Dar daugiau – moteris tvirtina, kad mokykloje garsiai kartu su vyru pradėję kelti nepatogius klausimus dėl vaikų saugumo jie ir jų pradinukė dukra patyrė psichologinį spaudimą iš įstaigos administracijos.
Siekiant apsaugoti nepilnamečius nuo galimo neigiamo viešosios informacijos poveikio nei vaikų, nei jų tėvų asmens duomenys, taip pat klasė, kurioje mokosi vaikai, straipsnyje nebus skelbiami. Dėl šios priežasties pakeistas ir situaciją paviešinti nusprendusios mamos vardas, ji publikacijoje bus vadinama Kristina (tikrieji vardas ir pavardė DELFI redakcijai žinomi).
Mokyklos direktorė Jurgita Nemanienė tėvų išsakytus kaltinimus kategoriškai atmeta ir teigia, kad jų pateikiama informacija neatitinka tikrovės. Į platesnes kalbas apie mokykloje susidariusią situaciją įstaigos vadovė nesileidžia – į žurnalistų klausimus sutiko atsakinėti tik raštu, o komentuoti konkrečių incidentų ir kilusios įtampos tarp mokyklos administracijos bei tėvų sakė negalinti dėl asmens duomenų apsaugos.
Kaip matyti iš DELFI gautų duomenų, mokyklos ir tėvų konfliktas išsirutuliojo tiek, kad dvi atžalas auginantys vilniečiai nusisamdė advokatą.
Viešinti situaciją nutarė nukentėjus dukrai
Kaip DELFI pasakoja dviejų vaikų mama Kristina, kantrybė jai trūko po to, kai pamokų metu buvo sužalota jos dukra.
Kristinos teigimu, incidentas įvyko mergaitės klasiokui metus metalinę kėdę ir netyčia pataikius į jos dukrą. Dar labiau moterį esą nustebino tai, kad po maždaug pusantros valandos apie sumuštą dukrą informavo ne mokyklos administracija, o kėdę metusio berniuko mama.
„Aš atsiliepiau, o ji sako – Kristina, toks baisus įvykis mokykloje, mano vaikas metė kėdę, netyčia pataikė į tavo dukrą. Mes su ja šnekėjome gal tik minutę, nes man buvo nemažas šokas, aš sakau – tai kur mano dukra, kas atsitiko? Ji sako – aš nežinau, tavo dukra pas seselę“, – pasakoja pašnekovė.
Anot Kristinos, sužinojusi apie incidentą mokykloje paskambino savo dukrai ir informavo, kad atvyks jos pasiimti iš mokyklos. Tik po to esą sulaukė ir mokytojos skambučio.
Kaip pasakoja pašnekovė, po įvykio dukrą nuvežė medikų apžiūrai, jie mergaitei nustatė nežymų sveikatos sutrikdymą – buvo sumušta mentis, atsirado poodinė kraujosrūva. Pasak dviejų vaikų mamos, jos dukrai prireikė ir psichologinės pagalbos, nes po įvykio dukra klasėje nebesijautė saugiai.
„Medikai sakė, kad gerai, kad stuburo slankstelis nelūžo ar kaukolės nesuskaldė. Metaline mokyklos kėde smūgis buvo, kėdė mesta iš nedidelio atstumo, pataikė labai netoli galvos, stuburo“, – pasakoja pašnekovė ir priduria, jog pasisekė, kad dukra atsipirko tik sumušimais.
Kėdę metęs vaikas grasino nusižudyti
Savo ruožtu mokykla pateikia kitokią įvykių versiją. Ugdymo įstaiga tikina, jog sužalotos pradinukės mamą Kristiną mokytoja bandė informuoti iš karto po įvykio, tačiau telefonu su ja susisiekti esą nepavyko. Tokias įvykio aplinkybes mokyklos direktorė J. Nemanienė aprašė atsakyme į Kristinos ir jos vyro advokatės pateiktą užklausą ugdymo įstaigai.
Mokykla tame pačiame dokumente teigia, kad kėdę į mažametę paleidęs berniukas turi specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP).
„Mergaitei iškart buvo suteikta pirmoji pagalba: uždėtas šaltis ant petuko. Mergaitė teigė, kad jai nebeskauda, ji lengvai kilnojo ranką, neverkė, todėl visas dėmesys ir tolimesnis laikas po įvykio buvo skirtas nuraminti klasės vaikus. Buvo kalbamasi su agresyviai pasielgusiu berniuku, iškviesta atvykti jo mama.
Berniuko, turinčio SUP, elgesys būna neadekvatus iškilus probleminei situacijai: jis susinervina ir gali sureaguoti pakankamai agresyviai, taip pakenkdamas ne tik sau, bet ir kitiems vaikams. Nors jo elgesys yra labai pagerėjęs, (...) tą dieną jis buvo labai susinervinęs ir pagrasino nusižudyti“, – rašoma mokyklos direktorės atsakyme advokatei.
Kaip nurodo mokyklos direktorė, apie šį incidentą Vaiko teisių apsaugos tarnybos mokykla neinformavo, nes „klasės auklėtoja ir pavaduotoja ugdymui, psichologė ir mokytoja nevertino įvykių kaip smurto ir patyčių atvejo“.
Anot J. Nemanienės, mokyklos darbuotojos įvertino tai, kad kėdę metęs mokinys turi specialiųjų ugdymosi poreikių, todėl esą jo elgesys netraktuojamas kaip smurtinis ar patyčinis.
Kreipėsi ir į policiją
Dėl mokykloje įvykusio incidento pradinukės tėvai kreipėsi ir į policiją. Tai DELFI patvirtino Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato atstovė Julija Samorokovskaja.
„Galime patvirtinti, kad pareiškimas policijoje buvo priimtas ir nagrinėjamas. Deja, dėl asmens apsaugos, išsamesnė informacijos apie nepilnamečius asmenis neteikiama“, – rašoma iš policijos gautame atsakyme.
Kristina tikina, jog žinia, kad jos dukros klasėje mokosi spec. ugdymo poreikių turintis vaikas, jai taip pat buvo netikėta: „Aš ketverius metus buvau tėvų komiteto pirmininkė ir aš nežinojau, kad mes klasėje turime spec. poreikių vaiką. Apie tai išgirdau tik nutikus įvykiui, kai su vyru kreipėmės į policiją. Man tai buvo staigmena, ypač kai visi – direktorė, mokyklos administracija, tėvai – mus dėl to puolė, sako – kaip jūs prieš spec. poreikių vaiką į policiją nuėjote.”
Kaip sako moteris, į pareigūnus ji kartu su vyru kreipėsi ne siekdami surasti tarp vaikų kilusio konflikto kaltininką, o norėdami atkreipti dėmesį į mokykloje kylančias rimtas problemas, kurios, pašnekovės teigimu, nesprendžiamos jau ne vienerius metus.
„Mes net nekėlėme klausimo, kad kažkurį vaiką nubauskime, suraskime kaltą. Policijoje prašėme išsiaiškinti, kodėl mokykloje neužtikrinamas vaikų saugumas, sudaromos sąlygos naudoti psichologinį ir fizinį smurtą prieš kitus mokinius, o nukentėjus vaikui, tėvai nė neinformuojami apie įvykį, nesuteikiama informacija“, – piktinosi dviejų vaikų mama.
Be to, anot pašnekovės, mokykla esą nutyli ir dar vieną aspektą – Kristinos žiniomis, į jos dukrą kėdę metęs mokinys taip pat tapo patyčių auka, kas ir galėjo išprovokuoti tokį agresyvų vaiko elgesį.
„Mokykla ir patį įvykį fiksuoja nuo tos vietos, kad berniukas metė kėdę, bet jie visiškai nemini to, nuo ko viskas kilo. Du berniukai tyčiojosi ir šaipėsi iš to berniuko, kuris vėliau metė kėdę. (...) Visą pertrauką klasėje sėdėjo mokytoja, ji nei žodžiais, nei veiksmais į vaikų konfliktą nereagavo, jų nestabdė. Ko pasekoje, žodinės patyčios virto trijų vaikų muštynėmis.
Nuskambėjus skambučiui į pamoką vaikai išsiskyrė, tas berniukas atėjo į savo vietą (klasėje – DELFI), jis sėdėjo suole už mano dukros, ir jį vėl tie patys du vaikai pradėjo erzinti, iš jo šaipytis. Jis nesusitvardė, atsistojo, metė kėdę ir ta kėdė nuskrido ne ta trajektorija, kuria jis tikėjosi. Dukra sėdėjo nugara ir staiga nuo smūgio į nugarą, trenkėsi pilvu į suolo briauną, pajuto didelį skausmą petyje ir nugaroje, išsigando, pradėjo verkti, negalėjo nusikelti ant jos užkritusios metalinės kėdės“, - ką apie įvykį sužinojo iš dukros, pasakoja sužalotos mergaitės mama.
Dukra sulaukė grasinimų, o anksčiau buvo sumuštas ir sūnus
Tiek tėvams, tiek DELFI pateiktuose atsakymuose mokyklos direktorė J. Nemanienė teigia, kad po pradinukų klasėje kilusio konflikto su mokiniais dirbo mokyklos psichologės ir „ištyrus įvykį buvo parengtas ir įgyvendintas Pagalbos priemonių planas klasei“. Be to, kaip teigiama tėvų advokatei pateiktame mokyklos vadovės rašte, apie įvykį buvo informuoti visi tėvai, kurių atžalos mokosi šioje klasėje, jų paprašyta su vaikais įvykį aptarti namuose ir pakviesta esant poreikiui kreiptis į mokyklos psichologę.
„Papildomai, po keleto dienų, per elektroninį dienyną TAMO pristatyta galimybė nemokamai pasinaudoti kompleksinėmis paslaugomis šeimai, kurias siūlo Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba“, – rašoma J. Nemanienės rašte.
Anot Kristinos, ji tikėjosi, kad po šio incidento mokykla atidžiau pradės stebėti situaciją ugdymo įstaigoje ir imsis atitinkamų priemonių patyčioms ir smurtui stabdyti. Vis dėlto, kaip tikina moteris, padėtis negerėjo – po kurio laiko jos dukra iš klasioko sulaukė net baisių grasinimų mirtimi.
„Jis grasino, kad ištrauks liežuvį, kad nužudys, kad ją reikia pakast po žeme. Tai buvo sakoma agresyviai, garsiai rėkiant, daužant kumščiu į stalą, kitu mojuojant ore. Kartojosi ne vieną kartą ir ne vieną dieną. Ir iš tikrųjų dukra pradėjo labai į tai reaguoti“, – apie dukros patirtus išgyvenimus kalba vilnietė.
Jos teigimu, dėl tokių įvykių dukrai atsirado baimės ir nesaugumo jausmas mokykloje, pablogėjo dukros emocinė būklė ir sušlubavo fizinė sveikata – prireikė kreiptis ir į medikus, ir į psichologą.
Pasak moters, tai jau ne pirmas kartas, kai mokykloje nukenčia jos atžalos. Prieš tris mėnesius iki dukros patirtos traumos, anot Kristinos, toje pačioje švietimo įstaigoje mokinys sumušė ir jos sūnų –trenkė kumščiu į nosį. Tąkart, sako moteris, vaikas nugriuvo, iš nosies pasipylė kraujas, kelias dienas buvo ištinęs veidas. Anot pašnekovės, sūnui stiprus kraujavimas kartojosi ilgiau nei parą, todėl nusprendė vaiką parodyti medikams.
„Pasiėmus vaiką iš mokyklos, pakeliui pas medikus, mano vyrui paskambino vaiko gerovės komisijos pirmininkė ir davė suprasti, kad jūs gal geriau nevažiuokite pas gydytoją, nes mes mokykloje šito įvykio nefiksavome, neapklausėme vaikų, nes jeigu dabar nuvažiuosite pas medikus, jie praneš policijai, o jeigu praneš policijai, policija pas mus ateis į mokyklą ir darys tyrimą. O mes savo vidinio tyrimo neatlikome. Mums su vyru buvo šiek tiek šokas sulaukus tokio skambučio iš mokyklos“, – pasakoja pašnekovė.
Direktorė: tėvų pasakojimai neatitinka tikrovės
Pati mokyklos direktorė ugdymo įstaigai metamus tėvų kaltinimus kategoriškai neigia. Jos teigimu, tėvų pasakojimas apie pavaduotojos skambutį – „neatitinka tikrovės“.
„Tokio prašymo iš mokyklos vaiko gerovės komisijos pavaduotojos nebuvo. Jūs turite tikrovės neatitinkančią informaciją“, – teigiama J. Nemanienės DELFI atsiųstuose atsakymuose.
Paklausta, ar mokykla registravo smurto atvejį, kai buvo sumuštas Kristinos mažametis sūnus, J. Nemanienė patikino, kad šio incidento nefiksavo, nes konfliktas esą įvyko būrelio metu. Šią popamokinę veiklą, pasak direktorės, organizuoja ne pati mokykla.
„Ne, tokio įvykio neregistravome, nes įvykis įvyko ne mokyklos organizuojamų veiklų metu. Daugiau informacijos galėtų pateikti neformaliojo švietimo teikėjas, kuris būrelių veiklas siūlo vaikams, nuomodamas mokyklos patalpas ir su kuriuo berniuko tėvai sudarę paslaugų sutartį. Nors mokykla nesikiša nei į finansines, nei į organizacines kitų įmonių veiklas, tačiau mūsų pavaduotoja geranoriškai padėjo ir suvedė berniukų, dalyvavusių incidente, šeimas bei trenerį, siūlydama viską kartu išsiaiškinti. Mokykla tėvų neprašė nesikreipti į sveikatos specialistus. Jūs turite tikrovės neatitinkančią informaciją“, – teigia J. Nemanienė.
Direktorė tikrovės neatitinkančiais vadina ir tėvų teiginius, kad mokykloje nuolat vyksta patyčios ir smurto protrūkiai. J. Nemanienės tėvų advokatei pateiktuose atsakymuose teigiama: „Teiginys, kad (...) klasėje vyksta patyčios, neatitinka tikrovės ir yra niekuo nepagrįstas. (...) klasėje anksčiau dirbusi psichologė ir dabar dirbančios psichologės nefiksavo nei vieno patyčių atvejo, nors ne kartą dalyvavo klasės pamokose. Pranešimų apie patyčių ar smurto atvejus VGK (vaiko gerovės komisija – DELFI) nėra gavusi.“
Direktorė taip pat tikina, kad mokykla visomis išgalėmis siekia užkirsti kelią galimoms patyčioms, todėl ugdymo įstaigoje įgyvendinama „Olweus“ ir „Lion quest“ programos.
„Klasės auklėtojai ir mokytojai organizuoja įvairius socialinių emocinių gebėjimų ugdymo užsiėmimus, kurių metu analizuoja įvairius mokinių gerovei palankius ir nepalankius elgesio modelius, mokosi, kaip atpažinti save, klasės draugus, kaip kurti gražius ir darnius tarpusavio santykius, kaip spręsti konfliktus ir pan.“, – rašoma mokyklos direktorės atsakymuose.
Švietimo įstaigos vadovė tikina, kad pakankamai gerą atmosferą rodo progimnazijoje bei visoje Lietuvoje atliekami patyčių tyrimai.
Kaltina mokyklą sąmoningu psichologiniu smurtu
Tačiau dviejų vaikų mama tikina, kad atmosfera mokykloje ne tik kad prasta, bet ir žalojanti mažamečius vaikus. Pašnekovės tikinimu, ugdymo įstaiga ne tik nesiima reikalingų priemonių vaikų saugumui užtikrinti, bet administracija esą dar ir pati naudoja psichologinį spaudimą, siekdama nutildyti į viešumą opias problemas keliančius tėvus.
Pašnekovė mano, kad dėl jos ir vyro keliamų klausimų jų dukra vienintelė nebuvo pakviesta į mokyklos organizuojamą edukacinę kelionę į Latviją.
Kaip teigia dviejų vaikų mama, jos dukra klasėje buvo sumušta kovo pabaigoje, nuo tada padidėjo ir įtampa tarp šeimos ir švietimo įstaigos. Anot Kristinos, progimnazijoje baigiantis mokslo metams organizuojama edukacinė išvyka, kurią mokyklos bendruomenė vadina „Žaliąja savaite“, tačiau šįsyk jų dukra vienintelė iš klasės į šią kelionę pakviesta nebuvo.
Pasak moters, mokinių išvyką mokykla organizavo jau nuo metų pradžios, apie tai buvo informuoti ir tėvai, ir mokiniai, buvo atsiųsta visa išsami informacija, tačiau likus savaitei iki kelionės ji iš mokyklos direktorės per el. dienyną gavo laišką, kad „Žalioji savaitė“ jos dukros klasei atšaukiama. Kristina sako, kad dukra iš klasiokių netrukus sužinojo, jog jos į kelionę vykti ruošiasi, jau išklausė ir instruktažą, gavo reikalingų daiktų sąrašą. Tai, pasak vilnietės, buvo dar vienas psichologinis smūgis dukrai, nes ji išvykai ruošėsi, ilgai su draugėmis repetavo pasirodymus.
Pašnekovė pasakoja, kad el. dienyne pakartotinai parašė užklausą mokyklai, ar išvyka tikrai nebus organizuojama, tačiau atsakymo taip ir nesulaukė. Anot Kristinos, liūdniausia, kad švietimo įstaiga nesiima spręsti sudėtingų problemų, o dar ir pati prisideda prie mažamečio vaiko traumavimo.
Daugiausiai nuostabos moteriai sukėlė tai, kad „Žaliosios savaitės“ metu mokykloje dukros klasiokų nebuvo. Tai ji sako sužinojusi, kai nuvyko į mokyklą ir ant klasės durų rado raštelį, kad pamokos vyksta jungtinėje klasėje.
Moteris įsitikinusi, kad jos dukra į edukacinę kelionę nepaimta sąmoningai, darant spaudimą dėl jos ir vyro keliamų nepatogių klausimų mokyklai.
Mokykla: nebuvo nei vaikų, nei išvykos
Mokyklos direktorė tikina, kad mokykla Kristinos dukros klasei „Žaliosios savaitės“ neorganizavo. To daryti, pasak J. Nemanienės, nebuvo reikalo „dėl mokinių nebuvimo klasėje“. Tokia edukacinė išvyka esą buvo organizuota kitoms dviems klasėms.
Pasiteiravus, kodėl mokiniai masiškai neatvyko į pamokas, jei mokslo metai dar nebuvo pasibaigę, direktorė DELFI pateikė tokį atsakymą: „Klasės mokinių dauguma tėvų pateikė pranešimus, kad vaikai neatvyks. Pagal mokyklos taisykles, tėvai, pateikę prašymą, kelias dienas gali vaiko nevesti į mokyklą ugdymo proceso metu, jei vaikas neturi pažangumo ir lankomumo problemų.“
Žinios apie tarp tėvų ir Basanavičiaus progimnazijos įsiplieskusį konfliktą jau pasiekė ir Vilniaus miesto savivaldybę. Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorė Alina Kovalevskaja žurnalistams teigė, kad mokykla šiuo metu „aktyviai bendradarbiauja su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakingomis institucijomis“.
Paklausta, ar mokykla turi kaip nors registruoti smurto ir patyčių atvejus, A. Kovalevskaja patikino, kad švietimo įstaigos tai daryti privalo.
„Ugdymo įstaigoje visi atvejai susiję su smurtu ir patyčiomis turi būti registruojami, informacija perduodama teisėtiems vaikų atstovams ir neatidėliotinai imamasi veiksmų susidariusioms situacijoms spręsti“, – teigia savivaldybės atstovė.
Apie smurto atvejus privalo pranešti vaiko teisių specialistams
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija savo atsakyme DELFI teigia, kad dėl šios situacijos gavo Vilniaus miesto savivaldybės atsakymą, jog kilusius nesutarimus tarp tėvų ir mokyklos esą bandoma spręsti taikiai.
„Gavome savivaldybės atsakymą ir patikinimą, kad situaciją, geranoriškai padedant mokyklos vadovams, mokytojams, švietimo pagalbos specialistams, bandoma išspręsti taikiai“, – teigiama ministerijos atsakyme DELFI.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo pagalbos skyriaus vedėja Gražina Šeibokienė aiškina, kad apie smurtinius incidentus mokykla turi informuoti ne tik tėvus, bet ir vaiko teisėmis besirūpinančias atsakingas institucijas. Be to, tiek smurtavęs mokinys, tiek nuo smurto nukentėjęs vaikas turėtų gauti psichologinę pagalbą.
„Kaip nustato Švietimo įstatymas, bet kuris mokyklos darbuotojas ar mokinys, pastebėjęs smurtą, privalo tuoj pat pranešti direktoriui. Mokyklos vadovas ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai informuoja smurtavusio ir smurtą patyrusio mokinio tėvus, vaiko teisėmis besirūpinančias tarnybas. Smurtavęs ir smurtą patyręs nepilnametis kartu su jį lydinčiais tėvais per 5 darbo dienas turi gauti nemokamą psichologinę pagalbą – dėl to turi pasirūpinti mokyklos vadovas“, – aiškina G. Šeibokienė.
Specialistės teigimu, apie smurto atvejį mokykloje tėvams turėtų būti pranešama nedelsiant ir tuo pasirūpinti turėtų mokyklos vadovas. Tiesa, įstatyme numatyta, kad informacija tėvams apie įvykį pateikiama turėtų būti ne vėliau kaip kitą darbo dieną.
„Švietimo įstatyme nustatyta, kad smurto atveju mokyklos vadovas apie tai nedelsdamas, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, praneša tėvams, institucijoms, kurios turi užtikrinti vaiko teisių apsaugą“, – teigia ministerijos atstovė.