Šalies vadovas kartu su kolega latviu Egils Levitsu padėjo gėlių prie Laisvės paminklo Rygoje. Ten jo laukė ir tautiniais rūbais pasipuošusių lietuvių grupė.
„Manau, kad esame broliai ir turime kalbėtis kaip broliai“, - priėjęs prie jų tarstelėjo G. Nausėda, prieš išvykdamas į darbinį susitikimą su Latvijos prezidentu.
DELFI primena, kad tai yra antrasis G. Nausėdos užsienio vizitas. Pirmojo metu jis lankėsi Lenkijoje.
Prieš savo antrąjį užsienio vizitą šalies vadovas pabrėžė išskirtinę baltų tautų vienybę, Lietuvos ir Latvijos žmones siejančią bendrą istoriją, vertybes ir interesus. Pasak Prezidento, Lietuva ir Latvija vienodai mato iššūkius ir grėsmes, o tai lemia sėkmingą bendradarbiavimą tiek dvišaliu lygiu, tiek drauge sprendžiant regiono iššūkius, ginant abiejų šalių piliečių interesus tarptautinėje arenoje.
Prezidentas dar apsilankė Latvijos Nacionalinėje bibliotekoje, apžiūrės retų ir vertingų leidinių kolekciją. Šalies vadovas bibliotekai padovanojo lietuvišką knygą, kurioje pristatoma Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniaus Žemutinėje pilyje istorija.
Latvija, kaip ir Lietuva, turi naują šalies vadovą. Juo gegužės 29 dieną buvo išrinktas Egilas Levitas. Latvijoje, kitaip nei Lietuvoje, prezidentas yra renkamas parlamento paprasta balsų dauguma, slaptu balsavimu ketveriems metams.
Latvijos prezidentas – apie baltarusišką elektrą: prioritetas yra saugumas
Latvijos prezidentas E. Levitsas griežtai nepasakė, kad jokiais būdais nepirktų elektros iš atominės elektrinės Baltarusijoje. Tik paminėjo, kad jų šaliai prioritetas yra saugumas.
„Latvijos absoliutus prioritetas, kur negali būti jokių kompromisų, yra klausimas dėl saugumo. Ponas prezidentas sakė, kad iki Lietuvos sostinės yra tik 50 km, iki Daugpilio 150 km , taigi Latvija labai suinteresuota saugumo klausimais, ir jų laikymųsi“, – sakė E. Levitsas.
DELFI primena, kad Lietuva yra priėmusi įstatymą nepirkti elektros iš nesaugių atominių elektrinių. Yra pripažinta, kad Astravo atominė elektrinė pastatyta aikštelėje, kuri neatitinka Espo reikalavimų.
Nausėda: nenorėtume savo draugams daryti spaudimo
Lietuvos prezidento teigimu, Astravo atominės elektrinės klausimas šaliai yra labai aktualus.
„Turbūt būtų neteisinga teigti, kad tai yra tik Lietuvos problema, nes, neduok Dieve, įvyktų kokios nors nelaimės, be jokios abejonės būtų regioninės, ir jos būtų labai skaudžios“, – sakė G. Nausėda.
Pasak jo, šiandien Lietuva pažymi, kad Astravo atominė elektrinė yra pastatyta netinkamoje vietoje, nesuderinus su tarptautinėmis organizacijomis, neįgyvendinamos rekomendacijos, kurias teikia energijos saugumo organizacijos.
„Dėl tos priežasties mes laikomės savo principinio sprendimo, net ir pradėjus šiai elektrinei veikti, nepirkti elektros energijos iš jos“, – sakė G. Nausėda.
Pasak jo, panašios pozicijos laikosi ir Lenkija.
„Tikiuosi, kad po tolimesnių diskusijų suderinsime pozicijas ir su kitomis Baltijos valstybėmis, tačiau šiandien mes nenorėtume savo draugams daryti spaudimo priimant sprendimus. Dėl tos priežasties susilaikysiu nuo tolesnio komentaro“, – sakė G. Nausėda.
Lietuva į eurokomisarus turi tris galimus kandidatus, latviai iškėlė vieną
Per prezidentų pokalbį, pasak G. Nausėdos, nebuvo aptartas eurokomisarų klausimas, tačiau jis pasinaudojo progą paklausti savo kolegos apie tai per spaudos konferenciją.
„Tačiau, kiek žinau, Latvijos pusė jau yra numačiusi žmogų, kuris užims komisaro poziciją. Mano klausimas šita proga būtų Latvijos prezidentui, ar jau yra išaiškėję prioritetai, kokių komisarų portfelių siektų Latvijos pusė“, – sakė G. Nausėda.
Iš savo pusės jis teigė, kad komisaro atrankos procesas Lietuvoje yra stipriai pažengęs į priekį.
„Mes turime iš esmės tris lygiavertes kandidatūras, kurias netrukus galėsime paskelbti. Manau, kad tada beliks derinti pozicijas su Briuseliu, ir ieškoti, kokio komisaro portfelio Lietuva galėtų tikėtis“, – sakė G. Nausėda.
Pasak prezidento, Lietuva nori, kad tai būtų reikšmingas ekonominis postas, „kuriam šitie kandidatai pagal savo kvalifikacijas ir patirtį labai atitiktų“.
Latvijos prezidentas sakė, kad jo šalis savo kandidatūrą jau iškėlė. Tai yra Valdas Dombrovskis, kuris iki šiol buvo Europos Komisijos viceprezidentas, atsakingas už finansų ir ekonomikos sritis.
Jis nekonkretizavo, kokios tiksliai pozicijos siekia Latvija.
Siūlė atgaivinti reguliarius susitikimus
Lietuvos prezidentas G. Nausėda pasiūlė atgaivinti reguliarius trijų Baltijos šalių vadovų susitikimus.
„Pokalbio su prezidentu metu atkreipiau dėmesį, kad pastaruoju metu trys Baltijos prezidentai tarpusavyje susitiko net prieš ketverius metus, jeigu neskaičiuotume atvejų, kai būdavo specialūs įvykiai, ir atvažiuodavo koks nors užsienio svečias, todėl manau, kad reikėtų grįžti prie formato, kuomet Baltijos šalių prezidentai susitinka reguliariai“, – sakė G. Nausėda.
Pasak jo, to reikia todėl, nes yra labai daug ir įvairių aktualių klausimų.
„Mano pasiūlymas buvo atkreipti dėmesį ir į dar vieną labai svarbų partnerį – Lenkiją, kurioje lankiausi pirmojo savo užsienio vizito. Manau, kad daugybė klausimų, susijusių su energetikos infrastruktūra, su „Rail Baltica“, „Via Baltica“, su sinchronizacijos procesu, elektros energijos pirkimu iš trečiųjų šalių ir šalia statoma Astravo atomine elektrine, gali būti sprendžiami visiems susirinkus kartu, ir ieškant bendrųjų vardiklių“, – sakė G. Nausėda.
Latvijos prezidentas savo pasisakyme akcentavo šalių bendrystę.
„Lietuva latviams yra mūsų brolių ir seserų žemė, mus sieja artimos kalbos, esame vienintelės egzistuojančios baltų kalbos. Taip pat turime bendrą Baltų vienybės dieną, kurią švenčiame rugsėjį. Turime ypatingus santykius su lietuviais“, – sakė E. Levitsas.
Kalbėdamas apie gynybinius klausimus, Latvijos prezidentas pakvietė prisijungti ir dalyvauti daugianacionalinio divizinio štabas kūrimo procese.
„Taip pat – bendra jūros ir oro erdvės stebėsena“, – vardijo E. Levitsas.
G. Nausėda Latvijoje: Baltijos jūros sienos ratifikavimas yra užstrigęs
Prezidentas G. Nausėda po susitikimo su Latvijos prezidentu Egiliu Levitu Rygos pilyje pripažino, kad Baltijos jūros sienos ratifikavimas su Latvija yra užstrigęs.
Pasak jo, dvišalę sutartį dėl sienos nustatymo ratifikavo dar 1999-aisiais ir jis viliasi, kad Latvijos Saeimas taip pat pagaliau ryšis sprendimui sutartį ratifikuoti.
„Baltijos jūros sienos ratifikavimas yra užstrigęs. Šiuo metu mes žinome, kad vykdomi tam tikri tyrimai ir žvalgymosi darbai netoli sienos. Būtų labai puiku, jei norai tirti šitas vietas būtų suderinti su Lietuvos puse. Mes labai džiautumėmės jei gautume daugiau informacijos apie tyrimo esmę. Mes esame pasirengę pasirašyti ekonominio bendradarbiavimo dėl naftos išdavimo susitarimus, tačiau su viena sąlyga, kad ši sutartis kuri Lietuvoje buvo ratifikuota 1999-aisiais ir galime švęsti beveik 20 metų jubiliejų šios sutarties. Ji taip pat galėtų būti ratifikuojama ir Latvijos Saeime. Tikiuosi, kad sprendimai vienaip ar kitaip gims ir mes galėsime civilizuotu būdu bendradarbiauti įsisavinant jūros gelmėse esančias naudingas iškasenas“, – teigė G.Nausėda.
ELTA primena, kad dvišalę sutartį dėl sienos nustatymo 1999-aisiais ratifikavo tik Lietuva.
Kaip skelbė LRT.lt Latvija siekia pirmiausiai pasirašyti ekonominį susitarimą, ištirti jūroje esantį naftos telkinį, kurio didžioji dalis yra Lietuvos teritorijoje ir tada baigti sienos įteisinimą, nors sutartyje numatyta atvirkščiai – pirmiausia sienos įteisinimas, o ekonominis susitarimas – po to. Sutartis dėl jūros sienos nustatymo pasirašyta 1999-ųjų vasarą ir mūsų šalies Seimas ją netrukus ratifikavo. Naujoji siena padidino Lietuvos vandenis maždaug dešimčia tūkstančių kilometrų.
Latvijoje – specialių pakvietimų nebuvo
Lankydamasis Lenkijoje G. Nausėda pakvietė iš šios šalies banką pagalvoti apie veiklą Lietuvoje. Latvijoje panašaus pobūdžio pasiūlymų nenuskambėjo.
„Dirbkime nuosekliai, kvieskime po vieną banką, nekvieskime urmu, nes po to patys pasimesime savo kvietimuose. Lenkijos banko norai jau buvo deklaruoti šiek tiek anksčiau.
Manau, kad tikrai yra ką veikti Lietuvos rinkoje, kurioje šiuo metu liko ganėtinai mažai žaidėjų, ir dėl to konkurencijos lygis yra sumažėjęs, dėl to tam tikrų nepatogumų patiria bankų klientai“, – sakė G. Nausėda.
Pasak jo, Latvijoje daugiau kalbėta apie apie energetinį, ekonominį bendradarbiavimą, tam tikrus klausimus, susijusius su ES ateitimi.
„Kai kuriais klausimais visiškai sutariame, o kai kuriais – pasilikome sau potencialo labiau sutarti ateityje“, – sakė G. Nausėda.