Santaros klinikų, Kauno klinikų, Respublikinės Panevėžio ligoninės, Respublikinės Šiaulių ligoninės veikloje antikorupciniu požiūriu nustatytos kelios ydingos situacijos. Viena tokių, kai VSPĮ darbuotojas, inicijavęs paramos teikimą ir tapęs juridinio asmens suteiktos paramos galutiniu naudotoju, dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimus viešuosiuose pirkimuose ar kitais klausimais dėl tokio juridinio asmens.
Arba, kai VSPĮ darbuotojas vadovauja juridiniam asmeniui (pvz., asociacijai, draugijai) ir dalyvauja, kaip VSPĮ darbuotojas, rengiant, svarstant ar priimant sprendimus viešuosiuose pirkimuose ar kitais klausimais dėl juridinio asmens, kuris skyrė paramą tai asociacijai ar draugijai. Taip pat, kai būdamas juridinio asmens steigėjas, akcininkas ar kitaip suinteresuotas asmuo, dalyvauja, kaip VSPĮ darbuotojas, rengiant, svarstant ar priimant sprendimus viešuosiuose pirkimuose ar kitais klausimais dėl to juridinio asmens. Tokia situacija susiklosto, kai gavęs finansinę ar kitokią naudą iš juridinio asmens, dalyvauja, kaip VSPĮ darbuotojas, rengiant, svarstant ar priimant sprendimus viešuosiuose pirkimuose ar kitais klausimais dėl tokio juridinio asmens.
STT atkreipia dėmesį, kad VSPĮ vadovybė neturi galimybių suvaldyti šių korupcijos rizikos veiksnių dėl reglamentavimo netobulumo, informacijos trūkumo, efektyvių automatizuotų informacijos tvarkymo įrankių nebuvimo.
STT manymu, būtinas aktyvesnis Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vaidmuo, formuojant vieningą VSPĮ darbo praktiką vertinamose srityse ir siekiant sutarimo, kokiais atvejais VSPĮ darbuotojui negali būti suteikiami įgaliojimai priimti sprendimus arba VSPĮ darbuotojas privalo nusišalinti ar būti nušalinamas nuo sprendimo priėmimo, kai dėl VSPĮ darbuotojo ryšių su trečiais asmenimis negali būti užtikrintas pakankamas VSPĮ darbuotojų nešališkumas.
2018 metų pabaigoje STT analitinės antikorupcinės žvalgybos pareigūnai atlikę tyrimą, nustatė sistemines korupcijos rizikas, kai Lietuvos ligoninių viešuosius pirkimus laimi įmonės, suteikusios paramą perkančiajai organizacijai arba su ja susijusiems paramos gavėjams. Informaciją perdavus pagal kompetenciją kitoms institucijoms, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija daugiau nei 50 asmenų jau yra pripažinusi pažeidus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. 2019 metų kovo mėnesį analitinis tyrimas pristatytas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Pasauliniame antikorupcijos ir skaidrumo forume. Taip pat gautas kvietimas rudenį tyrimą pristatyti Vokietijoje Europos kovos su sukčiavimu ir korupcija sveikatos apsaugos srityje tinklo (EHFCN) nariams.