Šis tyrimas – ne dėl R. Sakalauskienės viešos kritikos visai kalėjimų sistemai, – apie blogybes už grotų medikė kalbėjo ne tik R. Mikelkevičiūtės laidoje, bet ir pasakojo dokumentinio filmo „Pravieniškių mafija“ kūrėjams ir knygos „Pravieniškių mafija. Nerašyti zonos įstatymai“ autoriui. Ir anksčiau jai buvo pasiūlyta patylėti, bet su negerovėmis, kurios kalėjimų sistemoje iki šiol užglaistomos, nesitaikstanti medikė nėra iš tokių.
Tyrimas pataisos namuose buvo pradėtas dėl socialiniame tinkle „Facebook“ paviešintos R. Sakalauskienės nuotraukos.
Tik savo draugams nuteistųjų slaugytoja paviešino nuotrauką, kurioje ji sėdi konvojaus pareigūnų automobilyje prie įkalinimo įstaigos. „Poilsis – jaučiuosi atsipalaidavusi“, – prie nuotraukos, kuri buvo padaryta šalia Pravieniškėse esančios Laisvės atėmimo vietų ligoninės, rašė slaugytoja.
Tarnybinį patikrinimą dėl pažeidimo pradėjęs komisijos pirmininkas Darius Kubilius medikės pareikalavo pasiaiškinti dėl galimo drausmės pažeidimo, kuris esą buvo padarytas dar prieš televizijos laidos „Valanda su Rūta“ pasirodymą, tačiau pradėtas tik po laidos transliacijos per LNK televiziją.
Pareigūnų medžiagoje teigiama, kad R. Sakalauskienė įtariama dar gegužės 5 d., apie 13.15 val., „tyčia, žinodama, kad laisvės atėmimo vietose draudžiama įsinešti ir turėti bet kokias ryšio priemones (telefonus, jų dalis, priedus, SIM korteles, informacijos laikmenas)“ pažeidusi Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymą, kuriuo šiuos daiktus draudžiama įsinešti į įkalinimo įstaigas.
Nuteistųjų slaugytoją pradėtas tyrimas nustebino – mobilųjį telefoną ji turėjo ne įkalinimo įstaigoje, o už jos ribų. Ji pasakojo, kad tądien, kai esą galimai padarė pažeidimą, ji konvojaus automobiliu iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės turėjo į Kauno klinikas nuvežti ir parvežti vieną nuteistąjį.
„Atvykusi į Laisvės atėmimo vietų ligoninę nuteistąjį perdaviau medikams, sutvarkiau reikiamus dokumentus ir turėjau palaukti, kol konvojaus pareigūnai savo ruožtu sutvarkys reikiamus dokumentus, todėl nuėjau į automobilių aikštelę ir konvojaus automobilyje ilsėjausi, – sakė R. Sakalauskienė. – Savo poilsio pertraukėlės metu nufotografavau man patikusį vaizdą ir įkėliau jį į savo „Facebook“ paskyrą.“
Medikė teigė, kad jos profilis socialinėje erdvėje nėra viešai prieinamas ir skirtas tik asmenims, kurie įtraukti į vadinamąjį draugų ratą.
„Man nesuprantama, kas ir kokiu tikslu iš mano privataus profilio kopijavo mano įkeltą nuotrauką, kuri nėra viešai prieinama“, – R. Sakalauskienės nuomone, tokiu būdu buvo pažeistas jos privatumas, o neviešo pobūdžio informacija panaudota pradedant tarnybinį tyrimą.
Ji pažymėjo, kad mobiliojo ryšio telefonus draudžiama turėti įkalinimo įstaigose, tačiau ji nėra taikoma konvojavimą vykdantiems pareigunams. Be to, jos teigimu, iki šiol niekada nebuvo atliekamos medikų patikros patenkant į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.
„Su konvojaus pareigūnais įvažiavome į ligoninės aikštelę, jokių leistinų ar neleistinų daiktų tikrinimo, dokumentų patikrinimo ar apžiūros procedūrų nebuvo atliekama nei šią dieną, nei kada nors iki tol, – sakė R. Sakalauskienė. – Jeigu turėčiau palikti savo rankinę su asmeniniais daiktais įvažiuojant į Laisvės atėmimo vietų ligoninės aikštelę, tai man nėra žinoma jokia nustatyta tvarka – kur, kada ir kaip visa tai galėčiau palikti.“
Medikė pabrėžė, kad jokių draudžiamų daiktų į ligoninę neįsinešė, o rankinę su telefonu laikė konvojaus automobilyje.
„Tiek aš, tiek konvojaus pareigūnai turėjo savo asmeninius daiktus, pareigūnai taip pat buvo ir su ginklais, iki šiol panašių problemų niekam nebuvo kilę, todėl man nesuprantamas kaltinimas pažeidus darbo tvarką“, – nurodė Pravieniškių ir Alytaus pataisos namuose dirbanti slaugytoja.
Nors pradėtas tyrimas baigėsi ir nebuvo nustatyta, kad R. Sakalauskienė pažeidė tvarką, tačiau moteris sako, jog iš Pravieniškių pataisos namų administracijos jau sulaukė psichologinio spaudimo.
„Nors nėra raštiško įsakymo, tačiau žodžiu pasakyta, kad važiuojant į ligoninę negalime turėti telefono, – sakė ji. – Bet juk būna situacijų, kai su nuteistuoju kitose gydymose tenka prabūti ir po 12 valandų, – manau, kad toks reikalavimas nepagrįstas, nes tokiu atveju medikai net negali susisiekti su savo šeimos nariais.“
Apie negeroves kalėjimų sistemoje nevengiant kalbėti R. Sakalauskienė priklauso medikų profsąjungos, kurios priešinasi vis atidedamai pertvarkai įkalinimo įstaigose. Jos teigimu, vadovaujančias pareigas užimantiems pareigūnams nepatinka, kad apie blogą padėtį kalbama viešai – bando apsimesti, kad to, kas yra sakoma, nebūtų, o įkalinimo įstaigose situacija yra puiki.
„Pareigūnai seniai nebegali kontroliuoti nuteistųjų, todėl atsigriebia savo valdžios rodymu ant pavaldinių – paprastų kalėjimų sistemos darbuotojų, – sakė R. Sakalauskienė. – Žmonės pavargo nuo netvarkos, neūkiškumo, Teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamento skleidžiamo melo. Dabar žodinis įsakymas nieko nevertas. Manau, ta istorija, nutikusi su manimi, puikiai pademonstruoja, kad kai negali nieko padaryti, tuomet bent kažkaip kitaip gali bandyti įkąsti – juk po tyrimo liko tik šnipštas.
Pareigūnai nepajėgia užtikrinti telefonų nepatekimo į zoną, todėl dabar joks pareigūnas ir medikas, važiuodamas į ligoninę, negalės pasiimti savo telefono. Darbas su nuteistasiaisi ir taip emociškai yra sudėtingas, o kai reikia nuolat patirti psichologinį spaudimą iš administracijos, dar nemaloniau.“
Nuteistųjų slaugytoja sakė, kad dėl reorganizacijos įkalinimo įstaigose planuojama atleisti nemažai kalėjimo medikų, kuriems turės būti išmokėtos išeitinės kompensacijos, todėl greičiausiai dabar ieškoma įvairiausių būdų, kaip sutaupyti valstybės pinigus.
„Galbūt tai ir yra tas būdas surasti už ką atleisti be kompensacijos“, – svarstė ji.
Tuo metu Pravieniškių pataisos namų direktorius Dainius Sušinskas mano, kad medikės nuogąstavimai, jog neturėdama mobiliojo ryšio telefono ji negalės susisiekti su artimaisiais, yra nepagrįsti.
„Konvojavimo taisyklės numato, kad už nuteistųjų konvojavimą yra atsakingas konvojaus viršininkas, kuris privalo užtikrinti, kad draudžiami nuteistiesiems daiktai nepatektų į konvojavimui skirtą transporto priemonę, – sakė jis. – Pažymime, kad pervežant nuteistuosius į gydymo įstaigą, ekipaže, be sveikatos priežiūros darbuotojų, būna toks pareigūnų skaičius, kurio reikia konkrečiam konvojui užtikrinti.
Konvojaus viršininkas yra pasirengęs organizuoti pagalbą nelaimės atveju, taip pat susisiekti su nuteistojo artimaisiais. Yra pasitaikę atvejų, kai ypatingojo konvojaus metu sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojas viešai skelbė informaciją apie konvojaus eigą, todėl ir ateityje bus vertinamos galimos rizikos ir priimami atitinkami sprendimai, kad būtų užtikrintas konvojaus saugumas“.