Šis klausimas buvo paliktas atviras, tad dalyvavusieji apklausoje Vyriausybės gerus darbus prisiminti ir įrašyti turėjo patys. Apklausoje lietuviai išskyrė šiuos TOP du Vyriausybės darbus, kurie gerokai lenkia likusius: pensijų, neįgalumo pensijų didinimą ir vaiko pinigus.
Pensijų didinimą kaip teigiamą darbą įvardijo 25,8 proc. žmonių, o vaiko pinigus – 12.8 proc. respondentų. Tiesa, kone pusė respondentų (45,7 proc.) gerų Vyriausybės darbų sakė nežinantys arba į klausimą apskritai neatsakė. Apklaustieji galėjo įvardyti daugiau nei vieną, jų nuomone, teigiamą darbą.
Visas rinkėjų sudarytas teigiamų Vyriausybės darbų sąrašas:
Pensijų didinimą labiausiai įsiminė pensininkai
Toliau Vyriausybės gerų darbų sąraše puikuojasi šie: atlyginimų didinimas, MMA kėlimas (įvardijo 9,4 proc. apklaustųjų), alkoholio kontrolės įstatymas/kova su rūkymu (įvardijo 7,9 proc. apklaustųjų), kova su korupcija, su šešėline ekonomika, prevencija (5,4 proc.), skurdo mažinimas, socialinės nelygybės mažinimas/ atsigręžė į paprastus žmones (3,3 proc.)
Tiek pensijų didinimą, tiek vaiko pinigus kaip teigiamą Vyriausybės darbą dažniau įvardijo moterys.
Daugiausiai pensijų kėlimą išskyrė vyresni žmonės – 69 respondentams, minėjusiems šį darbą, buvo 60-69 m., 125 respondentams – 70 m. ir daugiau. Iš apklausos duomenų matyti, kad pensijų didėjimą geriausiai vertina vidurinį, aukštesnį ir spec. vidurinį išsilavinimą turintys lietuviai.
Pensijų didinimą dažniau įvardijo asmenys su mažomis mėnesinėmis pajamomis: 87 lietuvių, minėjusių šį Vyriausybės darbą, pajamos šeimos nariui siekia iki 301-400 eurų. Dar 85 respondentų nurodė, kad jų pajamos per mėnesį vienam asmeniui sudaro 201-300 eurų.
Prie teigiamų Vyriausybės darbų senatvės išmokas daugiausiai priskyrė ne didmiesčių ir kaimų gyventojai. Labiausiai pensijų dydžio pokyčius vertino patys pensininkai (187 respondetai, nurodę šį darbą, jau buvo pensininkai). Palyginimui, pensijų padidinimą kaip teigiamą darbą įvardijo tik 19 specialistų ir tik vienas moksleivis, studentas.
Tiesa, Vilniaus universiteto (VU) profesorius, ekonomistas ir socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka jau ir anksčiau pastebėjo, kad didžiąja dalimi prie pensijų dydžio kitimo prisidėjo ne šios Vyriausybės priimti sprendimai, o dar ankstesnės valdžios priimtas pensijų indeksavimo įstatymas, kuris įsigaliojo jau esant dabartiniam ministrų kabinetui.
„Be šito (indeksavimo – DELFI) buvo dar du padidinimai. Nuo šių metų pradžios labai mažų pensijų gavėjams yra priedas prie pensijos iš biudžeto – tiems, kurių pensija yra mažesnė negu 238 eurai. Bet tik tiems, kurių pensijos yra labai mažos, ir vidutiniškai tik 20 eurų.
Buvo dar vienas padidinimas iki indeksavimo įsigaliojimo – 2017 m. dabartinės valdžios sprendimas, toks vienkartinis padidinimas. Tai yra tiesa. Tada galėtume sakyti, kad buvo tokie du vienkartiniai padidinimai. O tai, kad didėja nuo kiekvienų naujų metų jau yra įstatyme ir kol tas įstatymas nebus atšauktas, tai automatiškai (pensijos ir didės – DELFI), – priminė R. Lazutka.
Už vaiko pinigus – pliusas ir kaimuose, ir miestuose
Antroje gerų darbų sąrašo vietoje esančius vaiko pinigus dažniausiai minėjo 30-39 m. (23) ir 40-49 m. (22) lietuviai. Dauguma respondentų, įvertinusių vaiko pinigų įvedimą, nurodė turintys vidurinį, aukštesnįjį ir spec. vidurinį išsilavinimą (81). Palyginimui – šį darbą išskyrė tik 8 žmonės, kurių išsilavinimas yra nebaigtas vidurinis.
Teigiamai vaiko pinigų atsiradimą vertino tiek miestų, tiek kaimų gyventojai: 33 minėjusieji šį darbą yra Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ar Panėvėžio gyventojai, dar 33 gyvena kituose Lietuvos miestuose, 32 – kaime ir 30 – Vilniuje.
Kad Vyriausybė už vaiko pinigų įvedimą verta pliuso, mano lietuviai, kurių pajamos vienam šeimos nariui siekia 301-400 eurų (36 respondentai) ir 401-600 eurų (taip pat 36 respondentai).
Įdomu tai, kad tiek miestuose, tiek kaimuose kone vienodas kiekis apklaustųjų vaiko pinigus išskyrė kaip teigiamą pokytį: jį nurodė 30 Vilniaus gyventojų, 33 sekančių keturių didžiųjų miestų gyventojai, 33 kitų miestų gyventojai ir 32 kaimo gyventojai.
Pagal socialinę padėtį dažniausiai vaiko pinigus kaip teigiamą darbą minėjo pensininkai (43) ir specialistai (16).
Prie teigiamų darbų ir tautos blaivinimas
TOP 3 Vyriausybės darbų vietoje atsirado atlyginimų didinimas ir MMA kėlimas (jį nurodė 9,4 proc. apklaustųjų), tačiau šis darbas, lietuvių vertinimu, tik nežymiai nusileidžia ketvirtoje vietoje atsidūrusiam alkoholio kontrolės įstatymui bei kovai su rūkymu.
Nors Vyriausybės siekis išblaivinti Lietuvą sukėlė nemažai pasipiktinimo, matyti, kad lietuviai šį darbą vertina labiau teigiamai nei neigiamai. Tiesa, jis pakliuvo ir prie neigiamų darbų sąrašo, tačiau jame atsidūrė gerokai žemiau – devintoje vietoje.
Kaip teigiamą darbą griežčiau kontroliuoti prekybą alkoholiu ir jo vartojimą dažniau nurodė moterys – 57 jų įvardijo šį pokytį kaip teigiamą. Tuo tarpu tik 22 vyrai nurodė, kad alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų griežtinimas buvo geras sumanymas.
Žiūrint pagal amžiaus grupes, šį darbą kaip teigiamą skirtingų amžiaus grupių gyventojai palaikė panašiai: 13 respondentų buvo iki 29 m., 12 – 30-39 m., 13 jų 40-49m., 16 – 50-59 m.
Labiausiai valdančiųjų užmojį išblaivinti lietuvius vertino vidurinio, aukštesniojo ir spec. vidurinio išsilavinimo lietuviai (39 nurodė kaip teigiamą darbą) ir turintys aukštąjį išsilavinimą (38 apklaustieji).
Kovą su alkoholizmu aktyviausiai palaiko kaimo gyventojai (tai paminėjo 23 respondentai) ir gyvenantys Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje (21 respondentas).
Mykolo Romerio universitete (MRU) dėstanti politologė Rima Urbonaitė teigia, kad tos vertinimas jos nestebina. Ji pastebi, kad būtent karas alkoholiui ir buvo pagrindinis „valstiečių“ arkliukas, kuris traukė jų vežimą prieš 2016 m. rinkimus.
Pasak pašnekovės, neabejotinai dauguma už „valstiečius“ balsavusių rinkėjų palaikė idėją spręsti alkoholio vartojimo sukeliamas problemas, tad valdančiųjų pastangų vertinimas atsispindi ir apklausoje.
„Prisiminkime 2016 m. rinkimų kampaniją, kurios vienas pagrindinių akcentų ir buvo kova su alkoholiu. Kitaip tariant, nemaža dalis visuomenės naujos politinės jėgos formuotą programą labai stipriai palaikė. Tuo metu, kaip tik 2016 m., buvo daug skaudžių įvykių, susijusių būtent su alkoholio vartojimu, ir visuomenė tikrai turėjo tą užsakymą.
Taip, vis dėlto buvo daug sudėtingų situacijų, prisimename tas visas gardų idėjas ir taip toliau, kitaip tariant – buvo momentų, kur galėjo gerokai būti perlenkta lazda. Iš kitos pusės, mes matome šiek tiek mažėjantį alkoholio vartojimą. Aišku, tai nėra kažkokie didžiuliai laimėjimai toje kovoje su alkoholizmu, bet vis dėlto tie pokyčiai yra“, – teigia politologė.
Gerais darbais pasigyrė ir Seime
Progos pasigirti savo gerais darbais premjeras Saulius Skvernelis nepraleido ir ketvirtadienį Seime sakydamas kalbą.
S. Skvernelis prisiminė, kad dar 2016 m. davė priesaiką Lietuvai ir Lietuvos žmonėms. „Tikiu, kad sąžiningai ir garbingai dirbau tėvynės labui. Šiandien turiu dar vieną progą priminti, kas buvo padaryta, ir ko galiu siekti ateityje“, – kalbėjo jis.
Premjero teigimu, prieš trejus metus jie įvardijo 780 planuojamus darbus, bene pusę jų pavyko įgyvendinti. „Kai kurie jų – milžiniški projektai, reikalaujantys laiko ir lėšų, kai kurie – įgyvendinami greičiau“, – sakė jis.
Aiškus prioritetas, anot S. Skvernelio, dabar būtų socialinė atskirtis.
„Šiemet vaiko pinigai padidinti iki 50 eurų ir net neabejoju, kad bus padidinti daugiau. Šiuo metu vaiko pinigus gauna daugiau nei pusė milijono vaikų“, – kaip vieną iš darbų, kuriais didžiuojasi, vaiko pinigus įvardijo premjeras.
Anot jo, kalbos apie tai, kad situacija valstybėje nepasikeitė – paprasčiausias noras ignoruoti faktus. „Pavyko rasti sprendimus ir dėl „Sodros“ problemų, panaikinta milijardinė skola“, – kitus savo darbus vardijo S. Skvernelis.
Jis didžiavosi, kad daugiau žmonių ėmė kaupti pensijas privačiai, pavyko padėti geriau gyventi ir dabartiniams senjorams. „Nuo 2016 m. vidutinis užmokestis augo 38 proc.“, – džiaugėsi S. Skvernelis.
Iš TOP 6 darbų pliusą dėtų tik už vieną
Vis dėlto Vilniaus universiteto (VU) profesorius, ekonomistas ir socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka pastebi, kad Vyriausybei daug džiūgauti nėra ko. Jo teigimu, nors žmonės ir įvardijo nemažai valdančiųjų gerų darbų, tačiau tik dėl to, kad jie labiausiai eskaluojami viešojoje erdvėje, o rinkėjai iki galo nesupranta, jog esant kitai valdžiai tiek pensijos, tiek MMA, tiek ir vaiko pinigai būtų augę dėl ekonomikos augimo.
„Taip, yra šita valdžia, jai esant pensijos didėja, juo labiau, kad šita valdžia ir nevengia pasigirti dėl šito, pranešti, kad, štai, didėja, kad padidinta, nesvarbu, kad ne jų sprendimu. Žinoma, kad žmonės tą priima ir tas didėjimas žmonėms yra juntamas, nes keliasdešimt eurų padidinamos tos pensijos“, – koks dažniausiai yra vyraujantis lietuvių požiūris kalba R. Lazutka.
Profesoriaus teigimu, tam tikram politikų darbų vertinimui įtaką daro ir žiniasklaidoje matoma informacija. Pasak R. Lazutkos pensijų ir vaiko pinigų klausimas viešojoje erdvėje buvo aptarinėjamas gana dažnai.
„Tos apklausos, reikia turėti galvoje, nebūtinai atspindi realybę. Jos atspindi nuomonę, o nuomonei įtaką daro įvairūs dalykai ir nebūtinai asmeninė žmonių patirtis“, – pastebėjo profesorius.
Paklaustas, už kurį iš lietuvių išvardintų TOP 6 darbų, Vyriausybė iš tiesų galėtų užsidėti sau pliusą ir tai būtų sąžinga, R. Lazutka įvardijo alkoholio kontrolės įstatymą.
„Man atrodo, kad būtent kova su alkoholizmu. Nors daug kas kritikuoja ir daug kam nepatinka, bet Veryga paaiškino, kodėl yra ribojimas sekmadienio vakare. Yra daug kritikos, kad alkoholikai vis tiek randa ir taip toliau, bet jis paaiškino ir kitur yra literatūroje, kad tai yra bandymas paveikti bendrą gyventojų kultūrą. Tai turi ilgalaikes pasekmes, o ne tai, kad tos priemonės yra nutaikytos jau dabar prasigėrusiems žmonėms.
Kiti dalykai – pensijų, minimalios algos didinimas, netgi vaiko pinigai – yra tiesiog susiję su ekonomikos augimu. Ekonomika auga ir automatiškai tos pensijos turi didėti. Juo labiau, kad dabar yra tas indeksavimas. Bet jeigu jo ir nebūtų, „Sodros“ biudžetas pasipildo todėl, kad sparčiai auga algos, ne minimalios, bet visos algos. Žinoma, kad esant tokioms mažoms pensijoms bet kuri valdžia tas pensijas vienaip ar kitaip didintų“, – komentavo R. Lazutka.
Įvardijo vieną darbą, kurio lietuviai nepastebėjo
Kad trečioje vietoje kaip gerą darbą lietuviai išskyrė minimalios algos didinimą, R. Lazutka teigė nesistebintis, nes kylant minimaliai algai darbdaviai yra priversti pakelti algas ir tiems darbuotojams, kurių uždarbis yra nedaug didesnis nei minimalus.
Vis dėlto, pasak R. Lazutkos, ir šis darbas labiau yra ne dabartinės Vyriausybės nuopelnas, o augančios ekonomikos pasekmė.
„Kada didėja vidutinė alga, ekonomika auga, dirbančiųjų skaičius kol kas nemažėja, nepaisant to, kad sakoma, jog ateitis grėsminga dėl demografijos, todėl pasipildo ir „Sodros“, ir valstybės biudžetas. Socialinė Lietuvos situacija yra labai apleista ir suprantama, kad Vyriausybė visus tuos dydžius kelia aukštyn. Už tai jų negalima labai kritikuoti, bet, kita vertus, labai didelių nuopelnų čia nėra“, – aiškina VU profesorius.
Tiesa, jis įvardijo ir vieną reikšmingą pokytį, kurio lietuviai apklausoje nepasakė.
„Dar buvo ir struktūrinis ir reikšmingas pasikeitimas, nors žmonės to ir nemini. Darbdaviai buvo įpareigoti mokėti „Sodrai“ įmokas nuo minimalios algos, net jei minimalios ir neuždirba.
Neuždirba, tai reiškia, kad jie dirbo nepilną darbo laiką arba tiesiog buvo taip forminta. Buvo didžiulis įtarimas, kad labai dažnai žmonėms užrašo pusę darbo laiko darbo sutartyje, o paskui likusią dalį moka vokelyje. Tam buvo didžiulis stimulas, nes jeigu tik dalį algos moki legaliai, tada įmokos „Sodrai“ yra mažos, o jeigu moki bent jau minimalią algą, tada „Sodros“ įmokos brangiai kainuoja“, – anksčiau darbdavių dažnai naudotą schemą, siekiant mokėti mažiau mokesčių, priminė R. Lazutka.
Jo teigimu, kai darbdaviai buvo įpareigoti mokesčius „Sodrai“ mokėti bent jau nuo minimalios algos, gerokai sumažėjo lietuvių, uždirbančių mažiau nei „minimumą“. Tai, pasak profesoriaus, rodo, kad pinigai buvo ištraukti iš vokelių.
Profesoriaus manymu, jei Vyriausybė iš tiesų nori prisidėti prie didesnės gerovės, turėtų imtis daugiau panašių struktūrinių pokyčių, o ne prisiimti nuopelnus, kuriuos atneša gerėjanti šalies ekonominė situacija.
„Vyriausybė daugiau nusipelnyti visuomenei galėtų darydama struktūrinius pakeitimus, o ne tik tai tiek, kad, jeigu auga ekonomika, į valstybės biudžetą ir „Sodrą“ gaunama daugiau pinigų, tos išmokos yra padidinamos. Tai yra kasdienis darbas, kuris labai neišvengiamas ir čia negali nei labai girti, nei peikti“, – teigė R. Lazutka.
Apklausa patvirtino seną tiesą
R. Lazutkai antrina ir politologė R. Urbonaitė. Jos teigimu, ši apklausa tik įrodė, kad žmonės labiausiai pastebi pokyčius tose srityse, kurios yra jautriausios ir nesigilina, kas tuos pokyčius lėmė – ar konkrečios Vyriausybės sprendimai, ar kiti veiksniai.
„Šita apklausa, kuri išskiria pensijas, vaiko pinigus, minimalios algos kėlimą apima pačias jautriausias sritis ir leidžia suprasti, kodėl mes net dabar matome tokias derybas ir kodėl tuo pagrindiniu klausimu tampa toks dalykas kaip vaiko pinigai. Kitaip tariant, tai yra tos sritys, kurios susijusios su žmonių pajamų kilimu, o mes puikiai prisimename ir kitas apklausas, kuriose viena svarbiausių problemų yra įvardijama tai, kad yra kylančios kainos.
Šiuo atveju, visi Vyriausybės veiksmai, kurie didina žmonių pajamas, kurie rodo Vyriausybės rūpestį žmonėmis, jie, akivaizdu, ir yra vertinami labiausiai“, – teigia politologė.
Tiek ji, tiek R. Lazutka sutinka, kad vaiko pinigų įvedimas – šių valdančiųjų sumanymas ir jis yra įgyvendintas.
„Vaiko pinigai jau buvo programos nuostatose ir tai yra padaryta. Mes iš tos apklausos matome tas vietas, kurios labiausiai skauda“, – atkreipia dėmesį R. Urbonaitė.
Kita vertus, ji taip pat kelia klausimą, ar iš tiesų valdantieji nori ir naudotis rinkėjų emocijomis, ar pereiti prie esminių pokyčių, kurie neštų ilgalaikės naudos.
„Klausimas – ar mes toliau duodame žuvį, ar vis dėlto galvojame apie tai, kaip duoti meškerę. Trumpalaikėje perspektyvoje žuvies davimas yra geriau vertinamas ir labiau kelia Vyriausybės reitingus, nei meškerės įdavimas žmonėms į rankas. Taip visada buvo ir politikai tą pulsą jaučia, šita apklausa tik patvirtina tam tikras tendencijas, kurios stebimos ne vienerius metus“, – apklausos rezultatus komentuoja pašnekovė.
Apklausą visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko Vyriausybės užsakymu. Reprezentatyvi gyventojų nuomonės apklausa atlikta birželio 7-15 dienomis, joje buvo apklausti 1003 respondentai.
Tyrimo objektas buvo 18 m. ir vyresni Lietuvos gyventojai. Jie apklausti interviu metodu respondent namuose. Tyrimas vyko 22 miestuose ir 37 kaimuose.