Kaip teigiama Vilniaus universiteto (VU) Hidrologijos ir klimatologijos katedros docento Gintauto Stankūnavičiaus kassavaitinėje orų apžvalgoje, šiandien ir rytoj laukia šilti ir sausi orai.
„Rytoj maksimali oro temperatūra jau beveik visur, išskyrus pajūrį viršys + 25 °C, o sekmadienį iš vakarų pusės prie Lietuvos priartės atmosferos frontas. Šio atmosferos fronto judėjimo greitis labai nedidelis, todėl judėdamas link Lietuvos jis palaipsniui silps“, – prognozuoja mokslininkas.
Jo teigimu, atmosferos frontas didelę Lietuvos dalį pasieks sekmadienį po pietų. Būtent šiuo laiku šalyje, pasak G. Stankūnavičiaus, gali kilti trumpalaikės liūtys, škvalas ar net kruša.
„Tuomet vyks intensyviausia konvekcija, kuri lems intensyvias trumpalaikes liūtis. Numatomos konvekcinės energijos atsargos sieks 1500 – 2000 J/kg, todėl lietų lydės perkūnija ir škvalas, kai kur galima kruša.
Be to, fronto priešakinėje dalyje bus „genama“ labai šilta ir drėgna oro masė (integruotas vandens garų kiekis atmosferos stulpe apie 40 kg/m2), kuri, manoma, garantuos, kad per sekmadienį – pirmadienį iškris nuo 10 iki 30 mm kritulių. Jeigu šios prognozės pasitvirtintų, tai padidėtų upių vandeningumas ir dar sumažėtų miškų gaisrų rizika“, – teigiama prognozėje.
Pasak sinoptiko, kitą savaitę didelių vasariškų karsčių tikėtis neverta, orai bus panašūs į šios savaitės.
„Lietuvoje artimiausią savaitę vyraus vidutiniškai šilti orai, tai reiškia, kad dienomis oro temperatūra kils virš + 20 °C, o naktimis nenusileis žemiau + 10 °C, gal išimtis bus pajūrio regionas, čia priklausomai nuo vėjo krypties ir debesuotumo oro temperatūra keisis nuo + 15 iki + 22 °C“,– prognozuoja G. Stankūnavičius.
Savo prognozėje mokslininkas užsimena ir apie tai, kokių orų galima tikėtis rugpjūtį: „Rugpjūčio pirma pusė Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse, numatoma, bus truputį šiltesnė už daugiametę normą, o prognozuojamas kritulių kiekis neviršys šios normos.“
VU docentas atkreipė dėmesį ir į tai, kad prasideda pats šilčiausias metų laikotarpis Šiaurės pusrutulio vidutinėse platumose.
„Paprastai šis laikotarpis tęsiasi nuo trečio liepos dešimtadienio pradžios iki rugpjūčio pirmo dešimtadienio pabaigos, sausumos pakrantėse jis labiau pasislinkęs link rugpjūčio vidurio. Žinoma, šie dėsningumai galioja, jeigu sezonas yra neanomalus (prisiminkime birželio mėnesį). Remiantis pačiais naujausiais duomenimis šiandien kol kas (iki 12 val. vietos laiku) karščiausia buvo Irane (keliose vietovėse iškart) – čia užfiksuota +44 °C oro temperatūra, tiek pat Pietų Irake bei Karakumų dykumoje prie Amudarjos (Turkmėnistanas), laipsniu žemesnė – Uzbekistane“, – įžvalgomis dalinasi mokslininkas.
Anot jo, Pietų pusrutulyje yra atvirkščiai, šis laikotarpis – pats šalčiausias metuose.
„Šiandien, žemiausia oro temperatūra -76 °C užregistruota Dome Fuji antarktinėje poliarinėje bazėje (Rytų Antarktida), kuri įrengta ant ledinio plato maždaug 3700 m aukštyje. Ten pat, Rytų Antarktidoje, tik kitame jos gale (Makmerdo užutėkyje) šiandien užfiksuoti ir patys stipriausi vėjai – 40 m/s.
Na, o drėgniausių rajonų dabar reiktų ieškoti arti ekvatoriaus arba musoninėse šiaurės pusrutulio srityse. Taigi, daugiausia kritulių per paskutinę parą iškrito Benine (Gvinėjos įlankos regionas Afrikoje) – 181 mm. Šiam laikotarpiui taip pat būdinga mažiausi kalnų sniego dangos plotai. Storiausia sniego danga Europoje išmatuota Šveicarijos Alpėse, vietovėje Säntis (2500 m virš jūros lygio) – 38 cm.“, – pasaulyje vyraujančią situaciją apžvalgoje aptaria jis.
G. Stankūnavičius taip pat įspėjo, kad nors dėl buvusių gana lietingų orų gaisringumo pavojus miškuose sumažėjo iki minimumo, per savaitgalį jis vėl gali išaugti.
„Pastarosios dienos Lietuvoje buvo santykinai vėsios ir lietingos, tačiau, kaip jau įprasta šiais metais, lietaus kiekis teritorijoje buvo labai netolygus – nuo kelių iki 30 ir daugiau mm. Todėl miškų gaisrų pavojus sumažėjo iki minimumo, bet savaitgalį jis vėl padidės dėl šiltų, sausų ir vėjuotų orų.
Viršutiniai dirvos sluoksniai sudrėko beveik visoje respublikoje, tačiau gilesni sluoksniai vis dar lieka sausi, išskyrus kai kuriuos Žemaitijos, pietų ir šiaurės rytų Lietuvos rajonus. Pagrindinės Lietuvos upės dar neatsigavo nuo sausros, tačiau kai kuriose mažesnėse upėse Dysnos, Nemunėlio, Minijos, Jūros ir kt. baseinuose reikalai pagerėjo, vandens lygis ėmė kilti“, – pastebi G. Stankūnavičius.
