Anot minimo tinklo atstovų, G. Nausėda pagrindiniu savo tikslu yra įvardijęs gerovės valstybės kūrimą, o V. Šapoka pademonstravo, kad jo vykdoma finansų politika su šia vizija nesutampa.
„Konkrečios kandidatūros negalėtume įvardyti, kas galėtų būti vietoje V. Šapokos, tačiau, manau, kad Lietuvoje yra daugiau ekonomistų ar žmonių, kurie labiau nusimano viešuosiuose finansuose, jų valdyme, žino apie darnų ir tvarų biudžetą. V. Šapokos sprendimai labiausiai atsispindėjo 2018 m. mokesčių reformoje, kai buvo perskirstyti tarifai ir smarkiai sumažėjo įplaukos į biudžetą. Savo ruožtu prezidentas atėjo deklaruodamas, kad turi būti didinamos lėšos viešosioms paslaugoms, atlyginimams ir socialinėms išmokoms.
Todėl nelabai aiški kryptis, kur mes einame – link gerovės valstybės, ką pasiūlęs G. Nausėda sulaukė milžiniško gyventojų palaikymo, ar link viešojo sektoriaus ir paslaugų mažinimo, siaurinimo“, – DELFI sakė aptariamo tinklo direktorė Aistė Adomavičienė.
Anot jos, naujasis finansų ministras turėtų būti socialiai jautresnis ir matantis platesnį kontekstą, daugiau galvojantis ne apie verslo plėtrą, o apie darną visuomenėje.
„Jis turėtų suprasti socialines išmokas, paslaugas ne kaip išlaidas, o kaip investiciją į žmogų“, – aiškino A. Adomavičienė.
Šią idėją, tikino ji, palaiko ir tokios organizacijos kaip „Raudonasis kryžius“, „Maltiečiai“. Per metus Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklas aptarnauja apie 200 – 250 tūkst. žmonių.
Kreipėsi laišku
„Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente Gitanai Nausėda, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas kreipiasi į Jus, kaip į Prezidentą, kuris savo pagrindiniu tikslu įvardijo Gerovės valstybės kūrimą, ir tuo pačiu reiškiame savo susirūpinimą dėl būsimos finansų ministrų kandidatūros.
Dabartinis finansų ministras Vilius Šapoka pademonstravo, kad jo vykdoma finansų politika nesutampa su gerovės valstybe, kurioje rūpinamasi pažeidžiamiausiais visuomenės nariais ir jų apsauga, bei tvariu socialinės apsaugos finansavimu.
Ministro sprendimai, priimti mokesčių reformos metu 2018 m., sumažinti biudžeto lėšų surenkamumą akivaizdžiai kertasi su Jūsų tikslu sukaupti pakankamai lėšų viešosioms paslaugoms, atlyginimams bei socialinėms išmokoms. Taip pat šie sprendimai prieštarauja koalicijos sutarčiai, kurioje numatoma per 5 metus padidinti socialiniai sričiai skiriamą finansavimą iki ES vidurkio bei atitinkamai didinti perskirstymą per biudžetą.
Jūsų kvietimas kurti gerovės valstybę sulaukė milžiniško gyventojų palaikymo. Finansų ministras yra vienas pagrindinių asmenų ministrų kabinete, kuris, dirbdamas kartu su Jumis, turėtų gebėti vykdyti tiek Jūsų, tiek valdančiosios koalicijos užsibrėžtus tikslus.
Atsižvelgiant į ligšiolinius finansų ministro sprendimus, esame įsitikinę, kad šiam išlikus ministru, neįvyks ir esminiai pokyčiai viešųjų finansų, o tuo pačiu ir Gerovės valstybės kūrimo srityje“, – rašoma laiške.
Ekonomistas: V. Šapoko pažiūros kitokios
Anot ekonomisto Justo Mundeikio, V. Šapoka viešai ir aiškiai deklaruoja savo pažiūras – pasisako už mažą viešąjį sektorių, konkuravimą regione mokestinėmis lengvatomis bei finansų ministerijos viršenybę sprendžiant, kokius asignavimus skirti kitoms ministerijoms sekančių metų biudžete.
„Tačiau tokia fiskalinė politika netenkina kitų ministrų, visu pirma – socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio. Kad ir kiek pastarasis kalbėtų, kol finansų ministras neskiria didesnio finansavimo, tol L. Kukuraitis negali didinti pensijų, socialinių išmokų ir iš esmės – kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi šalyje.
Suprantama, galima sakyti, kad reikia ieškoti vidinių rezervų ir sutinku, kad Roko Masiulo inicijuojami auditai būtų reikalingi ir padėtų daugeliui ministerijų „apsivalyti“, bet R. Masiulį turime vieną ir pastarasis stumiamas lauk…“, – savo tinklaraštyje rašo ekonomistas, sutikęs jo turiniu pasidalinti ir su DELFI.
J. Mundeikio teigimu, per dvejus su puse metų šios Seimo ir Vyriausybės kadencijos, regis, nė karto finansų ministras nekalbėjo apie tai, kad siekiant tvaraus bei įtraukaus ekonominio augimo, kokybiškesnio švietimo, sveikatos apsaugos bei socialinės apsaugos, galbūt visgi reiktų didinti mokesčių ir BVP santykį, lygiagrečiai skatinant ministerijas ir „apsivalyti“ iš vidaus.
„Tiesiog ministro pažiūros kitokios“, – užtikrino J. Mundeikis.
Nematysime proveržio
DELFI ekonomistas sakė, kad V. Šapoka, iš esmės, vykdo neoliberalią politiką, tad, jei jis ir toliau liks ministru, jokio proveržio valstybėje nematysime.
„Tie likę pusantrų metų nėra laikas, per kurį gali kažką iš esmės pakeisti, įvykdyti naują mokesčių reformą. Tačiau, jei ministras būtų labiau kairysis, sakykime, būtų galima paruošti tam tikrus darbus, pradėti diskusijas tam, kad, kai ateis naujas Seimas, būtų galima imtis tikros mokesčių reformos, o ne tokios butaforinės, kokią turėjome dabar“, – sakė J. Mundeikis.
Anot jo, šiuo metu galvoti reikia apie tai, kaip papildomai apmokestinti visas pajamas, nepriklausomai nuo jų šaltinio, orientuotis į kapitalą, galbūt sumažinti PVM.
„Tokie pasiūlymai būtų siejami su centro kaire pozicija, deja, šis finansų ministras, manau, nelabai to norėtų – jis visada kalba apie viešojo sektoriaus mažinimą“, – aiškino ekonomistas.
Pasak pašnekovo, pats Saulius Skvernelis, kalbėdamas Seime, prieš patvirtinant jį premjeru, į vieną klausimų atsakė, kad, iš esmės, valstybė netenka mokestinių įplaukų. Taigi pats premjeras esą pripažino, kad šešėlio nepavyksta deramai sumažinti.
„Tarp akademikų yra nuogąstavimas, kad ši mokesčių reforma sumažins valstybės galimybes finansuoti viešąjį sektorių ir viešąsias paslaugas, atitinkamai teks ieškoti, kaip ką karpyti ir mažinti išlaidas. Tą dabar ir matome“, – sakė J. Mundeikis.
Anot jo, problema, kad mūsų Konstitucijoje numatytas skandinaviškas gerovės modelis, tačiau jį reikia pasiekti su lietuvišku biudžetu.
„Mes turime milžiniškus įsipareigojimus piliečiams, bet negalime jų užtikrinti. Mūsų piliečiai negauna to, ko tikisi, todėl nusivilia valstybe ir matome tokį nepasitikėjimą institucijomis, bendrą nepasitenkinimą gyvenimu Lietuvoje“, – apibendrino ekonomistas.
Ministras: veikiu galvodamas, kas naudingiausia visai šaliai
V. Šapoka DELFI sakė, kad jis girdi, įsiklauso ir supranta visas visuomenės grupes, bendruomenes, asociacijas, kurios siekia gerovės savo aplinkai, bet veikia galvodamas, kas naudingiausiai visai šaliai.
„Deja, neturiu tokios prerogatyvos – būdamas finansų ministru veikiu galvodamas, kas naudingiausia visai šaliai. Todėl pirmieji žingsniai buvo skurdui mažinti, padėti tiems, kam pagalbos reikėjo jau vakar. Vėliau augo atlyginimas viduriniajai klasei, kuriamos paskatos inovacijoms ir investicijos, kad kurtųsi gerai apmokamos darbo vietos. Ir tai turi derėti su fiskaline drausme, kad vieną dieną staiga visko nepritruktume. Taip kartu kuriame visos šalies gerovę.
Girdžiu, kad vieni norėtų mažesnių mokesčių, o kiti – didesnių pašalpų. Tačiau mano darbas – subalansuoti poreikius ir galimybes, todėl dar kartą pabrėžiu, kad nesiekiu nei patikti, nei įtikti atskiroms visuomenėms grupėms“, – nurodė ministras.
