Penkios atvejai užfiksuoti Vilniaus apskrityje, trys – Kauno, du – Šiaulių, po vieną – Klaipėdos, Utenos ir Marijampolės apskrityse.
Šešios nėščiosios nurodė, kad nežino, nuo ko galėjo užsikrėsti. Penkios nurodė, kad galėjo užsikrėsti nuo sutuoktinio, sugyventinio ar nuolatinio lytinio partnerio. Dvi nurodė pažįstamą asmenį.
Sifilis – lytiškai plintanti infekcija, kurią sukelia blyškioji treponema, į organizmą patenkanti per lyties organų, burnos, tiesiosios žarnos gleivines ar smulkius odos pažeidimus bet kokių lytinių santykių metu, kai infekuoto asmens odos paviršiuje ar gleivinėje yra bėrimų.
ULAC medikai primena, kad Lietuvoje dėl sifilio, ŽIV ir hepatito B nėščiosios tiriamos nemokamai. ULAC duomenimis, pernai atlikta virš 40 tūkst. tyrimų nėščiosioms dėl sifilio, užpernai – virš 45 tūkst.
Pasak ULAC direktoriaus Sauliaus Čaplinsko, pirmąjį sifilio ir ŽIV infekcijos tyrimą rekomenduojama atlikti pirmą, antrąjį – trečią nėštumo trimestrą.
Nustačius sifilio diagnozę, nėščiajai skiriamas gydymas praktiškai eliminuoja įgimto sifilio riziką.
„Sifilis nėštumo metu gali sukelti komplikacijų: savaiminį persileidimą, perinatalinę žūtį, priešlaikinį gimdymą arba gali gimti naujagimis, sergantis įgimtu sifiliu. Nėščiosios, sergančios negydytu ankstyvuoju sifiliu, apie 70–100 proc. pagimdo užkrėstą vaiką“, – teigia profesorius.
Anot jo, nustačius sifilio diagnozę, nėščiajai skiriamas gydymas praktiškai eliminuoja įgimto sifilio riziką.
ULAC duomenimis, 2014–2018 metais sifilis diagnozuotas 70 antenatalinėje priežiūroje besilankančių nėščiųjų. Per tą patį laikotarpį užregistruoti penki vaikų įgimto sifilio atvejai.