„Šį savaitgalį susiburiame aptarti nubėgtą trijų svarbių rinkimų maratoną. Distancija, prasidėjusi pirmaisiais Lietuvoje atvirais pirminiais kandidato į Prezidentus rinkimais, savivaldybių tarybų bei Europos Parlamento rinkimais ir pasibaigusi antruoju Prezidento rinkimų turu, pareikalavo daug jėgų ir susitelkimo. Pasiekėme neblogų rezultatų. Tikiuosi, jog šie rezultatai ir žmonių suteiktas pasitikėjimas padėjo neblogą pamatą rengiantis ir kitų metų rinkimams“, – prieš posėdį pažymėjo G. Landsbergis.
Posėdžio metu pagaliau paaiškėjo ir konservatorių kandidatai į atsilaisvinusias vietas Seime. TS-LKD Taryba nusprendė, kad Žirmūnų vienmandatėje apygardoje kels Paulės Kuzmickienės kandidatūrą, Gargžduose į sąrašą bus įrašyta Rasa Petrauskienė, o Žiemgalos vienmandatėje apygardoje rems save išsikėlusią nepriklausomą kandidatę Rūta Bilkštytę.
Prasidėjus posėdžiui G. Landsbergis teigė, kad iš susirinkusiųjų skaičiaus akivaizdu, kad laukiama aršių diskusijų.
Po G. Landsbergio kalbas sakė Andrius Kubilius, vėliau Rasa Juknevičienė, Liudas Mažylis bei profesorius Vytautas Landsbergis. Profesorius taip pat sukritikavo ir ne I. Šimonytę rinkiminiu laikotarpiu palaikiusius konservatorius.
Landsbergis „valstiečiams“: turime padėti jiems tapti partija
„Vieni rinkimai baigėsi, antri, treti, tikrai rimtai padirbėjome“, – kalbėjo G. Landsbergis ir pridūrė, kad nors ir banalu, bet vieni rinkimai baigiasi, kiti – prasideda.
Kiek vėliau G. Landsbergis pridūrė, kad nori pakalbėti „ne apie vieną kitą skandalėlį“, o apie tuos dalykus, kurie, jo nuomone, šiuo metu yra aktualiausi.
„Pirmoji liga – komitetizacija“, – apie Europos Parlamentą kalbėjo G. Landsbergis. Jo teigimu, šia „liga“ jau užsikrėtė ir Lietuva. Kodėl atsitiko komitetai? Klausimą iškėlė G. Landsbergis teigdamas, kad partijos galbūt yra per daug užsidariusios ir neišgirsta žmonių lūkesčių, tuo metu komitetai juos išgirsta. „O kokią pridėtinę vertę atneša komitetas?“ – vėl klausimą pats iškėlė G. Landsbergis.
Jo teigimu, partija yra „ilgalaikis konstruktas“. „Komitetai, kurie atsiranda, iškelia kokį nors vieną klausimą, kuris tuo metu valstybei yra svarbus“, – kalbėjo G. Landsbergis. TS-LKD pirmininkas pridūrė, kad pastebi spaudimą ir partijos viduje, kad ji taptų „vieno klausimo partija“ bei pridūrė, kad toks požiūris yra klaidingas.
„Kiek ilgalaikiais mes save matome?“ – įvardijo klausimą, kurį esą turėtų sau kelti konservatoriai.
Kalbėdamas apie situaciją Lietuvoje G. Landsbergis įvardijo ir „valstiečius“ bei pridūrė, kad jų sistema panaši į komiteto: „Man atrodo, mes turime padėti jiems tapti partija“. G. Landsbergis kalbėjo, kad esą konservatoriai turi būti atsakingi už partinę sistemą Lietuvoje.
„Jei mes toliau blaškysimės trumpų sprendimų sūkuryje, niekas Lietuvoje nesikeis“, – kalbėjo G. Landsbergis. Vienintelis būdas Lietuvoje užtikrinti realų pokytį, anot jo, susitarimas tarp tų politinių jėgų, kurios gali prisiimti atsakomybė ilgiau nei iki kitų rinkimų.
„Daug kalbame apie gerovės valstybę ir kalbame sau patogiai, – toliau kalbą tęsė G. Landsbergis. – Intensija graži, teisinga ir labai savalaikė. Man atrodo, kad mes ją suprantame panašiai, kas yra gerovės valstybė. Kalbame apie tai, kad Lietuvoje socialiniai laiptai, socialinis liftas neveikia.“ Jo teigimu, valstybėje nesutariama, kaip tą liftą išjudinti ir kaip žmones privesti prie to lifto. „Šiandien aikštelė yra tuščia, niekas ten neina, nes žino, kad liftas yra sugedęs“, – kalbėjo G. Landsbergis ir pridūrė, kad metas kalbėti apie priemonės, kuriomis reikia šias problemas spręsti.
Jo teigimu, norint, kad Lietuva taptų valstybe be pamirštų žmonių, reikia ir pastangų, ir pinigų.
TS-LKD pirmininkas teigė, kad norint papildomo milijardo biudžetui, konservatoriai gali žengti pirmą žingsnį imdamiesi veiksmų.
„Noriu pasakyti, kad sprendimai yra atrasti ir yra konkretūs ir jie prasideda nuo susitarimų“, – tęsė G. Landsbergis.
„Tie, kurie atsistos valstybės pusėje, tie bus mūsų draugai“, – tokiais žodžiais savo kalbą baigė G. Landsbergis.
Kubilius: problema yra premjeras, kuris nežino, ar nori būti premjeru
Pradėdamas kalbą Andrius Kubilius nusijuokė, kad vis dar yra politinio komiteto pirmininkas.
„Ką Gabrielius pasakė, tai labai svarbu, ypač žiūrint į ateinančius metus, į ateinančius Seimo rinkimus, kurie bus, mano nuomone, ne tik Seimo rinkimai, bet ir premjero rinkimai“, – apie politinę situaciją kalbėjo A. Kubilius.
Jo teigimu, kas blogiausia laukia Lietuvos – stagnacija.
„Mano nuomone, dabartinė valdžia yra pati pavargusi nuo savo valdžios, nuo savo valdymo ir, kaip perfrazuodamas Gabrielių pasakyčiau, nuo savo komitetiškumo“, – kalbą tęsė A. Kubilius.
Kalbėdamas apie valdančiuosius A. Kubilius įvardijo jų pralaimėtus rinkimus ir pridūrė: „Ir jie kankinasi, ir visą Lietuvą kankina. Būtų geriau, jei tos kančios greičiau užsibaigtų“.
A. Kubiliaus teigimu, viena didžiausių problemų dabar yra ir „premjeras, kuris nežino, ar jis vis dar nori būti premjeru“.
Konservatorius įvardijo ir naujai išrinktą prezidentą Gitaną Nausėdą ir pridūrė, kad „Lietuva dar nėra išbandžiusi nereikšmingo prezidento“. „Būtų gerai, jei padėtume Nausėdai būti reikšmingu prezidentu“, – kalbėjo A. Kubilius.
Baigdamas kalbą A. Kubilius pridūrė, kad jau rugsėjį Vilniuje ir Kaune turėtų duris atverti į Europos Parlamentą išrinktų konservatorių biurai.
Juknevičienė: man baisiau būtų, jei kaltintų, kad sugražulėjom ar sukarbauskėjom
Pasisakymą Rasa Juknevičienė pradėjo padėkodama už palaikymą ir pridurdama, kad nekantrauja pradėti darbus Europos Parlamente. „Dar sunkiai priprantu prie pasikeitusių aplinkybių, tačiau jau pradėjo rūpėti kuo greičiau pilna jėga įsijungti į naujus darbus“, – teigė R. Juknevičienė.
R. Juknevičienė prisiminė ir prieš tris dešimtmečius vykusius įvykius, taip pat ir konservatorių partijos augimą.
Kiek vėliau R. Juknevičienė pradėjo kalbėti apie esamą politinę situaciją. „Esame įtraukti į informacinį karą prieš mūsų partiją, – teigė R. Juknevičienė ir pridūrė, kad tai ne pirmas informacinis karas. – Tik gaila, kad tas karas yra viduje.“
„Man baisiau būtų, jei kaltintų, kad sugražulėjom ar sukarbauskėjom“, – apie politinę situaciją toliau kalbėjo R. Juknevičienė.
Jos teigimu, mūsų šalyje ne koks nors paradas, o vis dar esantis sovietinis paveldas yra didžiausia problema.
„Ar mes suliberalėjom, jei pasakėme, kad negalime mušti vaikų?“ – kalbą tęsė R. Juknevičienė bei pridūrė, kad ir konservatorių vertybės kinta. Ji vardijo ir prieš du šimtus metų vyravusias normas, kurios, anot jos, dabar jau neįsivaizduojamos.
Mažylis: blogoji Sūrskio žinia visada ta pati ir jos vardas – Kubilius
Kalbą pradėjęs Liudas Mažylis apžvelgė ir Europos Parlamentą, ir politinę situaciją, tačiau vėliau ėmė juokauti, kad kalbės pagal Sūrskį.
„Blogoji Sūrskio žinia visada ta pati ir jos vardas – Kubilius“, – juokavo L. Mažylis, tačiau pridūrė, kad valdžia priklauso moterims ir tai adresavo trečiai Europos Parlamento kolegei R. Juknevičienei.
L. Mažylis aptarė ir kitus kolegas, išrinktus į Europos Parlamentą bei pridūrė, kad kai tik konservatoriai atsidarys savo biurą Vilniuje, pakvies kolegas išgerti belgiškos kavos.
Profesorius Landsbergis teigia, kad Seime reiktų įkurti politinės kultūros komitetą
Kalbą pradėjęs prof. Vytautas Landsbergis nuo EP grįžo prie Lietuvos ir teigė, kad gyvename porinkiminiu laikotarpiu nors kai kurie jau nori gyventi priešrinkiminu.
Kalbėdamas apie „valstiečius“ jis teigė, kad „jie galėjo suteikti daug vilčių ir labai trumpą laiką galėjo šmėstelėti ta mintis, kad gali būti kitaip Lietuvoje“.
Tęsdamas politinės situacijos apžvalgą jis teigė: „Visokio plauko socialdemokratai gali pailsėti kol kas, o Lietuva savo gyvenimą gali formuoti kitaip“.
Profesoriaus teigimu, „visuomenė dabar yra didelėje baloje, bet vis dėl to kažkas vyksta“.
„Be konservatorių labai sunku priimti sprendimus. Reikėjo dvejų metų suvokti, kad žymiai geriau sutarti nei bandyti užmušti, išmesti, sunaikint, kad netrukdytų“, – apie „valstiečius“ kalbėjo profesorius ir pridūrė, kad iš karto po rinkimų Saulius Skvernelis labai gražiai bendravo su Gabrieliumi Landsbergiu, tačiau tai pasikeitė.
Tai, kas vyksta valdžioje šiuo metu, profesorius vadino turgumi ir pridūrė, kad prieš šį „turgų“ yra pasisakęs ir premjeras: „Skvernelis pasakė: aš postų nepardavinėju. Tai pasisakymas prieš dabar klestintį postizmą – kokių postų mes išlupsim šioje situacijoje savo chebrytei“.
„Būtų gerai, kad būtų įkurtas politinės kultūros komitetas Seime“, – situaciją apžvelgdamas kalbą tęsė profesorius V. Landsbergis.
Norą pakeisti Vyriausybę prof. V. Landsbergis lygino su baltų kortelių įdavimu į rankas su pasakymu, kad jie – nebetinkami ir reikia ieškoti kitus, kurie būtų palankesni.
„Kai yra visiškas chaosas, tai Sauliaus Skvernelio pozicija darosi svarbesnė ir jis tai turbūt yra pajutęs. Gali būti, kad Lietuvos valstybei tai bus į naudą, jei jam bus leista neduodant pažadų, bet nebus leista susirinkti savo Vyriausybės“, – kalbėjo V. Landsbergis.
„Žmonės Lietuvoje nebus laimingesni tarp godžių žmonių“, – kalbėjo V. Landsbergis pridurdamas, kad svarbu suvokti ir kokią žinią žmonėms neša ir patys konservatoriai.
Profesorius taip pat kalbėjo ir apie nuaidėjusią žinią, kad ne visi konservatoriai rinkiminės kampanijos metu palaikė jų keltą kandidatę Ingridą Šimonytę.
„Jei toliau tokia praktika bus tęsiama, būsime Keistuolių teatras“, – tvirtino profesorius, nors pridūrė, kad nenori peiktų tų, kuriems patiko kuris nors kitas, o ne I. Šimonytė.
TS-LKD Tarybos posėdis: