Apie tai DELFI trečiadienio rytą papasakojo pats R. Šarknickas. Jo teigimu, nelaimė įvyko Rokiškyje, su šeima keliaujant po Lietuvą.
„Policija tvarkosi. Kiek žinau, liudininkai padėjo sulaikyti neblaivų vairuotoją. Kol į įvykio vietą vyko policija, jis patraukė automobilį. Nepabėgo, jį tiesiog perstatė kitur. Žmonės kaip ir bandė neleisti, kiek girdėjau, kiek mano ausys leido suprasti, nes žvilgsnis buvo visai kitur, gelbėjau dukrą, dirbtinis kvėpavimas ir taip toliau“, – įvykio aplinkybes prisiminė parlamentaras.
Anksčiau portalui „Alytaus naujienos“ jis buvo nurodęs, kad jo aštuonerių metų dukra rengėsi eiti per gatvę į muziejų, kai buvo partrenkta automobilio, kurį, teigia R. Šarknickas, vairavo neblaivus vairuotojas.
„Jis staigiai lėkė iš pirmos juostos į antrąją“, – nurodė parlamentaras.
DELFI jis sakė, kad mergaitės būsena išlieka nepakitusi – sunki, šeima gyvena tik maldomis.
„Žmonės rašo, kad ne viename mieste, bažnyčiose mišios laikomos. Nepažįstu tų žmonių, tos visuomenės dalies rato, bet mes visus juos labai apkabiname. Tikrai jaučiame žmonių iš šalies palaikymą. Noriu padėkoti ir paprašyti, kad ta malda nesibaigtų iki finalo, išgijimo. Šiuo metu tiesiog laukiame“, – patikino R. Šarknickas.
Parlamentaras savo feisbuko paskyroje pasidalijo ir jautriu laišku dukrai, kurį parašė kartu su žmona. Dalį jo jis leido perpublikuoti DELFI.
„Suprantame, kiek Jūs patiriate nerimo norėdami mums padėti, bet negalėdami. Dalinamės šiandienos suvokimu“, – trečiadienį rašo R. Šarknickas.
Tikina, kad dukra – puiki mokytoja
Jo teigimu, aštuonmetė dukra yra puiki mokytoja.
„Mes neturim abejonių, kad pamoka ne tokia, ar kad ji ne laiku. Sako, kai nematai ženklų iš toliau, juos likimas priartina. Stovėdami šioj akistatoj jaučiamės saugūs, ramūs. Kodėl? Ar tai tikrai įmanoma?“, – klausė R. Šarknickas.
Parlamentaro teigimu, verta išmokti tyrumo.
„Jis yra jos ašarose (taip, žmonės verkia komos metu), kurios išrieda, kai jai skauda (kol rūpestingos seselės greitai atlieka reikiamas procedūras). Ir apskritai ašarose. Patikėkit, vaikai (o suaugusiuose irgi gyvena vidinis vaikas, tik laikui bėgant jis dalinasi erdve su vidiniais tėvais ir suaugusiuoju) verkia, kai jiems skauda ir kai jiems tai draudžiama, viskas nugrimzta giliai, bet ilgai skaudžiai duria“, – įžvalgomis dalijosi jis.
Yra susižavėję, kokia dukra stipri ir išmintinga
Pasak R. Šarknicko, šiuo metu jie nepriekaištauja niekam.
„Dievas žino, ką daro; vairuotojas, kuris tai padarė, yra tik žmogus (pabandykim įlipti į jo batus), alkoholis yra gėris, kai jo lašai naudojami gydant kūną išoriškai (tepant žaizdas užuot pylus į vidų, kai jaučiam tuštumą).
Esam nuoširdžiai susižavėję tuo, kokia mūsų dukra išmintinga ir stipri, kad mums tėvams, seneliams, giminaičiams, draugams ir visiems ją mylintiems leidžia patirti tiek jausmų. Visiems lygiai tokių, kokių reikia dabar. Gal tai, ko neleidžiam sau jausti, ji pakviečia ištraukti iš šešėlio, kad pamatytų kiti. Kad gyvenimo ratas galėtų suktis, kad galėtume augti. Galia augti yra per sunkumą. Išdrįskim išbūti“, – ragino jis.
Dėkojo padedantiems: palatoje tvyro gerumas
Pasak Seimo nario, ištvermės jie mokosi po truputį, bando atrasti balansą, kad galėtų išlaikyti ramybę.
„Stengiamės gerti daug vandens. Patys valgyti ir Julijai duoti maistą (taip, komos metu žmonės gali virškinti maistą), pagamintą su meile. Mes priimam žmonių norą pasitarnauti ir padėti buityje“, – rašė jis, dėkodamas ir už pagalbą mergaitės sesutei.
Anot R. Šarknicko, dukra juos moko suprasti ištikimybę netiesmukai, jos palatoje tvyro gerumas.
„Kad jūs matytumėt, kokie nuostabūs žmonės dirba (ką ten dirba, tiesiog pasišventę tarnauja vaikų sveikatos labui). Kalbam ne tik apie seseles, gydytojus, jų yra visa meilės karių armija. Kaip jie drąsiai kalba su dukra, atidžiai su mumis, kaip kruopščiai plauna grindis, kiek ir kaip dažnai analizuoja jos būklės parametrus.
Jaučiam tvirtą pasitikėjimą aukštesne jėga (Dievu) ir jos vedimą. Tikėjimas yra tik~ėjimas, po truputį, su meile sau ten, kur šaukia širdis (protą mes dažniausiai naudojam, kai vairuojam iki ligoninės ar stebim skaičių, rodantį Julijos smegenų spaudimo rodiklį). Esat žaidę žaidimą, kai jums užriša akis ir belieka pasikliauti vedimu?
Mes daugybę kartų apkabinam ir pabučiuojam vienas kitą, kartais sutiktus žmones (ir galime puikiai pasakyti, koks jausmas tvyro žmoguje tuo metu, pajusti, kaip tirpsta atstumai, baimės, butaforijos), kad išgyventume tą magišką susiliejimo jausmą, kurį patiria kūdikis, kai būna motinos pilve. Kiek šiandien žmonių apkabinot? Ar jums buvo drąsu? Ar pavyko pajausti kito žmogaus širdį plakant? Ar buvo jauku išbūti tame apkabinime?“ , – išgyvenimais dalijosi parlamentaras.
Klausimai tik nukreipia nuo pusiausvyros
Jo teigimu, klausimai, ar dukra jau atsibudo iš komos, ar jos sveikata pagerėjo, kokios yra prognozės, kas atsitiko ir ar ją partrenkęs vairuotojas – jau nubaustas, tik nukreipia nuo pusiausvyros.
„Kai jausim poreikį pasidalinti pokyčiais, informuosim viešai“, – užtikrino parlamentas.
Anot R. Šarknicko, kasdien yra, kuo pasidžiaugti, bet šie džiaugsmai – vos regimi, maži, sunkiai nusakomi žodžiais.
„Kokių malkų reikia, kad sveikimo procesas vyktų sklandžiai, Jūs sužinosit, pajusit arba tiesiog kviečiam pasitikėti Dievu, dukra, mumis ir visais stebukladariais (žinokit, angelai ligoninėje vaikšto apsirengę ne tik baltai, bet ir ryškiai, primindami, kad visos spalvos ir atspalviai yra gyvenimo dalis). Kai seselė ateina su rožine apranga ar šlepetėm, mes iškart dukrai apie tai papasakojam. Dukros tėtis kasdien nori būti su rožine maikute, tai jos mėgstamiausia spalva“, – atviravo jis.
Pasak parlamentaro, tik tvirtumas leidžia rašyti šį laišką su mažu kiekiu ašarų, ramiai išbūti naktį, ilgas valandas sėdėti ligoninėje ant kėdžių be atlošo, klūpėti meldžiantis nubrozdintais keliais, stebėti kitų tėvų, kurių vaikai sveiksta ar miršta, akis.
„Šitoje situacijoje mes jaučiamės nepažeidžiami, nes ne pyktis, o meilė tvyro ore“, – aiškino jis.