Planuojama, kad slaptas balsavimas dėl atstatydinimo vyktų antradienį. Opozicinės partijos teigia procedūrą ketinančios ignoruoti. Kartu iki galo nėra aišku, ar net suformavus daugumą užteks balsų.
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnas Julius Sabatauskas teigia, kad balsavime jie nedalyvaus. Esą tai rodo ne palaikymą V. Pranckiečiui, bet situacijos ignoravimą.
„Mes nedalyvautume balsavime. Tai tos ketveriukės klausimas, tegu išsisprendžia savo smėliadėžės žaidimų baigtį. (...) Jie patys užvirė šią košę, tegu ją ir išsiurbia“, – sakė jis.
Anot Liberalų sąjūdžio pirmininko Eugenijaus Gentvilo, Seimo pirmininko klausimas yra pačių valdančiąją koalicija formuojančių dalyvių reikalas.
„Patys pasiskelbė, kad nebėra valdančiosios daugumos, daugiau kaip mėnesį valstybė yra tokioj betvarkėj – neaišku, ar yra valdančioji koalicija, ar nėra, nebeaišku, kas su kuo derasi, nes nebėra Tvarkos ir teisingumo frakcijos. Tegu išsprendžia savo reikalus. (...) Nežadam dalyvauti, kad paskui po slapto balsavimo neprasidėtų manipuliacijos – išsaugojo V. Pranckietį tie ar anie. Panašiai kaip buvo po Mindaugo Basčio. Ramūnas Karbauskis apkaltino opoziciją, kad išsaugojo jį“, – tikina jis.
Kartu, E. Gentvilo teigimu, tai nereiškia, kad liberalai palaiko V. Pranckiečio poziciją – anot politiko, jis esą yra padaręs nemažai klaidų, per daug nuolaidžiavo „valstiečių“ pirmininkui R. Karbauskiui.
Pasak Liberalų sąjūdžio pirmininko, balsavimas gali nepavykti, nes esą yra keli žmonės, kurie galėtų pasisakyti kitaip.
„Klausimas toks – ar 7 žmonės „valstiečių“ frakcijoje, kurie pasakė kitą nuomonę, ar juos perlauš. Ar ilgai R. Karbauskiui pavyks diktatoriškai kontroliuoti savo frakciją. Ateis diena x kai tai gali nebepavykti. Kada ta diena ateis, nežinau“, – tikino jis.
Anot konservatorių frakcijos Seime seniūno pavaduotojos Irenos Degutienės, jos frakcija taip pat balsavime ketina nedalyvauti. Pasak jos, tai reiškia „politinių žaidimų, neduodančių jokios pridėtinės vertės“, situacijos ignoravimą.
Kartu ji teigia, kad sunku vienareikšmiškai pasakyti, ar V. Pranckietis būtų atstatydintas. Jos teigimu, priklausys, kiek drąsos turės kitokią nuomonę turintys „valstiečiai“.
„Gal pavieniai 4 ar 5, kurie tikrai turi visą laiką savo nuomonę ir drąsiai ją reiškia, jie turbūt ir liks prie tos nuomonės, bet sunku pasakyti“, – kalbėjo Seimo pirmininko pavaduotoja.
I. Degutienė kartu pažymi iki galo nesuprantanti koalicijos partnerių teiginių, esą Seimo pirmininko pozicija priklauso jiems. Jos teigimu, Seimo pirmininką renka Seimas, todėl manyti kitaip yra Konstitucijos neteisingas interpretavimas.
„Jeigu yra toks siauras suvokimas, kad Seimo pirmininkas yra koalicijos Seimo pirmininkas, tai yra konstituciškai neteisingas supratimas, kas yra Seimo pirmininkas ir kokios jos pareigos. Dėl to jis ir renkamas Seime, o ne koalicinėje grupėje, kurioje nusprendžiama, kas bus šiame poste. Lygiaverčiai partneriai yra ir opozicija, ji irgi išreiškia savo pritarimą ar nepritarimą ir tokiu būdu Seimo pirmininkas yra išrenkamas“, – sakė ji.
Panašios pozicijos laikosi ir pats V. Pranckietis, anksčiau teigęs, kad atsistatydinti neketinąs – esą jį pakeisti gali tik visas Seimas slaptu balsavimu.
Ar tai pavyks padaryti, nėra tikras ir politologas Ramūnas Vilpišauskas. Jo teigimu, iš šono žiūrint situacija nėra iki galo aiški, Seimo pirmininko posto perleidimas yra koalicijos lipdymo ar tarpusavio santykių aiškinimosi frakcijoje veiksmas, todėl balsavimas priklausys nuo to, kaip pavyks susitarti „valstiečių“ viduje.
„Ta pozicija buvo naudojama kaip derybinė priemonė, bet neaišku kam ji buvo svarbesnė – ar pačių „valstiečių“ sąjungos nariams, frakcijos nariams aiškintis tarpusavio santykius, ar vis dėlto koalicijos partnerių derybose. Ir iš tų viešų pranešimų susidarė man gana prieštaringas įspūdis“, – tikino buvęs Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius.
Jis taip pat pabrėžia, kad būtų sunku įvertinti, kaip keistųsi V. Pranckiečio reitingas visuomenėje, jeigu Seimo pirmininko postas būtų prarastas.
„Dažnai rinkėjai yra linkę palaikyti tuos, kurie laikomi politikos aukomis. Vienas galimas variantas. Kitas – dažnai pasitraukimas siejamas su pralaimėjimu ar silpnumu, nors nebūtinai tai yra tiesa“, – sakė R. Vilpišauskas.
ELTA primena, kad trečiadienį derybose dėl valdančiosios koalicijos suformavimo dalyvaujantys „socialdarbiečiai“ po partijos prezidiumo posėdžio pareiškė, jog koalicinę sutartį pasirašys, tačiau reikalauja atstatydinti Seimo pirmininką. Planuojama, kad ši kėdė tokiu atveju atitektų „socialdarbiečių“ lyderiui Gediminui Kirkilui.
Pagal išankstinį planą, „valstiečiai“, „tvarkiečiai“, „socialdarbiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga valdančiosios koalicijos sutartį turėtų pasirašyti šį penktadienį, o balsavimas dėl nepasitikėjimo V. Pranckiečiu numatomas antradienį.
Pats V. Pranckietis teigia posto palikti neketinantis, nes, pasak jo, Seimo pirmininką renka ne partija, o visas Seimas, tad ir atšaukti iš posto jį turėtų parlamentarai. Be to, politikas mano, kad noras jį pakeisti yra grindžiamas asmeninėmis R. Karbauskio nuostatomis.
V. Pranckietis R. Karbauskio atžvilgiu yra nepalankiai pasisakęs traukimosi į opoziciją nelaimėjus rinkimų, Šarūno Marčiuliono europarlamentaro mandato atsisakymo ir kitais klausimas.
Norint atstatydinti Seimo pirmininką, slaptame balsavime teigiamai „už“ turi pasisakyti ne mažiau 71 parlamentaro.