P. Mačiulio teigimu, tokie scenarijai yra mažumos Vyriausybės formavimas ir išankstinių rinkimų galimybė. Prezidento vyriausiojo patarėjo nuomone, tokie scenarijai yra mažai tikėtini.
„Bet politikoje visko būna. Manau, kad tai labai priklauso nuo to, kaip valdančiajai koalicijai pavyks pateikti gerus ministrus, ir kaip vyks konsultacijos tarp prezidento ir premjero“, – pridūrė jis.
DELFI primena, kad Seime keturios partijos yra sudariusios valdančiąją daugumą. Seime yra pritarta premjero Sauliaus Skvernelio kandidatūrai.
Šią savaitę prezidentas G. Nausėda planuoja susitikti su kandidatais į ministrus.
„Šiuo metu vyksta konsultacijos dėl koalicijos pateiktų ministrų. Su dalimi jų prezidentas susitiks šią savaitę. Pavyzdžiui, rytoj planuojamas susitikimas su (kandidatu į žemės ūkio ministrus) Andriumi Palioniu, o trečiadienį planuojamas susitikimas su Aurelijumi Veryga“, – sakė P. Mačiulis.
Prezidento vyriausiasis patarėjas teigė, kad prezidentas yra iškėlęs klausimų dėl kelių kandidatų. P. Mačiulis jų neįvardijo.
„Kaip ir buvau minėjęs anksčiau, jis sprendimą priims po to, kai susitiks su pretendentais. Manau, kad tie klausimai gali būti atsakyti, jeigu susitikimas praeis sklandžiai“, – sakė P. Mačiulis.
Kol kas prezidentas nėra gavęs premjero teikimo dėl formuojamos Vyriausybės.
Mažumos Vyriausybę palaikytų tik su viena sąlyga
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderis Gabrielius Landsbergis, kalbėdamas apie galimus alternatyvius scenarijus, pažymėjo, kad jo partijos frakcija mažumos Vyriausybės sąlygomis palaikytų svarbius sprendimus tik su viena sąlyga – kad nedelsiant būtų organizuojami išankstiniai rinkimai.
„Nė kiek nepasikeitė situacija nuo to laiko, kai gegužę mes kalbėjome apie įvairius scenarijus: jeigu būtų situacija, kuomet TS ir ko gero kitos Seimo opozicinės frakcijos būtų priverstos palaikyti biudžetą arba kitą svarbesnį įstatymą, tai greičiausiai būtų daroma su viena sąlyga – kad būtų organizuojami išankstiniai rinkimai.
Dėl to, kad neįsivaizduoju, kaip beveik pusantrų galėtų funkcionuoti mažumos Vyriausybė Lietuvoje. Sutarimas galėtų būti toks – dabar mes stabilizuojame padėtį, bet nedelsiant einame į naujus rinkimus“, – sakė G. Landsbergis.
TS-LKD lyderis taip pat pasidžiaugė iš G. Nausėdos sulaukęs pirmo kvietimo opozicijai susitikti su šalies vadovu per trejus metus, kai dirba šios kadencijos Seimas.
„Turėjome galimybę išsakyti savo požiūrį, nuogąstavimus, pasidžiaugimus. (…) Mūsų (konservatorių) pozicija buvo nuosekli nuo pat pradžios, kad visa suirutė valstybėje, pradėta dar gegužę, kai „valstiečių“ vadovybė, kad trauksis iš valdančiosios daugumos, mano supratimu, buvo skirta pirmiausia pakeisti kai kuriuos ministrus, kurie galbūt buvo per daug populiarūs arba nepatogūs“, – sakė G. Landsbergis.
Tarp tokių ministrų jis įvardijo susisiekimo ministrą Roką Masiulį, krašto apsaugos ministrą Raimundną Karoblį.
„Mano siekis buvo kaip įmanoma padėti tiems ministrams išlikti, keliant visuomenėje diskusiją, ir ginant tuos ministrus. Atrodo, kad tą kažkiek pavyksta padaryti. Džiaugiuosi, kad prezidentas užtaria poną Karoblį, ir tai, ką girdime apie poną Masiulį, yra pozityvios nuomonės, ir siekia, kad jie išliktų būsimoje Vyriausybėje“, – sakė G. Landsbergis.
Jis teigė išsakęs prezidentui pamąstymus, kad galėtų keistis kai kurie ministrai, kurie, jų nuomone, nėra tie, kurie tinkamai eina savo pareigas.
„Vienas iš tokių yra ponas Veryga. Kalbėkime ne apie jo populiarumą arba kenkimą valdančiajai daugumai, bet apie jo nuveiktus darbus, kurie nuveiktais arba bent jau pozityviais nelabai gali vadintis“, – sakė G. Landsbergis.
Mano, kad mažumos Vyriausybės scenarijus realus
Liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas mano, kad scenarijus dėl mažumos Vyriausybės yra labai realus.
„Supraskime, kad yra pasirašytas keturių partijų susitarimas, ir formalią daugumą (76 narius) jie turi, bet, ar šita formali dauguma išliks tarkime po mėnesio? Mes girdime bruzdesius pačių „valstiečių“ frakcijos viduje, tai iš 76 žmonių nuo keturių partijų, gali likti 66“, – sakė E. Gentvilas.
Jis taip pat priminė, kad dėl pirmalaikių rinkimų yra parengtas jo ir Viktorijos Čmilytės-Nielsen projektas.
„Jis šiandien neaktualus, bet jis gali aktualizuotis staiga, vieną dieną, kai įvyksta kažkas. Mačiau, kaip tai įvyko 1992 metais“, – sakė E. Gentvilas.
Jis taip pat pat pasidalino įspūdžiu, kad jie su prezidentu vienodai, tai yra su nerimu, žiūri į besiformuojančią Vyriausybę, „kuri taip ir nesusiformuoja“.
„Tas laukimas nėra Lietuvai naudingas, kalbant ir apie eurokomisaro poziciją, ir apie biudžeto rengimo išvakares. Ankstesniais metais, šituo laikotarpiu, iš esmės ministerijose, Vyriausybėje, jau biudžeto projektas gulėdavo. Kas vyks dabar, tikrai kelia didelį nerimą. Dėl to prezidentas ir matė reikalą su mumis susitikti“, – sakė E. Gentvilas.
Liberalų sąjūdžio lyderis irgi išsakė palaikymą R. Masiuliui ir R. Karobliui, kad jie liktų ministrų pozicijose.
„Ir atrodo, kad tai sutampa su prezidento pozicija“, – sakė E. Gentvilas.
Socialdemokratai pirmalaikių rinkimų nenori
Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas pažymėjo, kad jų susitikimas su opozicija nebuvo mandagumo vizitas.
„Prezidentas siekė išsiaiškinti opozicijos pozicijas tais atvejais, jeigu Vyriausybės formavimas pakryptų ne tokiais palankiais variantais. Mes apsikeitėme nuomonėmis, kiek yra realus mažumos Vyriausybės variantas, kiek yra realūs išankstiniai rinkimai“, – sakė G. Paluckas.
Socialdemokratų lyderis pažymėjo, kad jų partija nesiekia pirmalaikių rinkimų, o apie mažumos Vyriausybės scenarijų pasakė, kad tai – tik laiko klausimas, kada valdantieji neturės aritmetinės daugumos.
„Mes tikrai nesiekiame pirmalaikių rinkimų, ir tikiuosi, kad to neįvyks. Tikiu, kad atsakomybę už visą kadenciją turi prisiimti tie, kas gavo pasitikėjimą 2016 m. Tačiau, kalbant apie daugumą ir mažumą, manau, kad tik laiko klausimas, kada valdantieji neturės aritmetinės daugumos dėl aibės priežasčių – tiek dėl vidinių rietenų, tiek dėl politinio turizmo, kuris suaktyvės artėjant 2020 m. Seimo rinkimams“, – sakė G. Paluckas.
Kalbėdamas apie Vyriausybės formavimo procesą, jis pasisakė už tą variantą, kad dabar būtų tvirtinama Vyriausybė tik su minimaliais pakeitimais, o visi kiti klausimai būtų nukelti į rudenį.