Konstitucijos pataisose siūloma įtvirtinti, kad „Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, išskyrus atvejus, kai jis yra įtariamas padaręs apysunkį ar sunkesnį nusikaltimą“.

Tokios pačios nuostatos būtų taikomos ir Ministrui Pirmininkui bei ministrams, taip pat – teisėjams.

Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų 2020 m. liepos 1 d.

Po įstatymo projektu surinkti 47 Seimo narių parašai. Jį pasirašė daugiausiai konservatoriai, tačiau tarp pasirašiusiųjų buvo ir valstiečių žaliųjų, tarp kurių ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, taip pat – liberalų, Mišrios Seimo narių grupės narių.

Konstitucijos keitimo įstatymų projektai svarstomi ir dėl jų balsuojama Seimo posėdyje du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip 3 mėnesių pertrauka. Konstitucijos keitimo įstatymo projektas laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už projektą balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių ir jeigu abu kartus balsuoti buvo teikiamas tas pats Konstitucijos keitimo įstatymo projekto tekstas.

Siūlo apriboti imuniteto privilegiją

Mykolas Majauskas


Pataisų iniciatorius, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos Seime narys Mykolas Majauskas atkreipė dėmesį, kad per pastarąsias tris kadencijas daugiau kaip pusę atvejų (15 iš 25) Seimas neįsiklausė į Generalinio prokuroro argumentus ir nusprendė apsaugoti Seimo narį nuo teisingumo vykdymo.

„Tai rodo, kad Seimo nario imunitetas Lietuvoje yra akivaizdžiai naudojamas ne pagal paskirtį, ir todėl jo panaikinimo procedūros turi būti peržiūrėtos. Seimas vis tik nėra teismas, ir negali perimti teismo, ikiteisminio tyrimo institucijų, prokurorų ar kitų teisėsaugos institucijų funkcijų. Seimo nario imunitetas nustatytas ne tam, kad sudarytų galimybę išvengti baudžiamosios atsakomybės, o tam, kad Seimo narys nebūtų persekiojamas dėl politinių motyvų“, – teigė M. Majauskas.

Pasak jo, todėl ir teikiamos Konstitucijos pataisos, „kurios apribotų imuniteto privilegiją ir padidintų pasitikėjimą visa politine sistema bei jos sąžiningu veikimu, ir sudarytų prielaidas teisinei asmenų lygybei prieš įstatymą nepaisant jų užimamų pareigų“.

Įžvelgia su siūlymais susijusių grėsmių

Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius skeptiškai vertino tokius siūlymus taisyti Konstituciją.

„Manau, kad yra pagrindo žiūrėti į tokias pataisas skeptiškai, nes prisiminkime, kodėl yra įtvirtintas imunitetas – tik todėl, kad vykdomosios institucijos (teisėsaugos institucijos, specialiosios tarnybos ) negalėtų daryti Seimo nariams neteisėtos įtakos.

Kitaip tariant, Seimas visais atvejais turi turėti galimybę įsitikinti, ar tai nėra persekiojimas už Seimo nario politinę veiklą, ir antras dalykas – ar yra pakankamai duomenų, įrodančių, kad Seimo narys galimai padarė tą nusikaltimą. Tokiu būdu Seimo narys yra apsaugomas nuo nepagrįsto persekiojimo“, – sakė V. Sinkevičius.

Pasak teisininko, jeigu tokio imuniteto nebus, labai padidėja galimybė daryti Seimo nariams neteisėtą įtaką.

„Mes turime matyti visus variantus, ir negalvoti, kad niekas neturi jokių interesų. Yra ir verslo, ir finansų grupių interesų, pasižiūrėkite, kaip kartais tam panaudojama teisėsauga. Tai yra reti atvejai, bet tokių atvejų yra, ir – ne tik Lietuvoje. Tam imunitetas ir skirtas“, – sakė V. Sinkevičius.

Mano, kad problema yra visai ne ten

Vytautas Sinkevičius

Pasak jo, problema yra ne Konstitucijoje įtvirtintas imunitetas, o tai, ar Seimas tinkamai įgyvendina šitą Konstitucijos straipsnį, ar Seimas elgiasi atsakingai, ar nedangsto žmonių, kurie galimai padarė nusikaltimą.

„Seimas nėra nei ikiteisminio tyrimo institucija, nei Prokuratūra. Seimas negali spręsti, ar žmogus padarė nusikaltimą. Seimo pareiga yra atsakyti į du klausimus: ar Seimo narys nėra persekiojimas už savo politinę veiklą, ir, ar yra pakankamai duomenų?“, – dėstė V. Sinkevičius.

Tačiau teisininkas apgailestavo, kad realiai praktika yra nuėjusi kitu keliu.

„Šitas instrumentas pradedamas naudoti apsaugoti Seimo narį, ypač priklausantį daugumai, nuo tyrimo ir galimo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Šiuo atveju reikia kalbėti ne apie Konstitucijos pakeitimą, o apie tai, ar Seimo nariai vykdo Konstituciją, ar jie laikosi duotos priesaikos gerbti Konstituciją ir vykdyti įstatymus“, – sakė V. Sinkevičius.

Jo nuomone, keičiant Konstituciją atsirastų daugiau neigiamų padarinių negu teigiamų.

„Tada gali prasidėti naujų nusikalstamų veikų formulavimas, Baudžiamojo kodekso koregavimas. Prasidės diskusijos, kodėl vienas nusikaltimas yra laikomas apysunkiu, o kitas nėra laikomas. Turiu pagrindo manyti, kad geriau Seimo narys tegul turi imunitetą, bet Seimo nariai turi labai atsakingai naudoti tą instrumentą“, – sakė V. Sinkevičius.

Teisininkas siūlė nesilyginti su valstybėmis, kuriose „korupcijos lygis yra toks, kad neįmanoma jokio korumpuoto parlamentaro patraukti atsakomybėn“. Tokios valstybės iš viso naikina imunitetą.

„Man atrodo, kad mes esame jau kitoje pakopoje. Yra valstybių, kur yra suskirstyta – sunkus ar nesunkus nusikaltimas, bet paprastai demokratinės valstybės įtvirtina bendrąjį principą – be Parlamento sutikimo Parlamento narys negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Man atrodo, mes turime saugoti tą principą“, – sakė V. Sinkevičius.

Iniciatyva – po akibrokšto dėl Gražulio

Ši iniciatyva gimė po to, kai Seimas nepanaikino dėl piknaudžiavimo tarnybine padėtimi vadinamoje „Judex“ byloje įtarto P. Gražulio neliečiamybę.

Tokių atvejų, kai nebuvo panaikinta sunkiais ir apysunkiais nusikaltimais įtartų parlamentarų teisinis imunitetas, buvo ir ankstesnių Seimo kadencijų metais.

2014 m. Seimas išsaugojo prekyba poveikiu įtarto Rimo Antano Ručio teisininę neliečiamybę. 2011 m. teisinį imunitetą išsaugojo Evaldas Lementauskas, kuris buvo įtariamas papirkimu. 2008 m. teisinį imunitetą išsaugojo apgaulinga apskaita kaltintas Vytautas Gapšys.