Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvas „Spartan“ su prezidento delegacija nusileido Varšuvos oro uoste, jį sutiko Garbės sargybos kuopa.
Susipažinimo vizite svarbių sprendimų nesitikima, bet naujasis šalies vadovas jame sieks pradėti brėžti savo užsienio politikos gaires.
G. Nausėda sieks užmegzti asmeninį ryšį su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda ir galbūt sutarti su juo dėl reguliarių kontaktų. Lietuvos prezidentas taip pat susipažins su Lenkijos valdančiosios konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ vadovu Jaroslawu Kaczynskiu ir premjeru Mateuszu Morawieckiu.
G. Nausėdą ir pirmąją ponią Dianą Nausėdienę prezidento rūmų kieme pasitiko Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda su sutuoktine.
Nuskambėjus valstybių himnams, raudonu kilimu žengę prezidentai apžiūrėjo Garbės sargybos kuopą, po jos parado prasidėjo dvišalis susitikimas.
Apie 14 val. Lietuvos laiku prezidentai surengs bendrą spaudos konferenciją.
Saugumo klausimai
Prezidentūra teigia, kad Varšuvoje „daug dėmesio bus skirta saugumo situacijai regione aptarti, pasirengimui NATO lyderių susitikimui gruodžio mėnesį“.
Lenkijos vaidmuo itin svarbus, Lietuvai siekiant sustiprinti oro gynybą ir užtikrinti vadinamojo Suvalkų koridoriaus apsaugą.
Lietuva norėtų, kad ją dengtų Lenkijos įsigyjamos amerikietiškos oro erdvės gynybos raketos „Patriot“.
Suvalkų koridoriumi vadinamas maždaug 100 kilometrų pločio Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruožas, kuris iš Vakarų ribojasi su Karaliaučiaus kraštu, o iš Rytų - su Baltarusija. Karo atveju jo užgrobimas užvertų NATO sąjungininkams sausumos kelią iki Baltijos šalių.
Lenkija neseniai susitarė dėl papildomų amerikiečių karių atvykimo – didesnio amerikiečių buvimo siekia ir lietuviai.
G. Nausėdos atstovai pranešė, kad susitikime taip pat numatoma aptarti energetinės nepriklausomybės ir transporto infrastruktūros klausimus, kalbėti apie Rytų partnerystės ateitį bei Europos Sąjungos darbotvarkę.
Tarp Lietuvos ir Lenkijos artimiausiais metais numatoma tiesti dujų ir elektros jungtis, kad būtų diversifikuoti energijos šaltiniai ir sudarytos galimybės Baltijos šalių elektros tinklus atjungti nuo posovietinės sistemos ir sinchronizuoti su Vakarų Europa.
Baltijos šalis ir Lenkiją turėtų sujungti tiesiamas geležinkelis „Rail Baltica“.
Skirtumas nuo D. Grybauskaitės
Politologas Ramūnas Vilpišauskas sako, kad šiuo vizitu naujasis prezidentas parodys ir tam tikrą skirtumą nuo jo pirmtakės Dalios Grybauskaitės diplomatijos.
„Apie santykių su Lenkija svarbą G. Nausėda kalbėjo dar rinkimų kampanijos metu. Tai galima sieti su Lenkijos svarba Lietuvos saugumui, energetikos ir transporto projektams“, – BNS sakė R. Vilpišauskas
„Šitaip taip pat norima parodyti, kad siekiama grįžti prie tos santykių būklės, kokia buvo prieš 10 metų tarp Lietuvos ir Lenkijos – vadinamosios strateginės partnerystės. Tuo pačiu parodomas ir tam tikras skirtumas nuo D. Grybauskaitės vykdytos politikos, orientuotos visų pirma į Šiaurės šalis“, – pridūrė politikos ekspertas.
Diplomatai mano, kad Lenkija susitikime gali iškelti ir klausimus dėl Lietuvos lenkų tautinės mažumos padėties.
Vizito išvakarėse G. Nausėda susitiko su lenkiškų mokyklų direktoriais, o Švietimo ministerija leido suteikti ilgosios gimnazijos statusą lenkiškai Simono Konarskio mokyklai. Kitas daug metų diskutuojamas klausimas – Lietuvos lenkų pavardžių rašyba. Iki tapdamas prezidentu G. Nausėda nepritarė iniciatyvai įteisinti lenkiškų pavardžių rašybą Lietuvos dokumentuose lenkiškais rašmenimis. Savo prašymų dėl lietuviško švietimo padėties turi ir Lenkijos lietuviai. Su jais G. Nausėda susitiks antradienio vakarą.
Lenkija gali siekti Lietuvos paramos ginče su Briuseliu dėl teismų reformos.
ES teismas praeitą mėnesį paskelbė, kad Lenkija pažeidė teismų nepriklausomumą ir bendrijos teisę, kai sumažino Aukščiausiojo Teismo teisėjų pensinį amžių. Varšuva tvirtina, kad šiomis reformomis siekiama kovoti su korupcija ir pertvarkyti teismų sistemą, vis dar persekiojamą Lenkijos komunistinių laikų palikimo. Prezidente būnant D. Grybauskaitei, Lietuvos diplomatai sakė, kad susilaikytų, jei ES būtų surengtas balsavimas dėl sankcijų Lenkijai.
Prezidentą lydės jo sutuoktinė, pirmoji ponia Diana Nausėdienė. Ji kartu su Lenkijos prezidento žmona apsilankys pas specialiosios olimpiados sportininkus. Šis Lenkijos pirmosios ponios globojamas projektas skirtas treniruotėms ir varžyboms rengti žmones, turinčius protinę negalią. G. Nausėdienė taip pat apsilankys Varšuvos karališkojoje pilyje, apžiūrės parodą, kur demonstruojami Lenkijos ir Lietuvos valstybės šešioliktojo ir septynioliktojo amžiaus valdovų papuošalai.
Prezidentė D. Grybauskaitė prieš 10 metų savo pirmojo vizito vyko į Švediją.