Šia reklama savo socialinio tinklo paskyroje pasidalino Lietuvos žmogaus teisių centras ir pasibaisėjo tokiu neapykantos kurstymu. Sukrėsti ir romų bendruomenės nariai.
Jau kreipėsi į Generalinę prokuratūrą
Kaip DELFI teigė Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė, reklamą žmogaus teisių specialistams atsiuntė ją pamatę socialinių tinklų vartotojai.
„Reklamoje yra konkrečiai nusitaikyta į tikrus suaugusius žmones ir vaikus. Sakau, kad reikėtų visiems pabandyti įsivaizduoti, jeigu su mūsų vaikais įdėtų tokią nuotrauką, kurioje nusitaikyta su ginklu. Manau, tikrai sukeltų labai neigiamas jausmus ir tam tikrą nerimą. Aš neabejotinai vertinčiau tai kaip neapykantos kurstymą ir gal net smurto skatinimą romų bendruomenės atžvilgiu“, – komentavo B. Sabatauskaitė.
Pašnekovė teigė, kad dėl galimo neapykantos kurstymo jau kreiptasi į Generalinę prokuratūrą.
„Kaip ir bet kuris žmogus ar kita nevyriausybinė organizacija galime perduoti kitoms institucijoms. Persiuntėme ekrano nuotraukas Generalinei prokuratūrai, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo neapykantos kurstymo. Jau gavome Generalinės prokuratūros atsakymą, kad medžiaga perduota specializuotam prokurorui, ir bus priiminėjamas procesinis sprendimas, apie jį būsime informuoti. Kol kas jokios informacijos neturime“, – teigė pašnekovė.
Žmogaus teisių centro direktorė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje į romų tautybės žmones ir taip dažnai žiūrima labai neigiamai, tačiau tokia reklama, anot specialistės, „pramušė grindis“.
„Ir taip labai dažnai tas neigiamas požiūris ar menkinimas, žeminimas romų bendruomenės atžvilgiu yra ganėtinai normalizuotas, o šiuo atveju jau tikrai pramušė grindis ir į žemę sulindo su savo tokia reklama“, – kalbėjo B. Sabatauskaitė.
Romų bendruomenė įbauginta
Anot B. Sabatauskaitės, sužinoję apie tokią reklamą žmogaus teisių specialistai susisiekė ir su romų bendruomenės nariais. Jie, teigia pašnekovė, pripažino, kad yra įbauginti ir nerimauja dėl savo saugumo.
„Mes kalbėjome ir su romų bendruomenės atstovais, kurie sakė, kad jaučiasi truputį įbauginti, iš tikrųjų jaudinasi dėl savo artimųjų, ar kažkas nesugalvos ko nors tokio pakartoti realybėje. Čia turbūt ir yra neapykantos kurstymo atpažinimas, nes, mano nuomone, čia ir yra neapykantos kurstymas, ir padaro tą žalą, kad pasėja baimę ne kažkokio konkretaus žmogaus atžvilgiu, bet visos bendruomenės atžvilgiu ir sukuria didžiulę atskirtį“, – komentavo B. Sabatauskaitė.
DELFI susisiekus su Lietuvos romų bendruomenės pirmininku Ivanu Kvik šis patikino, kad reklamą matė ir toks neapykantos kurstymas yra itin skaudus.
„Kalbant apie šį konkretų atvejį, ypatingai skaudu, kadangi visai neseniai Seime buvo priimtas nutarimas rugpjūčio 2 d. įtraukti į atmintinas dienas kaip romų genocido atminties dieną. O dabar labai netikėtai mes matome labai aiškią neapykantą, nesuprantu iš kur.
Ir dar, kas labai svarbu, reklamoje panaudotos realių žmonių fotografijos. Įsivaizduojate? Aš pažįstu tuos žmones, kurie yra fotografijoje. Tai jau yra teisiniai reikalai. Mes jau kreipėmės į Generalinę prokuratūrą, kad pradėtų ikiteisminį tyrimą, ir valdžios organai turi tuo užsiimti“, – situacija baisėjosi I. Kvik.
Pašnekovas tikino, kad jam apskritai sunku rinkti žodžius komentuojant tokią diskriminaciją bei pridūrė, kad apie toleranciją kitoms tautoms Lietuvoje kol kas nėra ko kalbėti.
„Mes norime parodyti Lietuvą kaip toleruojančią tautas. Nu apie kokią toleranciją čia galime kalbėti? Jeigu tokios (reklamos – DELFI). Čia reikia uždrausti tokius dalykus, jų negali būti, yra policija, yra teismai, yra žmonės, kurie daro nusikaltimus. Taip, tokius žmones reikia sodinti už grotų, bet nereikia rodyti jų nuotraukų ir gaudyti jų su ginklais. Kas čia yra? Čia yra nesąmonė. Gi dabar nekartosime istorijos, kai buvo romų genocidas. Arba kartosime... Aš neturiu žodžių“, – sakė I. Kvik.
Išplatino atsiprašymą
Žaidimo kūrėjai savo socialinio tinklo paskyroje neseniai išplatino viešą atsiprašymą, kuriame teigiama, kad žaidimas neturi nieko bendro nei su romų tautybės asmenimis, nei su šaudymu.
„Labai norime atsiprašyti romų tautybės žmonių, dėl klaidinančios ir įžeidžiančios reklamos. Mūsų žaidime nėra nieko bendro su romais. Žaidime nėra net šaudoma“, – rašoma žaidimo feisbuko paskyroje.
Žmogaus teisių centro direktorės teigimu, į žaidimo kūrėjus kreipėsi romų bendruomenė. Kaip citavo B. Sabatauskaitė, iš jų buvo gautas toks atsakymas: „Sveiki, reklamą darė freelanceris, jam mokėjau už clickus. Persistengė norėdamas pritraukti dėmesio, grįšiu iš atostogų, aiškinsiuos. Pats žaidimas neturi nieko bendro su romais, reklamos atjungtos, labai atsiprašome.“
Vis dėlto, pasak B. Sabatauskaitės, nepaisant to, kad reklama buvo pašalinta, ji jau padarė rimtą žalą visai romų bendruomenei. Pašnekovės turimais duomenimis, reklama buvo aktyvi nuo liepos 19 d. Prie vienos jų buvo 700 reakcijų ir 100 pasidalijimų.
Į šią reklamą sureagavo ir Tautinių mažumų departamentas. Departamento socialinio tinklo paskyroje teigiama, kad tokia reklama pažeidžia ne tik visas etikos normas, bet ir Lietuvos bei tarptautinius teisės aktus.
„Tautinių mažumų departamento prie LRV įsitikinimu viena kompiuterinius žaidimus kurianti įmonė, naudodama Kirtimų gyvenvietėje gyvenančius romus kaip taikinius savo žaidimuose, pažeidžia ne tik visas galimas etikos normas, bet ir LR bei tarptautinius teisės aktus.
Dėkojame privatiems asmenims bei NVO, paviešinusiems incidentą. Dėl šio įvykio Departamentas kreipsis į atsakingas institucijas. Neabejojame, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Valstybinė asmens duomenų apsaugos inspekcija, Lietuvos Respublikos prokuratūra, Policijos departamentas taip pat neliks nuošalyje“, – rašoma departamento socialinio tinklo paskyroje.
Generalinė prokuratūra pradėjo tyrimą
Kaip skelbiama Generalinės prokuratūros puslapyje, ikiteisminį tyrimą pradėjo pagal Baudžiamojo kodekso 170 str. 2 bei 3 dalis dėl galimo neapykantos kurstymo reklamuojant internetinį žaidimą.
„Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus Lietuvos žmogaus teisių centro pranešimą, kuriame teigiama, kad socialiniame tinkle „Facebook“ buvo pastebėta internetinio žaidimo reklama, kuriai naudojamos nuotraukos su galimai realiai egzistuojančių vaikų bei suaugusiųjų, priklausančių vienai tautinei bendruomenei, veidais ir jų gyvenamosios aplinkos vaizdais.
Nuotraukos kuria įspūdį, kad į jose užfiksuotus žmones taikomasi iš šaunamojo ginklo. Lietuvos žmogaus teisių centro direktorės Birutės Sabatauskaitės pasirašytame pranešime nurodoma, kad tokie vaizdai ir jų platinimas skatina smurtą, patyčias, panieką ir diskriminaciją tautybės pagrindu, ką, B. Sabatauskaitės nuomone, liudija ir išplatintus vaizdus lydintys komentarai“, – rašoma prokuratūros pranešime.
Kaip skelbiama, kontroliuoti bei organizuoti šį ikiteisminį tyrimą pavesta Kauno apygardos prokuratūrai.
Gali grėsti net laisvės atėmimas
Kaip skelbia Generalinė prokuratūra, reklamos skleidėjui gali grėsti bauda, areštas ar net laisvės atėmimas.
„Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio „Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę“ 2 dalyje nustatyta, kad tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tas, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų“, – teigiama prokuratūros pranešime.