Susisiekimo ministras mero Remigijaus Šimašiaus sprendimą vadina neišmintingu, o A. Kubilius, dalydamasis faktais, priduria: „Lengva šiandien būti „teisėjais“. Nakties tamsoje“.
Masiulis: Šimašiaus veiksmų seka ir jų pagrindimas yra tragiškai neišmintingi
„Jau kelinta diena didelė dalis Vilniaus, o, matyt, ir visos Lietuvos yra suskilusios į dvi priešiškas stovyklas dėl atminimo lentos Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai nuėmimo. Vyksta tai, apie ką didžiausi Lietuvos priešai gali tik svajoti – aklo abejingumo volu pervažiavus per skaudžiausias mūsų valstybės žaizdas – žmonės supriešinami. Supriešinami ten, kur buvo proga rasti sutarimą“, – „Facebook“ tinkle rašė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
R. Masiulis teigia, kad jo paties senelis ne tik kalėjo kartu su Generolu Vėtra, bet kartu buvo ir teisiamas: „Negaliu likti nuošalyje – mano senelis kalėjo tame pačiame nacių konclageryje Štuthofe kaip ir Generolas Vėtra, o vėliau, toje pačioje Generolo Vėtros byloje, buvo teisiamas jau sovietų ir ištremtas į lagerį, lageryje atsidūrė ir mano tėvas. Vilnius pilnas totalitarinių režimų simbolių, o šios atminimo lentos nuėmimui suteikiamas prioritetas. Sovietų kankintas ir nužudytas Generolas Vėtra prilyginamas totalitariniam režimui, kuris jį sunaikino“.
Ministras R. Šimašiaus sprendimą vadina neišmintingu. „Mūsų žemė permirkusi nekaltų žmonių krauju – lietuvių, žydų, lenkų, rusų, ukrainiečių... Tai, kas vyko karo metu ir pokariu neįvardysi jokiais žodžiais. Galime tik melsti atleidimo už kančią ir siaubą visų tų žmonių ir jų artimųjų, Lietuvos žmonių, neišskiriant tautybės – melsti atleidimo už baisumus, prie kurių prisidėjo ir žmonės iš tos pačios Lietuvos. Ir būtent todėl mero Remigijaus Šimašiaus veiksmų seka ir jų pagrindimas yra tragiškai neišmintingi, – teigė R. Masiulis. – Jei dabartinių išvadų dėl Generolo Vėtros veiklos neužtenka – kvieskime ekspertus, ieškokime atsakymų, išklausykime visų pusių argumentus, pagerbkime abiejų pusių aukas – tik taip galime tikėtis, kad šios žaizdos ims gyti. Tačiau tai privalome daryti civilizuotai, ne paryčių išpuoliais, kas buvo mėgstamiausias NKVD metodas.“
Kubilius: Lengva šiandien būti „teisėjais“
Kritiką dėl nuimtos lentos „Facebook“ tinkle išsakė ir Andrius Kubilius. „Be žodžių, – emociją išsakė A. Kubilius. – Kai kas šiandien jį vadina nacių kolaborantu. Istorikai vis dar ginčijasi dėl jo veiksmų vertinimo 1941 metais, kai Lietuvą okupavo naciai. Naciai jį 1943 metų kovo mėnesį, kartu su kitais 46 Lietuvos inteligentais, suėmė ir uždarė Štuthofo koncentracijos stovykloje. Kaip nacių režimo rezistentus. Už visos Lietuvos mastu organizuotą pogrindinę rezistenciją nacių siekiui sukurti lietuviškąją SS diviziją. Latvijoje ir Estijoje tokios divizijos buvo sukurtos, Lietuvoje to nepavyko padaryti.“
Jis pridūrė ir knygas, kuriose buvo aprašytos ištremtųjų į lagerius kančios. „Daugelis iš tų 46-ių rezistentų Štuthofe neišgyveno. Jų kančios aprašytos Štuthofo bendrakankinių knygose: Balio Sruogos „Dievų miške“, kunigo Stasio Ylos knygoje „Žmonės ir žvėrys“. Kunigo Stasio Ylos kančių kupina knyga (JAV išleista 1949 m.) baigiasi skyreliu apie jį. Ir jo sukurta malda. Jis sąmoningai pasirinko kelią atgal į Lietuvą, atgal į kovą, nors ir žinojo, kad jo žmona ir dukra pasitraukė į Vakarus. Jo vardas – Jonas Noreika, – teigė A. Kubilius ir pridūrė. – Lengva šiandien būti „teisėjais“. Nakties tamsoje.“
A. Kubilius įrašą „Facebook“ tinkle baigė retoriniu klausimu: „Kada Lietuva pastatys paminklą tiems 46 inteligentams, kurie už rezistenciją nacių režimui buvo suimti ir kalinami Štuthofe?“
Atminimo lenta nuimta paryčiais
DELFI primena, kad Vilniuje nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos šeštadienio rytą nuimta daug diskusijų sukėlusi karininko Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta.
Tai BNS patvirtino mero patarėjas Aleksandras Zubriakovas. Anot jo, lenta nuvežta į ir bus saugoma savivaldybės įmonėje „Grinda“. Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako, jog lentą nuimti apsisprendė siekdamas, kad būtų taikomas „vienodas principas“ visiems atminimo ženklams, kurie susiję su totalitariniais režimais – tiek kalbant apie Žaliojo tilto skulptūras, nukeltas prieš ketverius metus, tiek apie ženklą J. Noreikai.
Lenta buvo nuimta paryčiais, tad tokia netikėta operacija praėjusio šeštadienio naktį dar labiau suskaldė visuomenę ir įbaugino bibliotekos darbuotojus.
Atminimo lenta Generolui Vėtrai buvo nukabinta šeštadienį paryčiais. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius dr Sigitas Narbutas DELFI sakė, kad biblioteka nebuvo gavusi nei žodžiu, nei raštu jokio įspėjimo apie savivaldybės ketinimus.
„Kai mums, bibliotekos administracijai, paryčiais budėtojas paskambino tai tos pirmos valandos, kol pasirodė BNS pranešimas, buvo labai sunkios. Mes nežinojome, kas iš tikrųjų įvyko, ir patys labai jautriai reagavome, nes ne taip seniai tą lentą jau vienas piktavalis asmuo buvo sudaužęs. Tada visko prisigalvojome“, – sakė S. Narbutas.