Jonas Juškaitis gimė 1933 05 30 Kuturiuose, Jurbarko rajone. 1958 m. baigė lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete. Dirbo mokytoju, 1958–1962 m. „Literatūros ir meno“ redakcijoje. Nuo 1971 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys.
Jonas Juškaitis yra parašęs ir išleidęs šešiolika poezijos knygų: Ir aušros, ir žaros (1962), Mėlyna žibutė apšvietė likimą (1972), Tolimos dainos (1981, 1997; Brailio raštu, 2001), rinktinė tuo pačiu pavadinimu (2006), Dešimt žodžių jazmino žiedui (1984), Su volungės balsu (1984), Anapus gaiso (1987), Pučia vėjas į širdį (1990), Pilnas vakaras nutilusios dainos (1994), Varpai sudūlės nuo skambėjimo (1998), Lyra ant gluosnio (1998), Eglė vasaros naktį (2003), Labos nakties, naktie (2005), Žemei labiausiai patinka žmogaus šešėlis (2009), Jonas Juškaitis: eilėraščiai (2012), O laike, o niūniavime manęs (2018). Pastaraisiais metais, nors ir sunkiai sirgdamas, Jonas Juškaitis ir toliau kūrė, leidykla „Homo liber“ išleido jo knygas: Trauktis atsišaudant: apie knygas, laikus ir žmones (2016), Bernardas Brazdžionis – Jonas Juškaitis: laiškai (2018), bei Virginijos Balsevičiūtės parašytą monografiją apie Poetą Toks gražus, toks liūdnas (2018).
Jonas Juškaitis buvo ir puikus vertėjas. Tarp jo verstų užsienio poetų yra A. Achmatova, F. G. Lorka, J. V. Getė, N. Gumiliovas, H. Heinė, F. Helderlinas, S. Jeseninas, O. Mandelštamas, K. K. Norvidas, R. M. Rilkė, G. Traklis, senovės japonų poetų. O Jono Juškaičio eilėraščių yra išversta į anglų, baltarusių, ispanų, italų, latvių, lenkų, rusų, ukrainų, vengrų, vokiečių kalbas.
Jonas Juškaitis 1989 m. buvo apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija, 1999 m. tapo „Poezijos pavasario“ laureatu, o 2004 m. pelnė Jono Aisčio literatūrinę premiją už eilėraščių knygą „Eglė vasaros naktį“.
