Antradienį R. Žemaitaitis žurnalistams kalbėjo, kad į KAM vadovo poziciją siūlomos dvi kandidatūros – viena jų yra diplomatas, ilgus metus bendradarbiaujantis su „tvarkiečiais“. Apie kokį diplomatą galėtų būti kalbama, TTP partijos įkūrėjas, ilgametis Rolando Pakso pavaduotojas V. Mazuronis pasakyti negalėjo, esą jokia pavardė į galvą neateina.
„Apie jokį diplomatą nežinau, kad jis daug metų su partija bendravo, tokio tikrai nebuvo. Gal buvo bendražmogiški santykiai su kažkuo“, – sakė V. Mazuronis.
Kitas galimas variantas yra iš Seimo. Neoficialiai kalbama, kad tai galėtų būti pats R. Žemaitaitis, nors yra minėjęs, kad posto nesieks. Pasak V. Mazuronio, tikėtina, kad būtent jam partijoje yra teikiamas prioritetas, kita vertus, pasak buvusio „tvarkiečio“, siekiant ministro kėdės koją pakišti gali pasisakymai praeityje.
„Aš manau, kad jo didžiausia svajonė yra pačiam tapti (ministru. – ELTA). Labai nustebčiau, ar jo pareiškimai, pažiūros į tarptautinius įvykius, geopolitinę situaciją yra sutampantis, ar iki šiol sutapo su Lietuvos oficialiomis pozicijomis. Neabejoju, kad R. Žemaitaitis veržiasi, bet aš būčiau labai nustebintas, jeigu jis būtų patvirtintas šioje pozicijoje“, – teigia V. Mazuronis, buvęs aplinkos ministras.
„Turiu omeny jo požiūrį, pasisakymus dėl įvykių Ukrainoje, santykiai su ta pačia Rusija. Mano atmintis sako, kad jis yra prisišokinėjęs liežuviu“, – pridėjo buvęs europarlamentaras.
Pasak V. Mazuronio, kitų kandidatūrų jis esą tarp buvusių savo partiečių nemato – jo teigimu, reikia mokėti ne tik kalbas, tačiau ir turėti profesinių įgūdžių. Jis taip pat pažymi, kad partija nėra pastarosiomis kadencijomis delegavusi nė vieno atstovo į šią ministeriją, tad trūksta įdirbio.
Todėl, V. Mazuronis daro išvadą, galiausiai ministru bus žmogus iš šono, kaip kad buvo S. Skvernelio atveju. Tuomet vidaus reikalų ministru jis esą buvo pasiūlytas to paprašius, sako buvęs partijos pirmininko pavaduotojas.
“Manau, kad TTP, tas žodis nelabai tinkamas viešojoje erdvėje, bet visgi išdūrė. Jie tikrai neturi kandidatų. (...) Tarsi davė (derybose. – ELTA) ministro poziciją, bet į tą poziciją ne jie deleguos, kaip buvo su S. Skverneliu. Buvau tada R. Pakso pirmasis pavaduotojas ir galiu atsakingai pasakyti, kad ne partija delegavo S. Skvernelį į šias pareigas. Manau, kad ir ne R. Paksas. Arba tiksliau R. Paksas buvo priverstas arba paprašytas – čia jau traktuotės klausimas. (...) Manau, kad šįkart su KAM partijai teks daryti kažką panašaus“, – sakė buvęs Darbo partijos pirmininkas.
ELTA primena, kad dėmesio centre R. Žemaitaitis atsidūrė 2014 metais, kada Seime buvo balsuojama priimt rezoliuciją dėl Rusijos keliamų grėsmių Ukrainos ir Europos saugumui. Nors buvo siekiama rezoliuciją priimti vienbalsiai, keletą parlamentarų susilaikė – R. Žemaitaitis buvo vienas jų.
Tuomet parlamentaras teigė, kad Krymo parlamento sprendimas paskelbti referendumą dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos yra teisėtas veiksmas.
„Dėl referendumo nusprendė Krymo parlamentas, kuris yra teisėtai išrinktas. Nemaišykime teisinių dalykų. Tarptautinėje teisėje jie negali būti sumaišyti. (...) Krymo parlamentas buvo išrinktas teisėtai, naujasis laikinai paskirtas Ukrainos prezidentas ir Kijevo valdžia nepanaikino jiems įgaliojimų, nepaskelbė naujų rinkimų, o tai reiškia, kad išrinktas parlamentas turi teisę rinktis. Tai, ką darė, jei prisiminsime, ir mūsų parlamentas“, – tuomet sakė politikas.
„Tvarkietis“ taip pat skatino rezoliucijoje įrašyti punktą, kad Lietuva ragina pradėti tyrimą dėl Kijeve vykusių susišaudymų. Tuomet panašios pozicijos laikėsi ir Rusijos politikai, aiškindami, kad priešpriešą su žmonėmis inicijavo vietos opozicija.
Politikas teigė, kad siūlymas tirti kaip tik yra nukreiptas prieš Rusiją, kad būtų aiškios įvykių detalės, kad būtų paneigti Rusijos „pliotkai“.
Tokie R. Žemaitaičio teiginiai sulaukė neigiamos reakcijos Seimo salėje – kai kurie parlamentarai skandavo „gėda“, o konservatorė Rasa Juknevičienė „tvarkiečio“ pataisas pavadino Rusijos prezidento Vladimiro Putino vardu.
„Kas pasiūlė V. Putino pataisų į projektą? R. Žemaitaitis, be to, kad su B. Bradausku neleido rodyti filmo, kad nesunervintų Rusijos ambasadoriaus, ir to, kad vijo „Chevron“ iš Lietuvos, užsienio politikoje daugiau nieko nepadarė. (...) Pataisa reikštų, kad norima į Kijevą sugrąžinti V. Janukovyčių. Nuvažiuokite į Ukrainą ir pasiūlykite žmonėms sugrąžinti V. Janukovyčių“, – kritikavo politikė.
R. Žemaitaičio korekcijos taip pat nebuvo svetingai sutiktos frakcijos kolegų – tuometinis „tvarkietis“ Andrius Mazuronis sakė, kad klausantis R. Žemaitaičio šiam švelniai tariant „nelabai jauku pasidarė.“