių komisarų pačiai Lietuvai. Dabar reikėjo B. Ropei vargti, didelį darbą darbą padaryti – ir jis dėl to nesiskundžia – kad naujajame periode būtų pinigų atominei elektrinei. Jis vežė iš Vokietijos Žaliųjų frakcijos atstovę, kuri buvo atsakinga Europos Parlamente už tą klausimą.
Ne Komisijoje kas nors stengėsi tuo klausimu, o Europos Parlamento narys tą darė. Europos komisaras, jeigu jis yra iš tos šalies, jis turėtų padėti rūpintis tuo klausimu. Kadangi jis opoziciją atstovavo, tai jo rūpestis tuo klausimu buvo nulinis“,– sakė R. Karbauskis.
DELFI primena, kad Lietuvos atstovas – Vytenis Povilas Andriukaitis praėjusią Europos Komisijos kadenciją buvo atsakingas už sveikatą ir maisto saugą.
Kubilius ragintų įsiklausyti į EK prezidentės poziciją
Europos liaudies partijos frakcijai Europos Parlamente priklausantis konservatorius Andrius Kubilius, reaguodamas į mintį, kad Europos žaliųjų laiškai kaip nors galėtų paveikti derybų procesą, sakė manąs, kad R. Karbauskis nepažįsta europinės politikos.
„Man juokingai atrodo – nei ta frakcija pažįsta V. Sinkevičių.. Tų laiškų yra daug ir visokių. Yra kandidatų, kurie tų laiškų randa, viskas tvarkoje, tas rodo, kad jų pažintys yra neblogos. Bet šitoje vietoje, kai prašoma kažkokios frakcijos nuomonės, man atrodo, kad R. Karbauskis nepažįsta europinės politikos. Tokie, ypač viešai išsakyti siūlymai, man atrodo diskredituoja ir patį V. Sinkevičių“, – sakė A. Kubilius.
Jis ragintų atsižvelgti į EK prezidentės poziciją ir prašymą pateikti du kandidatus – moterį ir vyrą.
„Jos buvo toks viešai paskelbtas prašymas, ir aš manau, kad Lietuva galėtų tą padaryti. Antras dalykas, kad yra tikrai stiprių moterų – politikių, diplomačių, ir kai R. Karbauskis sakė, kad „nėra ir nerasime“, arba, kad „čia ne mūsų problema“, tas skamba labai provincialiai“, – sakė A. Kubilius.
Reaguodamas į pastabas, kad Lietuva teisiškai negali siūlyti dviejų kandidatūrų, politikas sakė, kad, kai yra noro, visada galima rasti sprendimą.
„Pradžioje galima neformaliai pasiūlyti porą kandidatūrų, ir leisti jai (EK pirmininkei) pačiai pasižiūrėti, kuris labiau tinkamas“, – sakė A. Kubilius.
Jo nuomone, Lietuvoje yra profesionalių moterų, kurios galėtų būti siūlomos į reikšmingą poziciją.
„Kad ir Ingrida Šimonytė arba dabar Briuselyje Lietuvai atstovaujanti ambasadorė (prieš ES) su didele patirtimi – Jovita Neliupšienė. Tikrai galima rasti labai stiprių kandidačių, kurios tikrai tiktų darbui“, – sakė A. Kubilius.
Politikas teigė matąs, kad kitų šalių Vyriausybių vadovai jau gana ilgą laiką dėsto pozicijas dėl kandidatūrų į Europos komisarus.
„Reikia atkreipti dėmesį, kad EK prezidentė daro visą kelionių ciklą per įvairių valstybių sostines – didelių ir mažesnių. Ji jau susitiko su Višegrado šalių vadovais, jau nekalbu – apie Prancūzijos, Vokietijos lyderius, nežinau, ar mūsų diplomatijos vadai kaip nors stengiasi, kad ji apsilankytų Lietuvoje, kad Lietuvos vadovai su ja artimiausiu metu susitiktų“, – sakė A. Kubilius.
Politikas teigė matąs ir pačios U. von der Leyen pastangas, kad būtų įgyvendintas jos pačios iškeltas tikslas turėti subalansuotą vyrų ir moterų skaičių komisijoje.
„Natūralu, kad pačios U. von der Leyen pozicija bus labai svarbi apsisprendžiant, kokius postus užims vienas ar kitas kandidatas. Dėl to reikia stengtis. Dabar girdime pasvarstymus, kokios kandidatūros galėtų būti, bet ne apie tai, kur Lietuva galėtų duoti naudos pačiai Europos Sąjungai arba Europos Komisijai“, – sakė A. Kubilius.
Politiko vertinimu, Lietuvai reikėtų siekti tokio portfelio, kur šalis turi tam tikrų labai specifinių patirčių arba labai specifinių gebėjimų, kurie būtų reikalingi visai Europos Sąjungai.
„Mano įsitikinimu, tai yra, visų pirma, mūsų politika Rytų partnerystės kaimynų atžvilgiu, turiu mintyje, pirmiausia, Ukrainą, Moldovą, Gruziją. Čia Lietuvos patirtis būtų naudinga ir Europos Sąjungai, ir Lietuvai, ir toms šalims, nes dauguma kitų portfelių yra tokie, kur tų pareigų gali imtis ir kitų šalių atstovai“, – sakė A. Kubilius.
Laikas apsispręsti – ne begalinis
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius nekomentuoja Prezidentūros pozicijos dėl to, kad reikėtų įsiklausyti į Europos Komisijos pirmininkės pozicijos, ir paieškoti moters kandidatūros, ir, kad tai padėtų Lietuvoje gauti svarų portfelį Komisijoje.
„Mes nekomentuojame, o Komisijos pirmininkės pozicija yra viešai išsakyta, kad ji sieks sukurti lyčių lygybės komisiją. Tas principas yra taikomas visoms valstybėms“, – sakė A. Pranckevičius.
Jis taip pat teigė negalįs komentuoti, kiek yra tiesa opozicijos partijų kritikoje, kad Lietuva pavėlavo sudalyvauti derybose, ir visi pagrindiniai portfeliai yra pasidalinti.
„Negaliu komentuoti, nes pats komisarų sąrašas bus atskleistas kartu, ir kol jis nėra atskleistas, tol nėra nei vienas portfelis aiškus, ir niekam formaliai paskirtas.
Manau, kad tas sąrašas neatsiras anksčiau nei rugsėjo pradžioje. Iki rugpjūčio 26 dienos Komisijos pirmininkė laukia visų valstybių nominacijų oficialiai. Tada, kai jau bus visos nominacijos, ji sudėlios kabineto arba koledžo sąrašą, kurį teiks Vadovų Tarybai ir Europos Parlamentui. Kol to nėra, visa kita yra tik spekuliacijos“, – sakė A. Pranckevičius.
Pasak Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo, Komisijos pirmininkei reikia iki rugpjūčio 26 dienos gauti nominacijas, kad būtų pasiruošta klausymams, kurie Europos Parlamente yra numatyti rugsėjo 30 – spalio 8 dienomis.
„Jie vyks skirtinguose komitetuose pagal nominuotų komisarų sritį, su ta intencija, kad jau spalio antroje pusėje, plenarinėje sesijoje Strasbūre, būtų galima balsuoti už visą Komisiją ir už jos programą, kad ji galėtų pradėti darbą lapkričio 1 dieną“, – sakė A. Pranckevičius.