Su DELFI susisiekęs vyras A.N. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo susidūręs su neįprasta ir galimai neteisėta situacija. Jau kurį laiką jį pasiekdavo jo tėčiui skirtos įvairios baudos iš policijos už padarytus eismo taisyklių nusižengimus, nors vyriškio tėvas nevairavo nuo praeitų metų spalio. Galiausiai vyriškį pasiekė informacija iš „Lietuvos draudimo“, kad dėl eismo įvykio Kaune tėvas turės atlyginti 50 proc. padarytos žalos, tai yra sumokėti 1441,31 Eur. Tiesa, eismo įvykis užfiksuotas birželio 4 dieną. Kaip tik tą dieną DELFI skaitytojas A.N. nurodė savo tėvą palaidojęs.
Įtaria neteisėtą duomenų pasisavinimą
Skaitytojo versija tokia, kad kažkas pasisavino jo tėčio duomenis ir jo vardu perka ir įregistruoja automobilius.
„Kažkas naudojosi mano tėčio vardu jam esant gyvam ir net jau mirus. Tėtis nuo 2018 spalio 15 dienos, nuo mamos mirties, nei karto nevairavo automobilio dėl savo sveikatos būklės. Jis labai prastai valdė kairę savo kūno pusę. O iki tol, bent trejus metus, nebuvo išvažiavęs už Kelmės rajono ribų, kai pats vairuodavo.
Baudos jam pradėjo plaukti nuo 2019 metų pradžios Įtariu, kad tėvo duomenis kažkam pardavė mano brolis, šiuo metu nežinia kur esantis. Prieš mėnesį parašiau pareiškimą policijai, teoriškai turėtų vykti tyrimas. Manau, kad tai kažkokia sukčiavimo schema, tik nesuvokiu kokia.
Šiandien atėjo išieškojimo pranešimas iš „Lietuvos draudimo“, kad tėtis 2019 birželio 4 dieną sukėlė eismo įvykį su 2019 birželio 2 dieną jo pirktu automobiliu. „Lietuvos Draudimui“ parašiau, kad būtent birželio 4 dieną tėtį palaidojome. Paprašiau išsiaiškinti, kas naudojosi mano tėčio asmens duomenimis, kas melagingai pateikė duomenis. Tai nusikaltimas, todėl jis turi būti išaiškintas.
Tėtis nuo 2018 m. spalio mėnesio dėl sveikatos būklės nevairavo automobilio, o baudos jam plaukia iš visos Lietuvos iki šiol“, – laiške DELFI pasakojo vyriškis.
Baudos iš skirtingų miestų, nurodomi skirtingi automobilių modeliai
Skaitytojas prie laiško taip pat prisegė visus gautus pranešimus iš policijos, „Lietuvos draudimo“, tėčio mirties liudijimą. Iš atsiųstų dokumentų išties matyti, kad baudos skirtos dėl nusižengimų skirtinguose miestuose: Vilniuje, Kaune, Šiauliuose. Dokumentuose – skirtingi automobilių modeliai, tačiau savininkas vienas ir tas pats, skaitytojo miręs tėvas. Pavyzdžiui, 30 eurų bauda skirta stacionariam greičio matuokliui užfiksavus greičio viršijimą „Citroen“ automobiliu Vilniuje 2018 birželio gale, 60 eurų bauda skirta 2019 sausio gale, nes automobilis „Ford Galaxy“ buvo neapdraustas privalomuoju civiliniu draudimu, dar 60 eurų bauda skirta 2019 vasario 8 dieną dėl tos pačios priežasties, bet nurodomas kitas automobilis – „Audi 80”.
„Transporto priemonės valdytojas nurodė, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo metu buvote atsakingas už transporto priemonės, kuria padarytas nusižengimas, draudimo sutarties sudarymą. Būdamas savininku nevykdėte pareigos apdrausti transporto priemonę“, – rašoma dokumente.
Dėl transporto priemonės neapdraudimo iš policijos gauta ir daugiau įspėjimų, skiriant didesnes baudas dėl pareigos nevykdymo: Vilniuje kovo 4 dieną – 100 Eur, Kaune kovo 17 d. – 120 Eur, po mėnesio vėlgi Kaune – 60 Eur. 2019 gegužės 7 Kaune skirta 15 Eur bauda, nes transporto priemonė „Seat Ibiza“ buvo palikta stovėti ant šaligatvio, blokuojant pėsčiųjų eismą. Gegužės 16 d. Kaune skirta bauda dėl neapdrausto automobilio „Mazda“ – 60 Eur, o gegužės 12 Šiauliuose su automobiliu „Opel Astra“ viršytas greitis ir skirta 30 Eur bauda.
Visa tai vainikuoja minėtas laiškas iš „Lietuvos draudimo“, kuriuo informuota, kad birželio 4 dieną užfiksuotas eismo įvykis Kaune ir reikės padengti 50 proc. nuostolių – 1441,31 Eur.
Policija: apklausėme sūnų, tyrimą nutraukėme
Lietuvos policija DELFI informavo, kad išties birželio 5 dieną gavo su portalu susisiekusio skaitytojo A.N. pareiškimą, tačiau birželio 12 dieną nuspręsta tyrimo dėl dokumentų klastojimo nepradėti.
„Gauti sūnaus parodymai, kad tėvas pats pasirašė automobilio pirkimo–pardavimo dokumentus. Tyrimo metu nenustatyta, kad pasinaudota asmens duomenimis, kadangi pats (jau miręs asmuo) pasirašė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau nebuvo fiksuotas transporto priemonės perregistravimas“, – nurodė policija.
DELFI iš karto susisiekė su besikreipusiu skaitytojo A.N. Jis patikino, kad pats nebuvo apklaustas, niekas neprašė jo pateikti papildomos informacijos ir dokumentų, niekas net neinformavo, kad tyrimas dėl dokumentų klastojimo nebus pradėtas. Anot jo, galbūt buvo apklaustas jo brolis, bet ne jis.
„Apie tyrimo nutraukimą pareiškėjas informuotas teisės aktų nustatyta tvarka. Keista, jei asmuo nėra gavęs informacijos apie bylos nutraukimą, nes pareigūnai patikino, kad pranešimas piliečiui išsiųstas“, – komentavo Lietuvos policija į klausimą, kodėl pareiškimą parašęs A.N. neinformuotas apie sprendimą.
Kiek vėliau vyras vėl susisiekė su DELFI ir nurodė, kad sprendimą nutraukti tyrimą į jo namus atvežė policijos ekipažas vėlai vakare, kaip tik po DELFI gauto Lietuvos policijos komentaro, kad pranešimas jam turėjo būti išsiųstas.
Lietuvos policija DELFI tvirtino, kad pats pareiškėjas pateikė visas sutartis ir sprendimas priimtas remiantis faktais.
„Skaudu, kai broliai nesutaria ir bendrauja per atstovus, tačiau policijai pats pareiškėjas buvo pateikęs sutartis. Policija remiasi turimais faktais. Dokumentų klastojimo faktas nenustatytas, nes transporto priemonė buvo tiesiog neperregistruota.
Mirusiam asmeniui, žinoma, atsakomybė netaikoma ir ji nepaveldima. Surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (ar tik administracinio nusižengimo protokolas) pripažįstamas negaliojančiu“, – įvykį komentuoja Lietuvos policija.
Lietuvos policija taip pat nurodė, kad jeigu automobilis buvo neperregistruotas, baudos siunčiamos nurodytam transporto priemonės savininkui.
„Lietuvos draudimas“ kreipsis į teisėsaugą
„Lietuvos draudimo“ Žalų departamento Teisinio atstovavimo grupės vadovas Edgaras Tomas Paberalis pasakoja, kad situacija pradėjo aiškėti tuomet, kai į draudimą kreipėsi jau mirusio asmens sūnus, pranešdamas apie jo adresu siunčiamus pranešimus apie baudas ir sukeltą avariją. Gavus šiuos duomenis, „Lietuvos draudimas“ panaikino visus reikalavimus ir pradėjo tyrimą.
„Visų pirma tenka nuoširdžiai atsiprašyti, kad atsitiko situacija, kurioje buvo pateikta pretenzija dėl žalos atlyginimo jau mirusiam žmogui. Dėl šios situacijos „Lietuvos draudimas“ nedelsiant pradėjo tyrimą ir rengiasi kreiptis į teisėsaugą dėl įtariamo neteisėto kito asmens duomenų naudojimo. Šiuo metu atliekame papildomą informacijos patikrinimą ir siekiame, kad būtų išsiaiškinta, kas iš tiesų nusipirko minėtą transporto priemonę, su kuria sukeltas eismo įvykis, ir kodėl pirkimo pardavimo sutartyje nurodyti mirusio asmens duomenys“, – komentuoja E. Paberalis.
Anot jo, tokie atvejai, kai administruojant žalą paaiškėja, kad transporto priemonė priklauso visai ne tam žmogui, pasitaiko. Tačiau tokių situacijų, kaip ši, vienetai.
„Jie dažniausiai susiję su tuo, kai žmonės paduoda automobilius kartu su draudimu. Taip elgtis nerekomenduojame, nes jūs negalite žinoti, kaip su buvusiu jūsų automobiliu elgsis kitas vairuotojas, o vėliau būsite nemaloniai nustebę, kad esą jūs sukėlėte eismo įvykį, kai iš tiesų vairavote drausmingai.
Taip pat itin retais atvejais, bet praktikoje pasitaiko, kai laiškai yra išsiunčiami mirusiam žmogui, jei klientui mirus, jo artimieji nepraneša apie draudimo sutarties pasibaigimą.
Tačiau tokios situacijos, kai pateikiama pirkimo pardavimo sutartis, kaip buvo šiuo atveju, sudaryta asmens, kuris apie tai net nežinojo vardu, yra tikrai retos ir gali būti kvalifikuotinos kaip nusikalstama veikla. Dėl tokių galimai nesąžiningų veiksmų „Lietuvos draudimas“ visuomet bendradarbiauja su teisėsauga“, – teigia bendrovės Žalų departamento Teisinio atstovavimo grupės vadovas.
Vyras visko taip nepaliks, dar kartą rašys pareiškimą
Į DELFI portalą kreipęsis vyras sužinojęs naujausią informaciją teigė, kad iš tiesų gali būti, kad transporto priemonės buvo parduodamos, bet neperregistruojamos. Tačiau tai vis tiek nepaaiškina, kaip vienas automobilių galėjo būti perkamas jo tėvo vardu, laidotuvių dieną. Pasak jo, šios informacijos jis dar neturėjo, kai pirmą kartą rašė pareiškimą policijai.
„Matot, yra dar kitas sūnus, kuris galbūt visą tą dalyką užvedė. Galbūt jis privertė tėvą pasirašyti ant tuščių blankų.
Sutinku, kad kai kuriais atvejais buvo automatiškai užfiksuotas automobilis. Bet dar yra baudos kvitų, pagal kuriuos vairuotojas nurodė, kad transporto priemonę vairavo mano tėvas. Čia jau yra nusikaltimas, duomenų pateikimas neatitinkant realybės, kadangi mano tėvas nevairavo.
Be to, automobilio pirkimo apiforminimas jau mirus tėvui yra nusikaltimas, tai dokumento klastojimas. Gali būti, kad policija neturi tos medžiagos, kai kreipiausi tik dėl baudų buvo kalbėta. Bet keliose baudose tikrai yra minima, kad transporto priemonės valdytojas nurodė, kad automobilį tuo metu vairavo mano tėvas, ko jis negalėjo daryti, nes tuo metu gulėjo ligoninėje. Čia irgi yra sukčiavimas, klastojimas. Turiu įrodymus, kad jis gulėjo ligoninėje“, – DELFI pasakojo A.N.
Jis nurodė, kad būtinai rašys dar vieną pareiškimą prašydamas patikrinti tėvo parašų autentiškumą ant ankstesnių pirkimo–pardavimo sutarčių.
Lietuvos policija informuoja, jeigu būtų nustatyta, kad buvo teikti melagingi parodymai administracinio nusižengimo tyrimo ir administracinio nusižengimo nagrinėjimo ne teismo tvarkos metu, liudytojui gali būti skirta bauda nuo 300 iki 800 eurų. Jeigu būtų nustatytas dokumentų klastojimo atvejis, tuomet pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal LR baudžiamojo kodekso 300 str., kur nurodoma, kad tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba netikrą ar suklastotą dokumentą panaudojo ar realizavo, yra baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
„Administracinių nusižengimų registro duomenimis 2019 m. sausio–birželio mėnesiais administracinėn atsakomybėn už melagingų parodymų davimą buvo patraukta 30 asmenų“, – nurodo policija.
