Šalies vadovo vyriausiojo patarėjo aplinkos ir infrastruktūros klausimais Jaroslavo Neverovičiaus teigimu, norėtųsi, kad sprendimai dėl ministerijos perkėlimo būtų pasverti ir racionalūs. Prezidentūra norėtų susipažinti su kaštų ir naudos analize.

„Reikia mažinti temperatūrą dėl Žemės ūkio ministerijos struktūrinių reformų. Prezidentas iš principo pritaria decentralizacijai ir didesnio svorio nukėlimui į provinciją, tačiau yra daug klausimų dėl Kauno miesto pasirinkimo. Norėtume, kad sprendimai būtų pasverti, racionalūs, su kaštų-naudos analize“, – sakė J. Neverovičius.

Pasak vyriausiojo patarėjo, Žemės ūkio ministerija kol kas nėra pasidalinusi su Prezidentūra kaštų-naudos analize.

„Mums paprašius tos informacijos iš ministerijos buvo atsakymas, kad „paprašykite jos formaliai“. Tai prieš keletą dienų formaliai paprašė, ir iki šiol atsakymo neturime, nežinome net, koks yra formalus sprendimas daryti darbus.

Buvo referuojama į protokolinį Vyriausybės sprendimą, bet jis iš tiesų nėra teisės aktas. Ir apskritai norėtume geriau suprasti, kas ir kodėl yra siūloma, kad tie sprendimai būtų pasverti, pagrįsti, apgalvoti“, – sakė J. Neverovičius.

Tai J. Neverovičius teigė po prezidento susitikimo su pretendentu į žemės ūkio ministrus Andriumi Palioniu.

Pasak prezidento vyriausiojo patarėjo, su pretendentu taip pat aptarti žemės ūkio sektoriaus prioritetai, iššūkiai, artimiausio laikotarpio darbai.

„Pakalbėjome apie laukiančias derybas dėl naujos daugiametės finansinės perspektyvos. Kalbėjome apie mūsų ambicijų lygį, apie būtinumą stiprinti pasiruošimą deryboms“, – sakė J. Neverovičius.

Po susitikimo Prezidentūra nekomentavo, ar pritartų šiai kandidatūrai, nes dar nėra gavusi oficialaus premjero teikimo dėl Ministrų Kabineto sudėties.

Palionis irgi turi klausimų dėl ministerijos perkėlimo

A. Palionis nespėliojo, kokį įspūdį jis paliko per susitikimą prezidentui.

„Man nevertėtų vertinti, kokį padariau įspūdį, ateitis parodys“, – sakė pretendentas.

Jis teigė ir pats yra kėlęs klausimų dėl ministerijos perkėlimo į Kauną.

„Esu ne kartą sakęs, (...) kad nėra kaštų-naudos analizės, bet nėra ir dialogo su ministerijos darbuotojais, veikiančiomis profsąjungomis. Turėtume sėstis kartu prie bendro stalo, inicijuoti derybas, ir priimti bendrus sprendimus, kurie būtų teigiami visoms šalims, ir nenukentėtų ministerijos darbas“, – sakė A. Palionis.

Jis teigė negalįs dabar pasakyti, ar tą procesą dar galima sustabdyti.

„Nežinau, kurioje proceso eigos stadijoje tai yra. Tik iš viešosios erdvės sužinome, kad yra trys pasiūlymai dėl patalpų, ar ta sutartis pasirašyta (…), tikrai nežinau. Jeigu užimsiu pareigas, tada bus galima įvertinti ir pasakyti tiksliai“, – sakė A. Palionis.

Jis teigė nepritariąs „vaučerių“ iniciatyvai.

„Manau, kad Kaimo plėtros programos pinigus galima panaudoti efektyviau negu investuoti į parduotuves, kurios paskui neaišku kada užsidarys“, – sakė A. Palionis.

Valdantieji pasidalijo postus

DELFI primena, kad Seime keturios partijos yra pasirašiusios sutartį dėl valdančiosios koalicijos sudarymo. Ją sudaro Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS), Lietuvos socialdemokratų darbo partija, Tvarka ir teisingumas ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija.

Lietuvos socialdemokratų darbo partijai, pagal sutartį, teko žemės ūkio ministro ir Seimo pirmininko pozicijos.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija siūlys savo kandidatus į vidaus reikalų ir susisiekimo ministrus. Į šias bus siūlomi Jaroslavas Narkevičius ir Vladislavas Kondratovičius.

Kitos pozicijos - LVŽS atsakomybės sferoje.

Šią savaitę G. Nausėda pradėjo susitikimus su pretendentais būti ministrais.