Prezidentūra laikosi pozicijos, kad teisėjų skyrimo ir atleidimo klausimai negali būti sprendžiami skubotai. Susipažinus su surinkta medžiaga, bus priimami sprendimai ir dėl kitų teisėjų“, – rašoma prezidento Komunikacijos grupės pirmadienį BNS atsiųstame atsakyme.

G. Nausėda praėjusį penktadienį paprašė Teisėjų tarybos patarti dėl K. Gurino atleidimo, jam savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą.

1954 metais gimęs K. Gurinas šiemet turėjo išeiti į pensiją.

Be K. Gurino, korupcijos byloje dar įtariami septyni teisėjai – Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, Apeliacinio teismo teisėjai Viktoras Kažys ir Valdimaras Bavėjanas, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, Kauno administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus prezidentas atleidžia pritarus Seimui. Kitų grandžių teisėjus šalies vadovas gali atleisti savarankiškai.

Seimo nariai šiuo metu renka parašus, kad galėtų pradėti apkaltos procesą K. Gurinui, V. Kažiui, V. Bavėjanui ir E. Laužikui. Tai jie daro susipažinę su teisėsaugos pateikta informacija apie įtarimus šiems teisėjams.

Įtarimai byloje taip pat pateikti šešiems advokatams. Iš viso byloje įvairaus pobūdžio nusikaltimais įtariami 48 asmenys, nagrinėjama apie 110 galimų nusikalstamų veikų.

Teisėsauga įtaria, kad už įvairius palankius teisėjų sprendimus galėjo būti žadami ir mokėti kyšiai, jų sumos svyruoja nuo 1000 iki 100 tūkst. eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, sutartų kyšių suma gali siekti 400 tūkst. eurų.

Dalis įtariamųjų yra viešai paneigę savo kaltę.