Parlamentarai siūlo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjui Egidijui Laužikui ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams Valdimarui Bavėjanui, Viktorui Kažiui ir Konstantinui Gurinui.
„Šiandien mes parengėme teikimą ir inicijuojame konstitucinės atsakomybės procesą“, – žurnalistams Seime sakė parlamentaras Vytautas Bakas.
Pasak jo, teisėjai pažeidė „ne tik Konstituciją, mūsų nuomone, bet ir teismų įstatymus, labai grubiai buvo pažeistas Teisėjų etikos kodeksas“.
„Esame įsitikinę, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Seimo statuto nustatyta tvarka būtina visapusiškai objektyviai ištirti bei teisiškai įvertinti, ar savo veiksmais šie teisėjai nėra šiurkščiai pažeidę Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir sulaužę teisėjo priesaikos“, – kalbėjo konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
Kita konservatorė Irena Haase sakė, kad teisėjai piktnaudžiavo autoritetu ir tarnybine padėtimi, neteisėtai gavo turtines naudos, painiojo viešuosius ir privačius interesus, pažeidė profesinę etiką ir kitokius principus.
Politikai sako, kad trečiadienį baigs rinkti reikalingus 36 parašus apkaltos procesui pradėti, teikimą jau pasirašė beveik visų Seimo frakcijų atstovai.
Prezidentas Gitanas Nausėda yra inicijavęs E. Laužiko, V. Bavėjano ir K. Gurino atleidimą.
Įtarimų virtinė
Teikime pradėti apkaltą rašoma, kad E. Laužikas šališkai veikė bylos baigtimi suinteresuotų žmonių naudai, nagrinėjant vieną Aukščiausiojo Teismo bylą, kur buvo peržiūrimas Vilniaus apygardos teismo sprendimas.
Teisėjas taip pat kaltinamas susipažinęs su viena teisme nagrinėjama civiline byla neteisėtai teikęs šios bylos baigtimi suinteresuotiems asmenims konsultacijas ir patarimus.
Anot apkaltos medžiagos, E. Laužikas ėmė dovanas ir atlygį iš Aukščiausiajame Teisme nagrinėjamos bylos baigtimi suinteresuotų asmenų, taip pat neteisėtai tenkino prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekė dėl bylos baigties paveikti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėją.
V. Bavėjanui apkalta inicijuota dėl to, kad už atlygį siekė paveikti Kauno apygardos teismo teisėją dėl palankaus nuosprendžio, Apeliacinio teismo darbuotoją dėl palankaus sprendimo paskirstant bylą konkrečiam teisėjui.
Jis taip pat kaltinamas siekęs paveikti Apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką, kad šis paskirtų vieną bylą, kurios baigtimi suinteresuotas pats V. Bavėjanas, nurodytai teisėjų kolegijai.
Tuo metu K. Gurinas kaltinamas neteisėtai veikęs priimant vieną sprendimą Lietuvos apeliaciniame teisme, kuriuo panaikino Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalį. Apkaltos dokumente taip pat rašoma, kad K. Gurinas paėmė neteisėtą atlygį iš Apeliaciniame teisme nagrinėtos bylos baigtimi suinteresuotų asmenų.
V. Kažiui apkalta inicijuojama už tai, jog paėmė atlygį, kad Apeliaciniame teisme nagrinėtoje byloje būtų priimtas išteisinamasis nuosprendis, ir kad tokį sprendimą priėmė.
Teisėjai taip pat kaltinami gavę daugiau pasiūlymų dėl neteisėto poveikio ar atlygio, bet nepranešę apie tai atsakingoms institucijoms.
Šiuos duomenis Seimo nariai gavo iš Generalinės prokuratūros, vykdančios didelės apimties teisėjų korupcijos bylą.
Teiks rugpjūčio pabaigoje
Apkaltos iniciatoriai tikisi šį klausimą pateikti parlamentui rugpjūčio pabaigoje, kai Seimas susirinks į neelinę sesiją.
V. Bakas sakė, kad inicijuoti apkaltą teisėjams galima nepaisant to, kad jie dar nėra nuteisti ar išteisinti. Pasak jo, baudžiamasis ir apkaltos procesai nėra tiesiogiai susiję, nes pašalinimas iš pareigų remiasi Konstitucija.
„Tie du procesai vienas kitam neprieštarauja. Jie turi skirtingus uždavinius“, – tvirtino parlamentaras.
Jis teigė, kad apkaltos procesas nesidubliuos su prezidento inicijuotu teisėjų atleidimu.
Be minėtų keturių teisėjų, korupcijos byloje įtariami dar keturi teisėjai – Henrichas Jaglinskis iš Vilniaus apygardos teismo, Arūnas Kaminskas iš Vilniaus apygardos administracinio teismo, Gintaras Čekanauskas iš Kauno administracinio teismo ir Robertas Rainys iš Vilniaus miesto apylinkės teismo.
Teisėjų taryba dėl prezidento prašymų turėtų apsispręsti per artimiausias dvi savaites, tada šalies vadovas galėtų teisėjų atleidimo klausimą teikti Seimui.
Tuo metu apkaltos procesas truktų ilgiau – Seime būtų sudaryta tyrimo komisija, vėliau sektų kreipimąsis į Konstitucinį Teismą ir dar vienas galutinis balsavimas parlamente.
Įtarimai teisėjų korupcijos byloje taip pat pateikti šešiems advokatams. Iš viso byloje įvairaus pobūdžio nusikaltimais įtariami 48 asmenys, nagrinėjama apie 110 galimų nusikalstamų veikų.
Teisėsauga įtaria, kad už įvairius palankius teisėjų sprendimus galėjo būti žadami ir mokėti kyšiai, jų sumos svyruoja nuo 1000 iki 100 tūkst. eurų.
Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, sutartų kyšių suma gali siekti 400 tūkst. eurų.
Dalis įtariamųjų yra viešai paneigę savo kaltę.