„Įtariu, nes pagal aprašą, ten yra knygos ir žurnalai. Mes dviese, su tokiu amerikiečiu Bukausku krovėme, – DELFI kalbėjo A. Pajuodis. – Pakvietė, reikėjo darbo rankų. Tų knygų daug, tai krovėme.“
A. Pajuodis tvirtina, kad daiktus į Lietuvą jie siuntė 1990 metų rugsėjį.
„Tos knygos yra iš Niujorko fotografijos uždaryto instituto. Jas Mekas ar gavo, ar pasiėmė, nežinau detalių, ten gulėjo ir sugalvojo padovanoti Lietuvai, kiek suprantu, kiek jis mums pasakojo, – teigė A. Pajuodis ir pridūrė, kad daiktus krovė J. Mekui priklausiusio pastato rūsyje. – Tam rūsyje tas knygas į dėžes mes ir dėjome.“
A. Pajuodis pasakoja, kad dėžėse buvo ne tik J. Meko, bet ir jo daiktai. „Aš įdėjau ir savo knygų, nes tuo metu Niujorke viešėjau, vaikščiojau po institutą, norėjau Panevėžyje atidaryti aukštąją mokyklą. Viena iš idėjų buvo, kad tos knygos važiuos į Panevėžį, – teigė menininkas ir pridūrė, kad J. Mekui perdavė adresą, kuriuo turėjo keliauti siunta. – Buvo toks euforijos laikas, kad kiek daug knygų, todėl buvau suinteresuotas.“
Skulptorius teigia, kad daiktus į dėžes siuntai dėjo todėl, kad gabenti tokį svorį lėktuvu būtų buvę tiesiog per brangu.
Tiesa, net ir praėjus trims dešimtmečiams A. Pajuodis atsimena, kad J. Mekas prašė į dėžes savų daiktų nekrauti.
A. Pajuodis skaičiuoja, kad iš viso turėjo būti sukrauta apie 24 dėžės. „Dabartinėmis akimis žiūrint, tai ten makulatūra, – nusijuokė A. Pajuodis. – Bibliotekos pilnos ir niekas jų nevarto.“
Dailininkas E. Varkulevičius-Varkalis, žiūrėdamas reportažus apie Zuokų namuose rastus daiktus, atpažino ir savo kūrinius. A. Pajuodis teigia, kad Zuokų namuose dėžių kur kas daugiau nei jų siunta, tad tikėtina, kad jos susikaupė ne vieno siuntimo metu.
Ir nors dabar, anot A. Pajuodžio, dėžėse sukrauti daiktai nebebūtų vertingi, tuo metu buvo kitaip. „Visur ieškojome, po visą Lietuvą. Siuntinius, kas atplaukdavo į Klaipėda ar Kauną su visomis labdaromis, apieškodavome. Niekur nebuvo dėžių. Nors vieną dėžę universiteto koridoriuje aptikau, lyg ir panašus užrašas buvo užrašytas, nes jos visos buvo numeruotos, bet nieko neradau, – teigė menininkas ir priminė, kad dėžėse buvo ne tik J. Meko daiktai. – Mekas prašė nieko savo nedėt, bet ką darysi su tuo lagaminėliu. Arba jų visai neparsiveži, arba atsiranda šansas, kad kažkas grįš į Lietuvą.“
A. Pajuodžio teigimu, jis tiksliai nežino, kokius adresus J. Mekas užrašė ant dėžių, nes jis padėjo tik krauti daiktus, vėliau jas žymėjo pats J. Mekas.
Skulptorius teigia, kad nedės pastangų bandant susigrąžinti daiktus. „Šitas reikalas jau pasenęs, net nebeatsimenu, kas ten. Jei jau tiek laiko pragyvenau be tų dalykų, tai nei ieškosiu, nei reikia, – kalbėjo A. Pajuodis, tačiau neslėpė, kad radinys Zuokų namuose jį nustebino. – Taip, taigi kiek man kelionės visos kainavo į Kauną, į Vilnių, į universitetą, bibliotekas, nes nežinojau, kur jis pasiuntė. Atvažiuoja kokia fūra, koks nors vokietis atveža, mes pradedame klausinėti, o tas išsigandęs, juk 90-ieji, gal mes įtartini buvome.“
O kodėl daiktai, jo nuomone, atsidūrė Zuokų namuose? A. Pajuodžio teigimu, viskas įvyko dėl J. Mačiūno kolekcijos. „Tam pačiam Zuokui tos nesąmonės nėra įdomios. Dabar visa informacija internete. Jis tik turės vargo ten jas išmėžt. Na kas dabar eina į bibliotekas tokių dalykų? – tvirtino A. Pajuodis. – Ir ta kolekcija menkavertė. Pats Mekas pasakojo, kaip jis viską susirinko.“
A. Pajuodis pasakojo, kad kai J Mačiūnas sugalvojo išsikelti iš J. Meko, sukrovė daiktus į automobilį, o nereikalingus planavo sudeginti. „Kas nereikalingo išnešė į gatvę iš užkūrė. Ir kažkokia juodaodė, man tai Mekas pasakojo, pakvietė tarnybas ir kai Mačiūnas staigiai šoko į tą sunkvežimį ir pabėgo, paliko tą visą laužą. Tada Mekas iš to laužo išsiėmė iš tų daiktų, kurie jau buvo išmesti kaip antraeilis ar trečiaeilis dalykas, ir juos rodė, pasakojo tą istoriją tame pačiame rūsyje, kur krovėme knygas. O po kiek laiko sugalvojo tai parduoti Zuokui ir tas knygas pridėjo. Aš subjektyviai taip galvoju, negaliu šimtu procentų teigti.“
Skulptorius teigia nemanantis, kad tarp Zuokų namuose rastų daiktų yra kas nors labai vertingo. Jo teigimu, tai eilinė fotografijos biblioteka.
Tiesa, pati A. Zuokienė žiniasklaidai demonstravo ir eskizus. A. Pajuodis tvirtina, kad tie eskizai gali būti ir jo paties. „Aš net nebeatsimenu, ką ten pridėjau. Bet tos dvidešimt keturios dėžės – jose jokių ypatingų stebuklų nebuvo, – teigė A. Pajuodis ir pridūrė, kad tikrai nežino, iš kur buvo surinktos kitos dėžės ir kas jose yra. – Aš beveik garantuotas, kad ten dėžės tos pačios.“
Zuokų namuose rasti daiktai:
DELFI primena, kad trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybei perduotas Zuokų namuose rastas dėžes su galimai Jono Meko kūriniais dar tik tirs specialistai, tačiau reportažus žiniasklaidoje pamatęs dailininkas Eugenijus Varkulevičius-Varkalis atpažino prieš dešimtmetį dingusius savo darbus.
Daugiau nei dešimtmetį Niujorke, J. Meko rezidencijoje kūręs kūrėjas DELFI teigė, kad maždaug prieš dešimtmetį jo darbai kartu su J. Meko turėjo būti pargabenti į Lietuvą, tačiau ėmė ir prapuolė.
Dailininkas teigė, kad reportažuose žiniasklaidoje pamatė visą dėžę savo darbų. Beje, tarp darbų buvo ir didelio skersmens paveikslas.
„Iš Antologijos, kur mano dirbtuvės buvo, viską reikėjo pervežti į Lietuvą, – kalbėjo menininkas. – Bet kažkaip iš to seno pastato, kur anksčiau buvo, kraustėsi ir, matyt, pas Artūrą viską ir rado. Čia ilga istorija: vienas direktorius keitėsi, kitas. Ieškojau darbų, bet paskui nustojau. Reikėjo jų parodai.“
Visi rasti daiktai perduoti savivaldybės žinion. Į savivaldybę kreipėsi daiktus radusi A. Zuoko žmona Agnė.
„Į savivaldybę kreipiausi dėl to, kad noriu atlaisvinti šeimos būstą dėl to, kad po skyrybų ten planuoju gyventi su savo dukra. Noriu atlaisvinti kambarį dukrai, kuriai keturiolika metų. Darydama tvarką namuose radau to, ko nesitikėjau“, – teigė A. Zuokienė, pridurdama, kad didžioji dauguma dėžių nebuvo atidarytos, todėl džiugu, nes tikėtina, kad niekas nedingo. Tai, anot jos, gali būti savivaldybės, J. Meko fondo arba valstybės turtas.
„Negaliu teigti, ar tai ta dalis kolekcijos, kuri buvo nupirkta savivaldybės, ar tai kažkokie papildomi daiktai. Deja, šiandien negaliu nieko atsakyti. Galiu pasakyti tiek, kad tai tikrai nėra mano šeimos turtas. Jei tai būtų mums padovanota, aš žinočiau, – kalbėjo A. Zuokienė. – Tikrai būčiau apie tai žinojusi, jei tai būtų buvę sandoriai, jei būtų buvę kažkokie susitarimai. Faktas, kad tai niekaip nesusiję su mūsų šeima ir šitie dalykai negali būti mūsų šeimos namuose.“
Į klausimą, ar A. Zuokas informuotas apie daiktų iškraustymą, ji atsakė pajuokaudama, kad, matyt, informuotas, jei ir žiniasklaida yra jos namų kieme. Savivaldybės administracijos direktorius P. Poderskis teigė, kad turtas kaip bešeimininkis bus nuvežtas į savivaldybę ir ten laikomas kol bus išsiaiškinta, kas yra viduje.
Viešosios įstaigos „Jono Meko fondas“ direktorius Edgaras Stanišauskas tikina, kad Zuokų namuose rasti daiktai, nors ir susiję su J. Meku, yra mažaverčiai. Pasirodo, politiko namuose sandėliuojami jie buvo jau maždaug penkerius metus.
„Tose dėžėse – ne kūriniai, o knygos, plakatai, eskizai, projektorius, priklausantis J. Meko fondui. Jį atsisiuntėme gal prieš devynerius metus, norėjome kurti J. Meko kino centrą. Ten nėra kolekcinių darbų, dirbinių, meno kūrinių“, – nurodė jis.
A. Zuokas savo poziciją paaiškino „Facebook“ tinkle. Jis teigia: „kuo skubiau gražinkite į vietą, kas ne jums priklauso“.
„LT vyksta fluxus performansas. Ir, matau, turiu pareigą paaiškinti. Mielai, tai darau, nors ir esu ne Lietuvoje, – „Facebook“ tinkle teigė A. Zuokas. – Vilniaus miesto savivaldybėje ne visi turi minimalų kultūrinį išsilavinimą bei teisines žinias, bet būtent tokie ir tinka fluxus gatvės pokštams. Pirma: R. Šimašius ir AD (administracijos – DELFI) direktorius neskira Vilniaus miesto savivaldybės įstaigos „Jono Meko vizualinių menų centro“ (JMVMC) nuo privačios VŠĮ „Jono Meko fondas“ (JMF). Todėl iš Užupio g. 30 paimtos dėžės, kuriose ne meno kūriniai, o knygos bei žurnalai apie kiną ir ir jo istoriją priklauso būten Jono Meko fondui. Kaip ir kiti artefaktai iš Fluxus ministerijų Vilniuje ir Kaune laikotarpio.“
A. Zuokas taip pat kreipėsi ir į savo žmoną, su kuria šiuo metu skiriasi: „Sveikinimai Agnei, kuri savo gimtadienio proga surengė puikų fluxus performansą. Ir sandėliuko nereikėjo pačiai valyti, tai padarė Vilniaus miesto savivaldybė. Gaila, jie fluxus pokšto, atrodo, nesuprato“.