Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ birželio 18-27 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atlikta visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad S. Skvernelio reitingas per mėnesį iš esmės nepasikeitė.
Gegužę jo populiarumas apklausoje, kur politikai ir visuomenės veikėjai vertinami pagal tinkamumą užimti Ministro Pirmininko pareigas, buvo 15,9 proc., o birželį – 14,7 procento. Tyrimo apklausos paklaida yra 3,1 procento, dėl to tas pasikeitimas nelaikytinas reikšmingu pasikeitimu.
Bet reikšmingai – net 11,6 proc. išaugo I. Šimonytės palaikymas. Gegužę jos populiarumas siekė 5,6 proc., o birželį – 17,2 procento. Tokiu būdu ši politikė aplenkė S. Skvernelį, ir atsidūrė premjerinių reitingų lentelės viršuje.
„Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas ir politologė, Mykolo Romerio universiteto dėstytoja Rima Urbonaitė šituos pasikeitimus analizavo pasibaigusių prezidento rinkimų kontekste.
„Kol nebuvo pasibaigę prezidento rinkimai, tie žmonės, kurie ją matė kaip galimą prezidentę, nevertino jos, kaip galimos premjerės. Dabar I. Šimonytės potenciali lyderystė yra ant bangos, ypač tam tikruose visuomenės sluoksniuose“, – sakė I. Zokas.
Šitas pasikeitimas yra reikšmingas ir S. Skverneliui. „Spinter tyrimų“ vadovas atkreipė dėmesį, kad ankstesniuose reitinguose jis buvo stipriai nuo konkurentu atsiplėšusiu lyderiu.
„Sunku dabar būtų kalbėti apie I. Šimonytės reitingo tvarumą. Laukiame ir antradieninio S. Skvernelio pareiškimo, ar jis liks premjeru“, – sakė I. Zokas.
Panašiai situaciją vertino ir politologė R. Urbonaitė. Pasak ekspertės, per prezidento rinkimų kampaniją visuomenė daugiau pamatė I. Šimonytę, ir pradėjo ją labiau pozicionuoti kaip konservatorių partijos vieną rimtesnių lyderių.
„Dabar tik klausimas, kiek tas poveikis yra tvarus. Jei mes jos toliau nematysime proaktyvios ir viešojoje erdvėje, tai gali būti, kad rinkėjas gali šiek tiek užsimiršti. Bet, jeigu konservatoriai ją projektuos kaip vieną pagrindinių partijos lyderių, galbūt, net tą, kuri veda sąrašą 2020 m. rinkimuose, tai šitie skaičiai gali sėkmingai išsilaikyti“, – sakė R. Urbonaitė.
Trečioje premjerinių reitingų lentelės vietoje liko susisiekimo ministras Rokas Masiulis, kurį birželį palaikė 7,3 proc., o gegužę – 8,8 proc. apklaustųjų.
5,7 proc. respondentų birželį ir 8,4 proc. – gegužę premjeru norėjo matyti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) lyderį Gabrielių Landsbergį.
Europarlamentarę Viliją Blinkevičiūtę Vyriausybės vadove birželį norėjo matyti 5,2 proc., o gegužę – 7,4 proc. apklaustųjų, o kadenciją baigiantį eurokomisarą Vytenį Andriukaitį – atitinkamai 3 proc. ir 4,7 proc. respondentų.
Ekonomikos ir inovacijų ministrą Virginijų Sinkevičių premjeru birželį norėjo matyti 2,3 proc., o gegužę – 1,6 proc. respondentų. Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas ir Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis dalijasi aštunta-devinta pozicijomis šioje lentelėje. Jų abiejų reitingas birželį buvo 2,2 procento. V. Uspaskicho vertinimas gegužę buvo 2 proc., o R. Karbauskio – 2,7 procento.
Lentelės paskutinėje pozicijoje liko buvęs europarlamentaras Rolandas Paksas, kurį birželį premjeru norėjo matyti 2,1 proc., o gegužę – 2,7 proc. respondentų.
Krito LVŽS populiarumas
Birželio partijų reitingai yra įdomūs tuo, kad juose statistiškai reikšmingai sumažėjo LVŽS populiarumas, ir pirmą kartą buvo vertinamas Laisvės partijos reitingas.
Politinių partijų reitingų pirmoje vietoje liko TS-LKD, už kurią birželį būtų balsavę 20,2 proc., o gegužę – 20 proc. respondentų.
LVŽS reitingas birželį buvo 13,7 proc., o gegužę – 17 proc. Jis sumažėjo 3,3 procento.
„Tai yra statistiškai reikšmingas kritimas. Nereikia būti dideliu politologu, kad suprastum, kodėl taip įvyko – bet koks konfliktas, bet kokie santykių aiškinimaisi viešumoje dažniausiai veikia rezultatą neigiamai. Žmonės nori susitelkusių, dirbančių šaliai, o ne savo santykius besiaiškinančių politikų“, – sakė I. Zokas.
Politologė R. Urbonaitė atkreipė dėmesį į didėjantį atotrūkį tarp LVŽS ir TS-LKD, kuris siekia jau maždaug septynis procentus.
„Reikėtų stebėti, ar tokios tendencijos išsilaikys, nes vieno mėnesio ryškesnis kritimas dar nereiškia, kad jau yra kažkokie labai rimti signalai. Nors reikia pasakyti, kad tie signalai vienas po kito jau eina kurį laiką. Buvo pakankamai nesėkmingi rinkimai, ir tas tęsiasi. Dabar, panašu, kad „valstiečiai“ ne dalinasi tas pozicijas su konservatoriais, bet labiau artėja prie socialdemokratų“, – sakė R. Urbonaitė
Trečioje partijų reitingų vietoje liko Gintauto Palucko vadovaujami socialdemokratai, už kuriuose birželį būtų balsavę 10,5 proc., o gegužę – 8,8 proc. apklaustųjų.
Ketvirti buvo „darbiečiai“, kurių vertinimas birželį buvo 5,2 proc., o gegužę – 5,9 procento.
„Darbo partijai tai yra nebloga žinia. V. Uspaskicho atėjimas vadovauti turbūt ją laiko vandens paviršiuje, ir tai yra kitoms partijoms irgi labai rimtas signalas. Dar bus rinkimų kampanija, kuri, žinant Darbo partijos istoriją, paprastai būna labai aktyvi, čia yra tam tikrų ženklų sunerimti“, – sakė R. Urbonaitė.
Už partiją Tvarka ir teisingumas birželį būtų balsavę 4,9 proc., o gegužę – 5,2 proc. , o už Liberalų sąjūdį – atitinkamai 4,6 proc. ir 7,1 proc. respondentų. Už Lietuvos lenkų rinkimų akciją birželį būtų balsavę 3,5 proc., o gegužę – 4,2 proc. apklaustųjų.
Pirmą kartą buvo vertinamas naujai įsisteigusios Laisvės partijos reitingas. Už ją birželį būtų balsavę 3,5 proc. respondentų.
„Krito Liberalų sąjūdžio reitingas. Deja, liberalioms jėgoms skaidantis dalinasi tas pats rinkėjas, ir iš esmės liberaliai minčiai tai nėra geras dalykas“, – teigė I. Zokas.
Politologė R. Urbonaitė sakė, kad startas su 3,5 proc. reitingas yra labai neblogas. Jos reitingas vos 1,1 proc. skiriasi nuo Liberalų sąjūdžio vertinimo.
Pasak ekspertės, dar reikia stebėti, ar Laisvės partija sugebės palaikyti procesą, kokie žmonės be Aušrinės Armonaitės ir Remigijaus Šimašiaus matysis viešumoje.
Po 2,2 proc. reitingą birželį turėjo Lietuvos centro partija ir Gedimino Kirkilo vadovaujami socialdarbiečiai. Gegužę už Lietuvos centro partiją būtų balsavę 1,7 proc., o už socialdarbiečius – 2,7 proc. apklaustųjų.
Birželį 12,9 proc. respondentų būtų nebalsavę Seimo rinkimuose, o 12 proc. nežino, už ką balsuoti, arba neatsakė.
Smuktelėjo ir Vyriausybės reitingas
Nukrito ir bendra teigiamų Vyriausybės veiklos vertinimų dalis. Birželį teigiamai ir greičiau teigiamai Vyriausybės veiklą vertino 30,8 proc., o gegužę – 33,9 proc. respondentų.
Greičiau neigiamai ir neigiamai apie Vyriausybės veiklą birželį pasisakė 62,2 proc., o gegužę – 60,3 proc. apklaustųjų.
7 proc. respondentų birželį, ir 5,8 proc. – gegužėjo nežinojo, kaip vertinti Vyriausybės veiklą, arba neatsakė.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2019 metų birželio 18-27 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Kombinuotas tyrimo metodas: 60 proc. tiesioginės paklausos būdu face-to-face, 40 proc. internetu. Tiesioginio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausta 1014 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.