Į šią situaciją pakliuvusi moteris (vardas ir pavardė nebus atskleidžiami siekiant apsaugoti nepilnamečių interesus – DELFI) teigė, kad istorija prasidėjo daugiau nei prieš dvejus metus. Lemtingą vakarą velnio lašų taurelę pakilnojusią šeimą aplankė vaiko teisių specialistai ir, deja, vaikai buvo paimti valstybės globon.
Po pusmečio vaikai buvo grąžinti į šeimą ir motina toliau juos augino. Per šį laiką ji išsiskyrė su vyru ir dėl to, kad pastarasis jai nemokėjo alimentų, kreipėsi į „Sodrą“, kurioje ir išgirdo, kad vaikams vis dar paskirta laikinoji globėja.
Su DELFI susisiekusi moteris piktinosi: nejaugi visą šį laiką laikinai globėjai buvo mokamos ir išmokos, nors vaikai auga šeimoje?
Vaiko teisių specialistai teigia, kad išmokų laikinoji globėja gauti neturėjo, tačiau neneigė, kad spragų perduodant informaciją iš vienos institucijos į kitą pasitaiko.
Vaikus paėmė kai rado motiną išgėrusią
Vaikai laikinai globai buvo paimti prieš dvejus metus, kilus konfliktui šeimoje. „Mes su vaikų tėvu pykomės, aš jau turėjau kitą draugą, o jis (vaikų tėvas – DELFI), nenorėdamas paleisti, kaišiojo pagalius į ratus. Buvo, kad jis visiems kalbėdavo, kad aš geriu, kad pijokus vežioju, kad nedorą gyvenimą gyvenu“, – pasakojo moteris.
Ji patvirtino, kad tuo metu jos namuose dažnai apsilankydavo socialiniai darbuotojai, kurie tikrindavo, kokiomis sąlygomis gyvena vaikai. Moters teigimu, buvusio vyro tvirtinimai, esą ji netinkamai prižiūri vaikus, niekad nepasitvirtindavo.
Vis dėlto, kartą į namus užsukę darbuotojai, rado motiną išgėrusią. „Buvome pas sesę į kaimą su vaikais, ten buvo sureguliuoti darbai, kažką arėme. Po darbų visi susėdome, išgėrėme, – pasakojo moteris. – Mano sesuo su vienu kaimynu susipyko ir jį išvarė, o jis, supykęs, kad jį išvarė, paėmė ir iškvietė policiją.“
Pareigūnai, anot moters, matė, kad jos nėra pernelyg girtos, tačiau išgerto alkoholio paneigti negalėjo. „Matė, kad negriuvinėjame, kad nesame neadekvačios, galime vaikais pasirūpinti, todėl vaikus paliko. Tada atvažiavo mano vaikų tėvas pasižiūrėti, kokį aš draugą turiu susiradusi. Jis atvažiavo tuo metu, kai policija kaip tik bandė išvažiuoti iš kiemo“, – pasakojo moteris ir pridūrė, kad pamačiusi vaikų tėvą pradėjo su juo konfliktuoti, todėl pareigūnai stabtelėjo ir pamatę konfliktą pasakė, kad vaikų palikti tokioje aplinkoje negali.
„Pasakė, kad jei vaikų nepaims, vis tiek gaus kitą iškvietimą ir kitas ekipažas turės paimti, – pasakojo moteris. – Jei tėvas nebūtų atvažiavęs, vaikai būtų likę kartu.“
Vaikus ketino paimti dar kelis kartus
Pareigūnai iš šeimos paėmė du vaikus, nors tai tik šeimos jaunėliai. Kartu su mama šiuo metu auga trys vaikai, dar vienas sūnus auga su tėvu, o vyriausioji dukra jau kuria savarankišką gyvenimą, yra pilnametė.
Beje, neblaivi prie vaikų motina buvo ne paskutinį kartą. Šeimą stebintys specialistai ją jau buvo radusią išgėrusią prie nepilnamečių, nors vaikai daugiau paimti nebuvo. „Vieną kartą vaikų nepaėmė, nes atvažiavo sesuo ir juos paėmė“, – pasakojo moteris ir pridūrė, kad kitą kartą vėl norėjo paimti vaikus, tačiau nepavyko, nes juos paėmė jos sugyventinio mama. Beje, pastarojo įvykio metu reikėjo net teismo įsikišimo.
Šeima subyrėjo dėl konfliktų
Moteris pasakojo, kad su vaikų tėvu bendro gyvenimo ateities nematė. Jos teigimu, vyras buvo linkęs pakilnoti taurelę ir patingėti. „Jam buvo patogu, kad aš gaunu socialines paramas, ateina į namus, pasiima iš šaldytuvo viską, ką nori. Atsibodo taip gyventi“, – teigė moteris.
Ji tvirtino, kad supratusi, kad santykiai toli nenuves, išsikraustė iš bendrų šeimos namų. „Jis nieko nedarė, o aš viską darydavau. Taip ir gyvenome, kol aš susiradau kitą draugą“, – kalbėjo moteris.
Vaikai į šeimą grįžo dar 2017-ųjų pabaigoje. Nuo tada moteris nė neįtarė, kad dokumentuose vaikai vis dar priklauso laikinai globėjai. „Pristatydavau pažymas antstolių, kad negaunu alimentų ir viskas. Pagal tai tvarkydavo pašalpą. O į vaiko išlaikymo fondą niekada nesikreipiau, kad nereikėtų papildomai per dvi vietas lakstyti ir dokumentus lakstyti“, – teigė motina ir pridūrė, kad išmokas, vaiko pinigus, taip pat visą laiką gavo.
Kaime tai normalu?
Nedideliame kaime gyvenanti moteris tvirtino, kad įskųsti vienas kitą nedidelėje bendruomenėje – įprasta kasdienybė.
„Žinote, kaip čia kaime, jei kažkam nepatinki, tai... Žmonės vieni kitiems kažko pavydi, skundžia vieni kitus, klausinėja, lenda, kur nereikia, nori viską žinoti, kur ir su kuo kas gyvena. Todėl natūralu, kad kaime skundžia, – tvirtino moteris. – Skundžia ir kas be vairuotojo pažymėjimo važinėja, kas su pažymėjimu, kas geria, kas negeria. Kaimas yra kaimas.“
Ieškojo teisybės net keliose institucijose
Dėl alimentų teisybės ieškoti pradėjusi moteris išgirdo, kad jos vaikams vis dar paskirta laikinoji globėja, nors jie jau beveik dvejus metus vėl auga šeimoje. Ji tvirtina, kad vaiko teisės dėl sistemoje įsivėlusios klaidos kaltino kitą įstaigą, pastaroji kaltę metė vaiko teisių sistemai.
„Vežiau visus duomenis, dokumentus, kur parašyta, kad globa nutraukta. Gerai, kad aš tų dokumentų neišvežiau, tai buvo įrodymas, kad vaikai – mano globoje, – pasakojo moteris. – Turėjau ir tuos dokumentus, kur trijų vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su mama, tik vyresnio sūnaus globa priklauso tėvui, nes jis Kaune gyvena ir nenori kraustytis.“
Moteris stebėjosi: „Atimti vaikus gali labai greitai. Dėl bet kokio menkniekio. Paskųs kaimynas, atvažiuos, neduok, dieve, būsi kažką atšventęs, išgėręs ar atsipalaidavęs. Jei mes gertume kiekvieną dieną iki žemės graibstymo tai taip, sutinku, bet kai išgeri per du ar tris mėnesius kartą ir „pabaliavoji“ vieną ar dvi dienas – nemanau, kad čia tragedija. Tuo labiau, kad niekas iš kaimynų, kiek klausė, nepasakė, kad mes muštume vaikus. Visada šaldytuvas pilnas, vaikai aprengti, jais pasirūpinta, vaikai aprengti, į mokyklą viskas supirkta, priemones visas turi“.
Institucijos tvirtina, kad klaidų vis dar pasitaiko
Kauno miesto vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja Andželika Vežbavičiūtė DELFI teigė, kad toks nesusipratimas pasitaiko ne pirmą kartą. „Manytina, kad tai yra techninis netikslumas SODRA duomenų bazėje. Apie šį netikslumą jau esame informavę SODRA telefonu anksčiau“, – teigė A. Vežbavičiūtė.
Ji patvirtino, kad iš tiesų kalbintos moters vaikams buvo skirta laikinoji globa, kuri buvo nutraukta 2017-ųjų gruodžio pabaigoje. „Dėl gautų išmokų mes duomenų neturime, nes išmokų skyrimas nėra VTAS kompetencija“, – teigė Kauno skyriaus vedėja.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) atstovas spaudai Arūnas Malinovskis DELFI paaiškino, kodėl į šią situaciją įsipainiojusi „Sodra“ ir patvirtino, kad sistemos spragų vis dar pasitaiko. „Ne visada mūsų specialistų suvesti duomenys sklandžiai pasiekia kitas institucijas, todėl „Sodros“ bazėje matoma ta informacija, – teigė A. Malinovskis. – Bet laikinosios globos tikrai nėra, ji nutraukta gana seniai. O išmokas, kaip ir laikinąją globą, nustato savivalda. Savivaldybė, nustatydama tas išmokas, informuoja, kada laikinoji globa baigiasi ir nutraukiamos išmokos.“
A. Malinovskis taip pat pabrėžė, kad vaikams laikinoji globa buvo skirta dar iki pertvarkos, todėl tai kuruodavo savivaldų skyriai.
Šiuo metu šeima gyvena vieno rajono savivaldybėje, nors aptariamo pusmečio metu gyveno Kaune. Ankstesnės gyvenamosios vietos savivaldybės atstovai patvirtino, kad tokia šeima pas juos gyvena, taip pat pridūrė, kad šeimai taikoma atvejo vadyba. Reiškia – specialistai reguliariai lanko šeimą. Vis dėlto, apie senesnius įvykius informacijos ši savivaldybė neturėjo.
Kauno miesto savivaldybės ryšių su visuomene skyriaus vyr. specialistas Tomas Jarusevičius DELFI patvirtino, kad minimos moters vaikams buvo skirta laikinoji globa. Ji taip pat buvo ir nutraukta.
Savivaldybės atstovas pabrėžė, kad išmokos už laikinąją globą laikinai globėjai buvo nutrauktos 2017-ųjų gruodžio pabaigoje, tad ji, nors dokumentuose yra jos pavardė, jokių išmokų tuo metu, kai neprižiūrėjo vaikų, negavo.