„J. Noreikos sulyginimas su totalitariniais režimais ne tik kad supriešino visuomenę, bet ir paneigia patį teismo sprendimą, kuriuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išaiškinimas dėl J. Noreikos veiklos, kad ji nelaikytina kolaboravimu, pripažintas pagrįstu. Tai neatitinka teisinės valstybės principo“, – teigia A. Ažubalis.

„Prašome Generalinės prokuratūros įvertinti, ar toks vienasmenis mero sprendimas neprieštarauja teisinės valstybės principui ir nepažeidė viešojo intereso“, – pabrėžia L. Kasčiūnas.

Kreipimesi į Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnybą Seimo nariai pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybė 1998 m. finansavo J. Noreikos atminimui skirtos lentos pastatymą 7741 litu. Tuo tarpu dabar meras, neturėdamas savivaldybės tarybos pritarimo, priėmė vienasmenį sprendimą šią lentą nuimti ir pavedė tai padaryti savivaldybės įmonei „Grinda“.

Todėl L. Kasčiūnas prašo įvertinti, ar meras, priimdamas vienasmenį sprendimą dėl J. Noreikos atminimo lentos nuėmimo, neviršijo savo įgaliojimų. Nes, pasak parlamentaro, dabar susidaro paradoksali situacija, kada skirtinguose Lietuvos miestuose, kuriuose taip pat yra J. Noreikos atminimo ženklų, skirtingai vertinama J. Noreikos veikla.

„Meras ignoruoja kompetentingų institucijų nuomones, supriešina visuomenę „perrašydamas“ istoriją“, – pridūrė A. Ažubalis.

Kreipimesi Seimo nariai priminė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas kovo 27 d. atmetė JAV gyvenančio Lietuvos piliečio Granto A. Gochino skundą prieš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC). Šioje byloje G. A. Gochinas prašė teismo įpareigoti LGGRTC pakeisti savo 2018 m. liepos 18 d. istorinę išvadą dėl J. Noreikos veiklos Antrojo pasaulinio karo metais, teigdamas neva J. Noreika kolaboravo su naciais ir dalyvavo Holokauste.

Teismas padarė išvadą, kad LGGRTC, atsakydamas pareiškėjui, savo poziciją dėl J. Noreikos asmeninės ir darbinės veiklos Žemaitijoje ir jo galimos įtakos žydų masinėse žudynėse pagrindė faktiniais duomenimis bei rašytiniais dokumentais. Pasak teismo, šis LGGRTC raštas yra išsamus, detalus, jame aptariami visi pagrindiniai pareiškėjo G. A. Gochino klausimai bei jo pateikti rašytiniai dokumentai, jis yra tinkamai pasirašytas, priimtas nepraleidus nustatyto termino. LGGRTC pareiga yra analizuoti istorinę medžiagą ir teikti išvadas dėl istorinių asmenybių veiklos, jis šią funkciją įgyvendino tinkamai.

LGGRTC nuomone, J. Noreikos veikla nelaikytina kolaboravimu, nes nacių okupacijos metu būdamas Šiaulių apskrities viršininku jis taip pat aktyviai veikė antinaciniame pogrindyje, padėjo Šiaulių žydų gelbėtojams. Už antinacinį pasipriešinimą J. Noreika dvejus metus buvo kalinamas Štuthofo koncentracijos lageryje. LGGRTC taip pat yra pažymėjęs, kad: Lietuvoje įvestas nacių okupacijos režimo tipas skyrėsi nuo okupacinio režimo tipo Vakarų Europos dalyje; vokiečiai stengėsi parodyti, kad už žydų žudymą atsakingi lietuviai; 1941 m. okupuotos Lietuvos gyventojai nesuvokė getų kaip Holokausto dalies; 1975 m. JAV administracija iš kaltinamųjų sąrašų išbraukė Lietuvos Laikinosios vyriausybės vadovą ir vidaus reikalų ministrą, kurie buvo kaltinami panašiai kaip J. Noreika – kolaboravimu su naciais ir prisidėjimu prie žydų izoliavimo; geto vidaus struktūros – žydų taryba ir vidaus policija – taip pat susilaukia kaltinimų kolaboravimu, tačiau šių struktūrų vadovams Kaune kabo atminimo lentos.

Seimo komisijos pirmininkas Gumuliauskas: Šimašiaus veiksmus turėtų įvertinti teisėsauga

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas profesorius Arūnas Gumuliauskas teigia, kad Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus ir jo frakcijos iniciatyvos prieš Lietuvos laisvės kovotojų atminimą yra žalingos Lietuvos nacionaliniam saugumui, o paties mero vienašališkais veiksmais turėtų susidomėti teisėsauga.

A. Gumuliauskas taip pat atkreipia dėmesį, kad mero sprendimas dėl J. Noreikos-Vėtros atminimo lentos nuėmimo įvykdytas galimai neteisėtu būdu, be to, tai – dar vienas žingsnis visuomenės bei tautų supriešinimo link.

Pasak Seimo komisijos pirmininko, šį pavasarį po Stanislovo Tomo išpuolio Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija paskelbė pareiškimą, kuriame ragino visus su istorinės atminties klausimais susijusius sprendimus priimti tik vadovaujantis ekspertinėmis istorikų išvadomis. Tokias išvadas pirmiausiai teikia tiesiogiai tam įgaliota institucija – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras.

„Pernai jos išvada J. Noreikos klausimu buvo aiški – J. Noreika su nacių režimu nekolaboravo, žydų žudyme nedalyvavo. Lietuvą reguliariai šmeižiantys asmenys skundė šią išvadą teismui, bet teismas patvirtino jos teisėtumą. Tačiau Vilniaus meras sprendimą priėmė ignoruodamas ekspertų išvadas, Seimo komisijos poziciją, net neklausdamas Pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisijos sprendimo. Žodžiu, pats vienas. Apie savo sprendimą jis nepranešė Vrublevskių bibliotekos direktoriui, laimei, neįvyko jokia nelaimė sargui pastebėjus naktinius darbus. Galiausiai ir galbūt svarbiausia, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnis draudžia nuo paveldinių pastatų nuimti atminimo lentas. Tai galima padaryti tik oficialiu Kultūros paveldo departamento pritarimu. Bet meras pažeidė ir šią nuostatą. Manau, kad situacija yra labai rimta, savivalės mastas stebinantis ir mero veiksmus turėtų įvertinti teisėsaugos institucijos“, – teigia Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas A. Gumuliauskas.

Pasak jo, Rusijos propagandos tikslas buvo ir lieka Lietuvos laisvės kovas pateikti kaip nusikaltėlių siautėjimą.

„Pasipriešinimas okupacijai, pagal Kremlių, negalimas, nes nebuvo jokios okupacijos. Tokiame melagingame pasakojime pokario partizanai pristatomi banditais, o 1941-ųjų birželio sukilėliai bei Laikinoji vyriausybė – fašistais ir nacių kolaborantais. Pastarąjį dešimtmetį, Rusijai agresyvėjant prieš kaimynines šalis, tokia propaganda nesiliaudama juodina Juozą Brazaitį, Kazį Škirpą, Joną Noreiką, Antaną Kraujelį, Adolfą Ramanauską ir daugelį kitų“, – sako prof. A. Gumuliauskas. Jo teigimu, siekiama diskredituoti patį Birželio sukilimą, tuo pačiu ir Lietuvos pasipriešinimą pirmajai sovietinei okupacijai.

„Gyvenę sovietmečiu gerai žinome, kad tokią pačią istoriją apie tariamus fašistus ir nacius dėstė sovietinė istoriografija. Labai pavojinga tai, jog mūsų pačių politikai ir konkrečiai Vilniaus meras pasidavė šiam melui arba galingoms įtakos grupėms ir dabar priima Kremliaus propagandai naudingus sprendimus. Rusijos žiniasklaida akimirksniu pradėjo liaupsinti K. Škirpos ir J. Noreikos atminimo ženklų panaikinimą. Suprantama, nes Kremliui nėra nieko geriau nei pačios Lietuvos politikų pripažinimas, kad Rusija buvo teisi, o Lietuvos rezistentai – nusikaltėliai. Būtent tokį pripažinimą šiandien Putinui dovanoja Remigijus Šimašius“, – skandalingą sprendimą komentuoja prof. A. Gumuliauskas.