Gydymo įstaigoms siūloma leisti nebesidrausti civilinės atsakomybės draudimu, žalą pacientams atlygintų specialus fondas.
Naujos taisyklės būtų paprastesnės ir medikams, ir gydymo įstaigoms, ir gyventojams, sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė „valstietė“ Asta Kubilienė.
Seimas ketvirtadienį balsuos dėl Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisų, numatančių, kad kiekvienu atveju pacientui nebereikės įrodinėti patirtą žalą – jam pakaks nurodyti, kokiomis aplinkybėmis jis žalą patyrė sveikatos priežiūros įstaigoje ir speciali komisija spręs, ar pacientas teisus.
Į teismą tektų kreiptis tik tada, jeigu paciento netenkins kompensacijos dydis.
„Pacientas išmoką gaus greičiau, jam nereikės vargti teismuose, teismai turės mažiau darbo, medikai nustos bijoti, nes įmokos į fondą (iš kurio bus mokamos žalos kompensacijos – BNS) nesikeis, priklausomai nuo to, ar gydymo įstaiga daug padarė klaidų, ar mažai“, – aiškino parlamentarė.
A. Kubilienė pabrėžė, kad mažesnes įmokas mokėtų nedidelės, pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, pavyzdžiui, šeimos gydytojų kabinetai.
„Intervencijų ten mažiau ir tikimybė, kad žala nebus didelė“, – tvirtino parlamentarė.
Pasak jos, jeigu po išmokėtų kompensacijų lėšų liktų, jos būtų perkeltos į kitus metus.
„Galima būtų plėsti ratą medikų paslaugų, už kurias būtų galima mokėti žalas, ar jas padidinti“, - sakė komiteto vadovė.
Anksčiau pelną pasiimdavo draudimo įmonės.
Pasak A. Kubilienės, gydymo įstaigoms iš medikų, dėl kurių kaltės bus mokamos kompensacijos pacientams, susigrąžinti lėšų nereikės. Regreso tvarka nustatyta tik tada, kai medikas žalą padarys tyčia, pavyzdžiui, dirbs pavartojęs alkoholio ar kitaip apsvaigęs.
Gydymo įstaigoms nebereikėtų draustis civilinės atsakomybės draudimu – pacientų patirta žala būtų atlyginama iš specialios sąskaitos. Į ją gydymo įstaigos mokėtų įmokas, kurios būtų analogiškos dabartinėms, pervedamoms draudimo įmonėms.
„Pereiname nuo gynybinės medicinos prie medicinos, kuri nagrinėja kiekvieną klaidą. Kaip aviacijoje. Medikams nebereikės slėpti savo klaidų, nes didelė jų dalis yra sisteminės ir ne dėl kokio nors vieno mediko“, – BNS teigė A. Kubilienė.
Komiteto vadovės duomenimis, beveik 2,5 tūkst. šalies gydymo įstaigų 2013-2017 metais draudimo įmonėms kasmet sunešdavo nuo 1,2 mln. iki 2,2 mln. eurų, o išmokos pacientams siekdavo nuo 80 tūkst. iki 160 tūkst. eurų.
Pavyzdžiui, 2017 metais žalos išmokas gavo 35 pacientai, jiems išmokėta 130,2 tūkst. eurų, o gydymo įstaigos draudimo įmonėms buvo pervedusios beveik 1,28 mln. eurų įmokas.
A. Kubilienės teigimu, analogiškos žalos, patirtos gydymo įstaigose, atlyginimo pacientams tvarkos veikia Skandinavijos šalyse.
Autorius: Sniegė Balčiūnaitė