Tokias išvadas jis daro remdamasis Europinio vidutinės trukmės prognozių centro (ECMWF) ilgalaikėmis prognozėmis.

Stebėjome anomalų reiškinį

„Stambaus masto atmosferos cirkuliacija virš Europos pagaliau pasikeitė iš esmės – į Šiaurės Europą grįžo Atlanto ciklonai, o Viduržemio jūros regione įsitvirtino karšti orai. Šie dideli pokyčiai beveik sutapo su vasaros musono įsigalėjimu Pietų Azijoje, o svarbiausia – Indostano pusiasalyje“, – pasaulio orus apžvelgia jis.

Anot G. Stankūnavičiaus, ilgai birželio mėnesį išsilaikęs blokuojantis anticiklonas virš Skandinavijos nepraėjo be pasekmių. Kadangi tokio anticiklono užsibuvimas aukštose platumose yra anomalus reiškinys, tai kituose, gretimuose, vidutinių platumų regionuose tai galėjo lemti priešingo ženklo anomalijas.

„Pavyzdžiui, Vakarų Sibire beveik stacionarus šaltas cikloninis sūkurys birželio mėnesį lėmė vėlyvą vasaros pradžią ir didelį kritulių kiekį. O šito šalto sūkurio sąlytyje su šiltomis oro masėmis nuo Vidurinės Azijos birželio pabaigoje formavosi aktyvūs ciklonai, kurie judėdami į rytus nuo Altajaus kalnų (Rusija) stacionarizavosi ties Rytų Sajanais ir per kelias dienas išliejo nuo vieno iki kelių mėnesių kritulių normos. Labiausiai išsiliejo Angaros upės kairieji intakai Biriusa, Uda, Ija ir Oka, todėl nuo potvynių stipriausiai nukentėjo gyvenvietės esančios prie šių upių – Biriusinskas, Nižneudinskas, Tulunas ir Barlukas. Potvynių niokojančią galią dar sustiprino technogeninės avarijos – užtvankų griūtis bei dėl nuolaužų ir statybinių konstrukcijų susidariusios laikinos patvankos“, – situaciją analizavo jis.

Vanduo šils tik iki 19 laipsnių

G. Stankūnavičius sutiko, kad liepos mėnuo – atostogų metas ne tik Lietuvoje, bet ir didesnėje Europos dalyje, Kanadoje. JAV pats populiariausias atostogų mėnuo – rugpjūtis.

„Paprastai tai susiję su sušilusiu maudynių (jūroje, ežeruose, upėse ir kt.) vandeniu. Deja, šįmet bent Lietuvoje aukščiausia vandens temperatūra upėse ir ežeruose užfiksuota birželio viduryje – daugiau nei 25 – 28 °C, vietomis ir birželio gale, o jūroje siekė iki +22 °C.

Šį savaitgalį daug kur vandens temperatūra dėl vėsimo ir intensyvaus turbulencinio maišymosi sieks tik 16 – 19 °C, o jūroje – tik 16 – 17 °C. Tiesa, Rygos įlankoje, kuri yra sekli ir mažiau sūri, paprastai vandens temperatūra būna aukštesnė nei jūroje, tačiau dėl stipraus bangavimo, maišymosi ir vėsimo čia vanduo – bent 2-3 °C vėsesnis. Žinoma, išskyrus kai kuriuos pakrančių ruožus, kur dėl vėjo sampūtos ar arti esančių upių žiočių (Piarnu, Jūrmala, Skultė) vandens temperatūra laikysis aukščiau 16 °C“, – nurodė Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas.

Jo teigimu, dabar labai šiltas jūros vanduo yra Viduržemio jūroje. Aukščiausia vandens temperatūra vyrauja rytinėje jūros dalyje (Kipras, Izraelis, pietinė Turkijos pakrantė), Adrijos jūros šiaurinėje dalyje (Triestas, Venecija Rijeka), Ligūrijos ir Tirėnų jūrose, Marselio įlankoje ir šiaurinėje Sicilijos pakrantėje – daugiau kaip 27 °C; vėsiausia – pačioje vakarinėje Viduržemio jūros dalyje ir Egėjo jūroje – iki 24 °C. Vėsu Portugalijos Atlanto pakrantėse: nuo +17 °C ties Porto miestu, 18 – 19 °C Lisabonoje iki 22 – 24 °C ties Faro miestu, o Madeiros salos pakrantėse – 21 – 23 °C.

Kils audra

„Šiandienos ciklonas (centras ties Botnijos įlanka) – tikras proveržis sausros padarinių mažinimui, tačiau, nepaisant grėsmingos jo debesų sistemos, bendras numatomas kritulių kiekis per parą sieks tik 8 – 17 mm.

Kitas ciklonas nuo Šiaurės Atlanto per Pietų Skandinaviją mus pasieks sekmadienio naktį. Iš jo tikimąsi dar tiek pat kritulių. Tiesa, gausesnių kritulių tikimybė bus šiaurinėje ir šiaurės rytinėje šalies dalyse. Kai kur lietingas išliks ir pirmadienis.

Dar vienas nemalonus reiškinys, susijęs su šiais ciklonais, yra audra. Ypač ji aktuali mūsų pajūryje, nes vyraus vakarinių krypčių vėjai. Tiesa, pati stipriausia audra laukiama šiaurinės Latvijos pajūryje ir Estijos salose: čia vėjo gūsiai gali siekti iki 25 – 28 m/s“, – kalbėjo G. Stankūnavičius.

Vyraus trumpalaikiai krituliai, vietomis su perkūnija

Specialisto teigimu, kitą savaitę didelė nepaslanki žemo slėgio sritis susidarys virš šiaurinės Rusijos dalies.

„Lietuva atsidurs šios srities vakarinėje periferijoje, todėl nuo antradienio vakarų vėjai nurims, vėjas pasisuks iš šiaurės ir šiaurės rytų, dienomis vyraus trumpalaikiai krituliai, vietomis su perkūnija.

Virš Rytų Europos vis dar laikysis vėsi poliarinė oro masė, todėl oro temperatūra daug nepakils: nuo 8 – 12 °C naktimis iki 16 – 21 °C dienomis. Matyt, tokių karštų orų, kokius turėjome birželį, bent per artimiausias kelias savaites nesulauksime. Iš kitos pusės, šie vėsūs ir lietingi orai (ne iškart) padės sumažinti sausros keliamą žalą žemės ir miškų ūkiui, paviršinio ir gruntinio vandens telkiniams. Ypač turėtų atsigauti ganyklos bei spygliuočių miškai. Galbūt sulauksime ir gausesnio grybų derliaus, o mūsų upėse vandens debitas taps bent truputį didesnis už aplinkosauginį.

Liaudies meteorologijoje yra žinoma liepos 10 diena, kuri vadinama septyniais miegančiais broliais. Tikima, kad pagal šios dienos orus galima spėti likusios vasaros ar bent jos dalies orus. Sakoma, kad jei šią dieną lyja, tai lietingos bus sekančios septynios dienos, arba net ir septynios savaitės. Na, o jeigu sausa – tai atitinkamai bus be lietaus likusią vasaros dalį. Tiesa, niekur nėra informacijos, ko tikėtis, jeigu lietus trumpalaikis ar lietaus zona padengia ne visą Lietuvos teritoriją. Čia daug erdvės mūsų pačių interpretacijoms ir spėjimams“, – sutiko jis.