Viešojoje erdvėje į šį akibrokštą vienas pirmųjų dėmesį atkreipė apžvalgininkas Rimvydas Valatka. Šis ironizavo, kad toks gestas yra „patriotiškas“.

„Įsijungiu LRT TV. Girdžiu sakant: tavo tėvą nacionalistai užmušė! Netikiu savo ausimis. Jemu TV programą: akurat, Žalakevičiaus „Niekas nenorėjo mirti“.

Sovietinis filmukas apie dorus stribus ir niekšus banditus. Karaliaus Mindaugo karūnavimo proga – dideliausi visuomeninio kanalo sveikinimai pilietinei visuomenei! Kaip patriotiška. Vardan tos“, – socialiniame tinkle piktinosi R. Valatka.

Pro akis minėtas filmas nepraslydo ir Andriui Tapinui.

„Filmo gerbėjai aiškins, kad autoriai mėgino atskleisti sunkų laiką, kai paprasti žmonės atsidūrė tarp dviejų ugnių – partizanų, kurie filme vadinami banditais, ir stribų, kurie yra žmonių gynėjai, ir kaip viskas buvo sudėtinga.

Dabar nieko sudėtingo nėra. Nieko. Viena pusė yra tiesiogiai atsakinga, kad 50 metų neturėjom Valstybės, kad buvom žaginami, kad praradom dvi kartas ir progą jau dabar būti klestinčia valstybe savo vaikų ir anūkų labui. Jie buvo Valstybės priešai ir tokie turi likti visų kartų atmintyje“, – rašė A. Tapinas.

Tačiau A. Tapinas pripažįsta, kad tokius filmus rodyti svarbu, bet pasirinktas laikas yra įžeidimas visiems.

Seimo narys ir sovietmečio rezistenciją tyręs istorikas Arvydas Anušauskas socialiniame tinkle taip pat ironizavo dėl tokio nacionalinio transliuotojo pasirinkimo.

„Kokia liepos 6-oji be „Niekas nenorėjo mirti“ per LRT? „Nešaudyti, kol nesusirinks visi keturi“... Tik dabar supratau, kodėl prieš tai rodė „Ketvirtasis prezidentas“ – juk turi teisę gyvuoti skirtingi pasakojimai apie mūsų istoriją? Pavyzdžiui, „savi šaudė į savus“ [...] LRT nepagarba žuvusiems už laisvę per valstybės šventę nužudo dar kartą... „Tu žinai koks skausmas?, – sako mirtinai sužeistas Aitvaras. „Nežinau“, – atsako komunistas Meška. Panašu ir LRT taip pat kažkas nežino“, – rašė A. Anušauskas.

LRT vadovė klaidą pripažįsta

Sekmadienį popiet LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė pakomentavo situaciją:

„Pripažįstame, kad liepos 6-ąją rodyti „Niekas nenorėjo mirti“ buvo netinkamas pasirinkimas“, – rašoma komentare.

Anot jos, klaidą padarė atsakingi skyriai, todėl turės prisiimti atsakomybę.

„Šis filmas yra vienas iš klasikinių Kino centro restauruotų filmų, tačiau neturėtų būti rodomas Valstybės dieną. TV departamento sprendimas buvo netinkamas, ir dėl jo atsakingi asmenys turės prisiimti atsakomybę. Taip pat peržiūrėsime tinklelių sudarymo procedūras“, – rašo M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Filmas „Niekas nenorėjo mirti“ - vienas daugiausiai diskusijų keliančių lietuviškų kino filmų. 1965 m. kurtas Vytauto Žalakevičiaus filmas buvo pirmasis, kuriame pavaizduotos Lietuvos partizanų kovos prieš režimą.

Kaip ir būdinga tiems laikams, filme vaizduojamas neigiamas partizanų įvaizdis, pateisinama sovietų valdžia. Nors filme vengiama griežtų vertinimų, tačiau lietuvių partizanų kova filme vaizduojamas kaip savotiškas pilietinis karas, neminimas Lietuvos okupacijos faktas.

Filme vaidino garsūs to meto aktoriai – Juozas Budraitis, Regimantas Adomaitis, Donatas Banionis, Vija Artmanė ir kiti. Filmas yra sulaukęs pripažinimo Sovietų Sąjungoje bei užsienyje. Kino šimtmečio proga UNESCO filmą „Niekas nenorėjo mirti“ įtraukė į reikšmingiausių kino kūrinių šimtuką.