DELFI primena, kad tragiškas įvykis nutiko praėjusį antradienį. Į Nacionalinės ekspedicijos laivų sąplauką Jūrų muziejui priklausančiu istoriniu laivu, vadinamu kurėnu, plaukė trijų narių įgula. Deja, kilo stiprus vėjas, kurėną pradėjo semti, banga nubloškė R. Adomavičių į marias. Jo kūnas rastas tik šeštadienį, jį atpažino artimieji.

Žinoma, kad lemtingo įvykio metu jis nedėvėjo gelbėjimosi liemenės, skirtingai nei išsigelbėję Laivybos istorijos skyriaus muziejininkas, istorikas Daumantas Kiulkys ir ūkio tarnybos viršininkas Aurimas Rumša.

Atguls šalia tėvų: amžinai atminimą saugos marių bangos

„Amžinai R. Adomavičiaus atminimą saugos marių bangos. Vandenų stichijos istorijai ir papročiams R. Adomavičius paskyrė savo gyvenimą. Vandenų stichijoje liko ir paskutinis Romaldo atodūsis, o į gimtąją žemę kapitonas sugrįžta jau pelenu...“ , – rašoma Jūrų muziejaus pranešime spaudai.

Atsisveikinti su R. Adomavičiumi bus galima Jūrų muziejuje nuo antradienio, liepos 9 dienos, 13 val. Urna bus pašarvota II laivybos istorijos salėje. Lankyti kapitoną galima ir naktį.

Išlydimas velionis bus trečiadienį, liepos 10 dieną, 9.30 val. Iš Kopgalio urna keliaus į R. Adomavičiaus gimtinę – Kėdainių rajoną, Josvainius.

Ketvirtadienį, liepos 11 dieną, 12 val. Josvainių bažnyčioje bus aukojamos Šv. Mišios. Po mišių urna su R. Adomavičiaus palaikais bus palaidota Josvainių kapinėse šalia jo tėvų.

Romaldas Adomavičius (Audronės Adomavičienės nuotr.)

Prisimena lemtingą dieną: tai buvo atsisveikinimo mostas

Kaip nurodo Jūrų muziejus, liepos 2-ąją istorinio kurėno replika „SüD 1“ išplaukė iš Klaipėdos Pilies uostelio.

„Jos kapitonas, Lietuvos jūrų muziejaus vyr. istorikas R. Adomavičius pamojavo ranka žmonai Audronei ir krantui. Tai buvo atsisveikinimo mostas...“, – tęsia velionio artimieji.

Anot jų, R. Adomavičiaus atlikti Lietuvos laivybos istorijos tyrimai, parašytos ir išverstos knygos, straipsniai, parengtos ekspozicijos ir parodos yra fundamentalūs Lietuvos, kaip jūrų valstybės, įtvirtinimo darbai.

Romualdas Adomavičius su sūnumi

Didžioji aistra – Kuršių marių žvejiško paveldo tyrimas ir atgaivinimas

Gimė R. Adomavičius 1955 m. gruodžio 12 dieną pačiame Lietuvos viduryje – Kėdainių rajone, Varnupės kaime. 1978 metų liepos 1 dieną, baigęs Vilniaus Valstybiniame universitete istorijos studijas, pradėjo dirbti Lietuvos jūrų muziejuje – vadovauti Laivybos istorijos skyriui.

„Didžioji R. Adomavičiaus aistra buvo Kuršių marių žvejiško paveldo tyrimas ir atgaivinimas. 2001 metais Lietuvos jūrų muziejuje buvo pastatyta kurėno – žvejiškos Kuršmarių valties replika. Taip prasidėjo etnokultūrinis projektas „Kurėno sugrįžimas“.

Kurėno gelbėjimo operacija

Nuo 2002 metų Romaldas Adomavičius su Lietuvos jūrų muziejaus kurėnu „SüD 1“ dalyvavo etnografinėse ekspedicijose Lietuvoje ir svečiose šalyse – Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Olandijoje. Šioje šalyje parade „SailAmsterdam 2005“ kurėnas reprezentavo Lietuvos jūrinį paveldą.

2015 metais Romaldas Adomavičius su kurėnu pradėjo Lietuvos televizijos ir radijo projektą „Nacionalinė ekspedicija“, kurioje vandens keliu buvo apiplauktos visos LDK žemės“, – rašoma pranešime spaudai.

Romualdas Adomavičius

Bendražygiai: linkim vėjo kapitono sielai Amžinybės jūroje

Jame taip pat nurodoma, kad liepos 23 dieną Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės bibliotekoje bus pristatyta naujausia R. Adomavičiaus ir jo sūnaus Romualdo knyga – Lietuvos jūrininkų žinynas „Prie Lietuvos laivyno ištakų. Žmonės ir laivai“, apimantis tarpukario laikotarpį.

Ryškus ir svarus R. Adomavičiaus indelis ir į Klaipėdos istoriją: iš vokiečių kalbos jis išvertė tris Johano Zembrickio Klaipėdos miesto istorijos tomus bei Bruno Le Coutre „Mano miestas Klaipėda, 1900-1939 metai: atsiminimai“. Jo bibliografija gausi straipsnių apie žvejišką ir jūrinį Lietuvos paveldą.

Romaldas ir Romualdas Adomavičiai

R. Adomavičius, populiarindamas laivybos istorijos temą, sukūrė ne vieną parodą: „Kurėno sugrįžimas“ (2002–2004 m.), „Šią kelionę padariau lietuvių tautos garbei“ (2007 m.), „Lietuvos Baltijos Lloydas“ (2011 m., )„Su pirmojo Prezidento vardu“ (2012 m.), „Po kruopelę iš viso pasaulio. Romano Vilčinsko Vilko marinistinis archyvas Lietuvos jūrų muziejuje“ (2016 m.) ir kt. Jis dalyvavo kuriant visas Lietuvos jūrų muziejaus laivybos istorijos ekspozicijas.

„Linkim vėjo kapitono sielai Amžinybės jūroje...“, – nurodo kapitono bendražygiai.