Kad surastų slaptą požeminę šaudyklą, valstybė sumokėjo 5445 eurus
Šiame sklype didžiulė slapta požeminė šaudykla, kuriai reikalingi leidimai, surasta dar 2016 metais. Tokio didumo šaudykla – Lietuvoje išskirtinis atvejis. Jos ilgis – 309 metrai, o plotis – 3 metrai.
Tiesa, kad ją surastų, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (VTPSI) teko gerokai pavargti. Apie galimą požeminį statinį statybos inspektoriams pranešė jo sutuoktinė Irina Borisova. Šiuo metu jų santykiai gerokai pašliję, žiniasklaida yra rašiusi apie nesklandų jųdviejų skyrybų procesą.
Pirmą kartą patikrinimai Vainių kaime prasidėjo 2016 metais po DELFI tyrimo. Iš pradžių Statybos inspekcijos pareigūnai nematė pagrindo pradėti tyrimo ir belstis į su J. Borisovu siejamos tvirtovės vartus, tačiau žurnalistams paskelbus savo tyrimą jie visgi persigalvojo.
Atvykę inspektoriai net kelis kartus vykdė patikrinimus, buvo nustatyta pažeidimų, tačiau požeminio statinio taip ir nepavyko rasti, nors I. Borisova ir buvo paaiškinusi, kur jo ieškoti.
Kaip tik todėl galiausiai buvo nutarta pirkti geofizikų paslaugas, kad šie surastų, kur iš tiesų yra slaptoji šaudykla. Geofizikų paslaugos VTPSI kainavo 5 445 eurus.
Pasak VTPSI atstovės, geofizikų į teritoriją neįleido, nes joje esą tuo metu skraidė orlaiviai: „UAB „GeoBaltic“ specialistus, kurie turėjo atlikti sekliuosius geofizikinius tyrimus sklype, siekiant nustatyti galimo požeminio statinio (šaudyklos) statybos faktą, apsaugos darbuotojai atsisakė įleisti, motyvuodami tuo, kad sklype vyksta orlaivių skraidymai.”
Tačiau VTPSI nenuleido rankų ir kreipėsi į teismą, kuris sklypo savininką įpareigojo į teritoriją geofizikus įleisti.
„VTPSI priėmė sprendimą kreiptis į teismą su ieškinio pareiškimu dėl įpareigojimo UAB „Geovika“ užtikrinti netrukdomą patekimą į sklypą. Vilniaus apygardos administracinis teismas neskundžiama nutartimi leido VTPSI pareigūnams kartu su tyrimus atliekančios bendrovės darbuotojais netrukdomai patekti į tikrinamą statybvietę Vainių k., Trakų r.“, - komentavo V. Aliukonienė.
Kai jau pateko į teritoriją, geofizikai atliko tyrimus ir požeminė šaudykla vis dėlto buvo surasta.
Kas iš tiesų valdo paslaptingąjį sklypą?
Tačiau prieš tęsdami pasakojimą apie tai, ką pareigūnams pavyko surasti šiame 150 ha dydžio sklype, išsiaiškinkime, kam iš tiesų priklauso ši teritorija. Registrų centro duomenimis, sklypą ir statinius jame valdo UAB „Geovika”. Ji registruota Kauno rajone, Karmėlavoje, Taikos g. 4. Tokiu pačiu adresu registruota ir J. Borisovui priklausanti UAB „Airbaltika”, kuri laimi Lietuvos kariuomenės ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos viešuosius pirkimus. Apie tai buvo pirmoji DELFI tyrimo dalis. Ją galite rasti ČIA.
Nuo 2012 metų UAB „Geovika” vadovės pareigas eina Jūratė Vainikonienė. Įmonės akcininkas – „Dovecote Investments”, Nyderlandų Karalystėje registruota įmonė. Tačiau įdomu tai, kad iki 2013 metų spalio 23 dienos įmonės „Geovika” akcininkas buvo pats skandalingasis verslininkas, buvęs Rolando Pakso prezidentinės kampanijos rėmėjas, o vėliau ir patarėjas J. Borisovas. 2012 metais UAB „Geovika” steigimo akte steigėjas nurodytas J. Borisovas. Jam tuomet priklausė 100 proc. akcijų paketas. DELFI šaltinių teigimu, jis ir dabar neformaliai kontroliuoja šią įmonę.
DELFI peržiūrėjo Registrų centrui UAB „Geovika” pateiktas finansines ataskaitas. Naujausioje 2018 metų Pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad įmonė patyrė 90 183 Eur nuostolį. 2017 metais ji dirbo dar nuostolingiau – pasiektas 165 434 Eur nuostolis.
Teritorijoje – išskirtinė prabanga
Kai jau žinome, kas valdo sklypą Trakų rajone, kurį galima vadinti tikrų tikriausia tvirtove, metas pasidomėti, ką saugo aklina tvora.
Sklype galima surasti keliolika išskirtinę prabangą demonstruojančių statinių. Didžiausias iš jų – daugiau kaip tūkstančio kvadratinių metrų namas. Taip pat šioje sodyboje įrengtas lėktuvų kilimo takas, sraigtasparnių nusileidimo aikštelė. Be to, yra ir angarai, skirti jiems laikyti. Taip pat sklype galima pastebėti keturračių trasą, teniso aikštyną.
Taip pat pasirūpinta ir pramogomis. Sklype įrengta vasaros estrada. Ji atrodo taip: apvalus pastatas iš stiklinių sienų. DELFI šaltinių teigimu, joje šiltuoju metų laiku koncertuoja muzikantai iš Rusijos.
O galiausiai sodybos simboliu yra tapęs didžiulis burlaivis, puikiai matomas nuotraukose, darytose drono.
DELFI dar 2016 metų kovą rašė, kad netoli Trakų yra užtverta beveik 150 hektarų žemės ir miško, taip pat aptverti ir sklype esantys du ežerai. Užtvertas privatus miškas, tačiau tai daryti Miškų įstatymas draudžia. Miškai ir ežerų pakrantės privalo būti prieinama visiems.
Tačiau šiuo atveju buvo pasinaudota įstatymo išimtimi. Esą sklype auginami laukiniai žvėrys. Todėl Trakų rajono savivaldybė yra išdavusi leidimą aptverti mišką. Tiesa, miškas buvo aptvertas dar net negavus aplinkosaugininkų leidimų. Jais pasirūpinta tik po DELFI tyrimo.
DELFI šaltinių teigimu, šiuo metu aptvertame miške žvėrys taip pat nėra laikomi. Tačiau aplinkosaugininkai iki šiol nesiėmė patikrinti, ar UAB „Geovika” priklausančiame ir aptvertame sklype yra bent keli žvėrys.
Statybos inspekcija ieškinį surašė taip, kad pralaimėjo 2 teismus
Vis dėlto nors požeminė šaudykla ir buvo surasta, tačiau iki šiol ji stovi nepajudinama. Kaip aiškino Statybos inspekcijos atstovė Asta Kazickienė, VTPSI reido metu užfiksavusi ir atlikusi papildomus patikrinimus 2016-11-14 savavališkos statybos aktu konstatavo savavališką požeminio statinio žemės sklype Vainių k. 1, Trakų sen., Trakų r. sav., statybą.
Anot jos, privalomuoju nurodymu buvo pareikalauta iki 2017-05-14 nugriauti požeminį statinį ir sutvarkyti statybvietę. Neįvykdžius geruoju privalomojo nurodymo, Inspekcija 2017-07-13 kreipėsi su ieškiniu į Trakų rajono apylinkės teismą dėl įpareigojimo atsakovą savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą požeminį statinį žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę.
VTPSI ieškinį išnagrinėjo du teismai ir abu jos ieškinį atmetė. „Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusia 2019-05-02 nutartimi paliko galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą, kuriuo inspekcijos ieškinys atmestas. Šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl tolimesnių veiksmų”, - aiškino A. Kazickienė.
Tačiau tokius teismo sprendimus galbūt lėmė pačios Statybos inspekcijos klaidos surašant privalomąjį nurodymą. Paprastai privalomieji nurodymai pašalinti neteisėtus statinius surašomi esamiems, o ne buvusiems turto savininkams. Būtent jie pagal Civilinį kodeksą atsako už savo turtą ir perima jį įsigydami visas su juo susijusias atsakomybes.
Tačiau šį kartą Statybos inspekcija pašalinti šaudyklą įpareigojo J. Borisovą, nors jis teisiškai jau nebėra turto savininkas. Formaliai žiūrint, UAB „Geovika” J. Borisovo į savo sklypą gali net neįsileisti, nes jis nėra oficialus jos savininkas.
DELFI kilo klausimas, kodėl privalomasis nurodymas surašytas ne dabartiniam, bet buvusiam savininkui.
„Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Vainių k. 1, Trakų sen., Trakų r. sav., dėl požeminio statinio nugriovimo ir statybvietės sutvarkymo surašytas J. Borisovui, išnagrinėjus visas susijusias aplinkybes ir turimus duomenis bei dokumentus. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 1 d. nustatyta, kad Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Aktas įteikiamas statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šių asmenų: 1) statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; 2) žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui.
Duomenų apie tai, kad UAB „Geovika“ įsigijo savavališkos statybos objektą nėra. Juo labiau, kad savavališkai pastatytas statinys pagal Civilinio kodekso 4.103 str. 1 d. negali būti civilinės apyvartos objektu", - aiškino Statybos inspekcijos atstovė A. Kazickienė.
Taip pat klausėme, kodėl šie teismų sprendimai neskųsti aukščiausiosios instancijos teismui. Gautas toks atsakymas: „Kaip ir minėjau, dėl požeminio statinio, šiuo metu yra sprendžiamas klausimas dėl tolimesnių Inspekcijos veiksmų.”
Pareikalauta nugriauti namą
Taip pat A. Kazickienė DELFI informavo, kad patikrinimų metu inspektoriai rado neteisėtai pastatytą stoginę. Tačiau reikalavimas ją nugriauti buvo įvykdytas dar 2016 metais.
Atliekant pirmąjį DELFI tyrimą VTPSI nebuvo linkusi sutikti, kad Trakų rajone esančiame sklype gali vykti nelegalios namo statybos. Tačiau atlikus patikrinimą, nustatytas pažeidimas.
„2016 m. gegužės pabaigoje Inspekcija surašė savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą dėl apie 360 m2 užstatyto ploto ir 7 m aukščio pastato, pastatyto miškų ūkio paskirties žemėje, neturint projekto ir statybą leidžiančio dokumento Žerebėnų k., Trakų r. sav. Privalomuoju nurodymu buvo prašoma pašalinti savavališkos statybos padarinius. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-05-02 nutartimi šio privalomojo nurodymo terminas yra pratęstas 6 mėnesiams, skaičiuojant nuo dienos, kai įsiteisės sprendimas susijusioje civilinėje byloje, kurioje Inspekcija nedalyvauja”, - teigė A. Kazickienė.
Kadangi, anot jos, privalomojo nurodymo terminas jau yra pasibaigęs, šiuo metu yra organizuojamos privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo procedūros. Inspektoriai važiuos įsitikinti, ar nugriautas namas miško žemėje.
Kad šaudykla turėtų policijos leidimus, duomenų nėra
DELFI šaltinių teigimu, įrengus šaudyklą į ją galėjo būti atvežta kovinių ginklų, o taip pat ir snaiperių šautuvų.
Nusprendėme pasidomėti, ar ši šaudykla įrengta gavus policijos leidimus. Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis teigė, kad juridinis ar fizinis asmuo, kuris pageidauja eksploatuoti tirą ir šaudyklą turi gauti licenciją. Licenciją išduoda Policijos departamentas asmenims, kurie atitinka Ginklų ir šaudmenų įstatymo reikalavimus.
„Fizinis ar juridinis asmuo, gavęs licenciją verstis tirų (šaudyklų) eksploatavimu, iki veiklos pradžios turi įsirengti tirą ar šaudyklą pagal Policijos generalinio komisaro nustatytus reikalavimus ir gauti teritorinės policijos įstaigos leidimą eksploatuoti konkretų tirą ar šaudyklą. Teritorinė policijos įstaiga tokį leidimą išduoda tik po to, kai patikrina konkrečią vietą ir nustato, kad įrengtas tiras (šaudykla) atitinka reikalavimus”, - informavo R. Matonis.
Jis aiškino, kad šiuo metu policijos įstaigos yra išdavusios 122 leidimus eksploatuoti tirus (šaudyklas) 98 fiziniams ir juridiniams asmenims.
„Asmuo už tiro (šaudyklos) eksploatavimą be policijos išduotos licencijos ar leidimo atsako pagal ANK 127 straipsnį (Neteisėtas vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla). Bauda iki 4000 eurų su iš šios veiklos gautų pajamų konfiskavimu”, - kokia atsakomybė gresia už neteisėtą šaudyklos įrengimą, paaiškino R. Matonis.
Galiausiai DELFI jo paklausė, ar Policijos departamentas šaudyklai Vainių kaime yra išdavęs licenciją ir ar yra gautas teritorinės policijos įstaigos leidimas eksploatuoti šią šaudyklą. Jei šaudykla įrengta be leidimų, paklausėme, ar jos savininkas yra už tai baustas.
Tačiau R. Matonis detalios informacijos nesutiko atskleisti. „Policijos departamentas detalių asmens duomenų apie išduotas licencijas, leidimus ar surašytus nutarimus administracinės teisės pažeidimų bylose tretiesiems asmenims neteikia”, - aiškino policijos atstovas.
Galiausiai DELFI susipažino su pažyma iš Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos. Ir ten nepavyko rasti, kad šaudyklai Vainių kaime būtų išduotas leidimas eksploatuoti šaudyklą.
DELFI susipažinusi su šia informacija paklausė Statybos inspekcijos, kodėl prie ieškinio teismui nebuvo prijungtas Policijos departamentas, kuris galėjo teismui suteikti papildomos informacijos apie pažeidimus galimai šaudyklą įsirengiant be policijos leidimų. Tačiau Statybos inspekcijos atstovė A. Kazickienė aiškino, kad nė viena valstybės institucija iki šiol nėra patekusi į požeminį statinį.
„Patikrinimo aktuose ir savavališkos statybos aktuose nėra nurodyta, kam naudojamas ginčo savavališkos statybos objektas, nes jo buvimo vieta ir dydis užfiksuoti tik atliekant geofizikinius tyrimus. Inspekcijos darbuotojai nebuvo patekę į požeminį statinį, todėl konkrečiai nurodyti, kokiai veiklai tinkamas naudoti statinys nėra galimybės, todėl apie tai nebuvo nurodyta ir procesiniuose dokumentuose", - redakcijai atsiųstame atsakyme rašė A. Kazickienė.
Kiek kartų kilo ir leidosi sraigtasparniai, valstybė nežino
Taip pat pasidomėjome, ar „Geovika” priklausančiame sklype teisėtai kyla ir leidžiasi sraigtasparniai bei lėktuvai. VšĮ Transporto kompetencijų agentūros Civilinės aviacijos administracijos Aerodromų skyrius patarėjas Saulius Paulauskas teigė, kad norint privačiame sklype įrengti ir naudoti sraigtasparnių lauko aikštelę, būtina vadovautis Lauko aikštelių įrengimo ir naudojimo skrydžiams reikalavimais, patvirtintais Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2013 m sausio 21 d. įsakymu Nr. 4R-18 „Dėl lauko aikštelių įrengimo ir naudojimo skrydžiams reikalavimų“.
Tuo metu, jo teigimu, norint privačiame sklype įrengti ir naudoti lėktuvų lauko aikštelę, būtina vadovautis tais pačiais Lauko aikštelių įrengimo ir naudojimo skrydžiams reikalavimais, patvirtintais Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2013 m sausio 21 d. įsakymu.
Specialistas sakė, kad šiuo metu privačių lėktuvų lauko aikštelių yra 11. Svarbu paminėti, kad privačių kilimo - tūpimo takų yra ir bendrosios aviacijos aerodromuose, tokių iš viso - 8.
Taip pat jis informavo, jei asmuo be leidimo įsirengia sraigtasparnių ar lėktuvų pakilimo taką, jokia atsakomybė jam už tai negresia.
DELFI pasidomėjo, ar išduoti leidimai Vainių kaime kilti sraigtasparniams ir lėktuvams. S. Paulauskas nurodė, kad leidimas galioja tik sraigtasparnių lauko aikštelei.
„Vainių k., Trakų r., 2018-09-25 išduotas leidimas naudoti skrydžiams lauko aikštelę tik sraigtasparniams, kuris galioja iki 2019-09-25”, - informavo S. Paulauskas.
Be to, klausėme, kiek kartų pastaraisiais metais kilo sraigtasparniai iš aikštelės Vainių kaime ir kiek kartų į ją buvo leistasi. Tačiau paaiškėjo, kad jokia valstybinė institucija informacijos apie tai neturi.
„VšĮ Transporto kompetencijų agentūra, kiek kartų iš šios aikštelės kilo ir leidosi į ją orlaiviai, duomenų neturi. Ši lauko aikštelė patenka į nevaldomą oro erdvę”, - teigė S. Paulauskas.
Grėsmė nacionaliniam saugumui
Šalia Vilniaus viena didžiausių požeminių šaudyklų Lietuvoje, kurioje galbūt naudojami koviniai ginklai, kylantys ir besileidžiantys lėktuvai bei sraigtasparniai, visa parą budinti ginkluota apsauga, serginti 150 ha aptvertą teritoriją miške. Ir visa tai galbūt neoficialiai kontroliuoja J. Borisovas, siejamas su Rusijos karine pramone.
Ar šis objektas nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui? Ar jis galėtų būti naudingas jėgoms, kurios galėtų kėsintis į konstitucinę santvarką arba į teritorinį Lietuvos vientisumą? Tai klausimai, kuriuos uždavėme Valstybės saugumo departamentui.
VSD Strateginės komunikacijos skyrius atsiuntė štai tokį atsakymą: „Valstybės saugumo departamentas stebi visus procesus ir jų dalyvius, kurie gali kelti grėsmę Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindams.
VSD visais nacionalinio saugumo užtikrinimo klausimais glaudžiai ir sėkmingai bendradarbiauja su žvalgybos, teisėsaugos ir kitomis institucijomis: teikia informaciją, vertina galimas grėsmes, atkreipia kitų institucijų dėmesį pagal jų kompetenciją.
Dėl karinės agresijos rizikų - Lietuvoje yra atsakinga karinė žvalgyba, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos."
DELFI su klausimais kreipėsi į UAB „Geovika” vadovę J. Vainikonienę, tačiau ji atsakymų nepateikė.