Pasak naujojo kariuomenės vado, tai ES narių keliamas visiškai politinis klausimas. V. Rupšys taip pat tikina, kad kiltų nemažai problemų dėl tokios kariuomenės valdymo bei bendrų sprendimų priėmimo.
„Tai yra visiškai politinis klausimas, ir pasakyčiau, ES valstybių narių klausimas, jie ieško kažkokių sprendimų. Jei kalbėčiau kaip karys ir ekspertas šioje srityje, aš pasakyčiau: jei tikrai šio srityje būtų tokie politiniai sprendimai, būtų daug iššūkių juos įgyvendinant. Dėl valdymo, vadovavimo, dėl pajėgų skyrimo, dėl sprendimų priėmimo, kalbant tarp mūsų karių kartu su artimiausiais sąjungininkais. Faktas tai, kad negali būti dubliavimo NATO pajėgoms bei tikslams. Faktas yra tai, kad sudėtinga būtų kaip ES kariuomenę sukurti. Tokį kaip junginį ES kariuomenių arba vienetinį dalinį tikrai gali, manau, politikai svarstyti. Bet tokią kaip atskirą ES kariuomenę, kuomet mes neturime ES valstybės su bendru biudžetu ir bendra vadovybe, turbūt būtų sudėtinga“, – 15min.lt portalo studijoje teigė V. Rupšys.
ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo generolas majoras V. Rupšys nuo liepos 24 d. skiriamas Lietuvos kariuomenės vadu. Atskiru prezidento dekretu, Seimui pritarus, generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas atleidžiamas iš Lietuvos kariuomenės vado pareigų nuo liepos 23 d. Ketvirtadienį generolui majorui V. Rupšiui bus iškilmingai įteiktos kariuomenės vado valdžios regalijos.
Pagal krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą paskirtas kariuomenės vadas pareigas eina ne ilgiau nei 5 metus.